Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-17927-924/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-21Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-22Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
2-17927-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11560-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
V. Š.
Advokatai
Raimondas Lignugaris, Redvita Mockevičienė
Civilinė byla Nr. 2-17927-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11560-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.2; 78.2.1; 99.5; 99.7; 116.1; 116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovei V. Š. – B., jos atstovei advokatei Redvitai Mockevičienei, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Sigitui Šliažui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei V. Š. – B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, D. K.; iš atsakovės V. Š.-B. priteisti sūnaus A. K. išlaikymui po 300,00 Lt, mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki A. K. pilnametystės (1 t., b.l. 4-8).

Ieškovas nurodė, kad nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sudarymo apie pusmetį su sūnumi A. K. bendravo pagal nustatytą tvarką taikos sutartyje. Palaipsniui, sūnaus A. K. motinos V. Š.-B. ir jo bendru sutarimu, pradėjo sūnų pasiimti dažniau, nežiūrint į sutartyje numatytą bendravimo grafiką, t.y. tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Kadangi turi savo įmonę, savo darbo laiką planuoja pats, vaikui laiko galėtų skirti daugiau nei atsakovė. V. Š.-B. gyvenimo sąlygos yra prastos, nesuderinamos su mažamečio vaiko augimu, vystimusi ir ugdymu. Gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena trys asmenys, t.y. sūnus A. K., jo motina ir dar vienas mažametis vaikas, yra vienas apie 12-13 kv. m. kambarys ir nedidelė virtuvė. Tame nedideliame kambaryje yra sutalpinta: didžiulė dviaukštė lova, kurioje miega abu vaikai, visiškai šalia jos stovi didžiulis rašomasis stalas, didžiulė trijų durų spinta ir dvigulė lova, o vienas kambario kampas yra skirtas vaikų žaislams laikyti. Laisvo, neužstatyto ploto lieka tik apie 2-3 kv. m. Kai buvo pasirašyta taikos sutartis, atsakovė augino tik vieną vaiką, be to jis buvo mažesnis. A. K. motina yra vertėja, mokytoja dviejose mokyklose, todėl labai daug ir intensyviai dirba vien tik su kompiuteriu. Taip pat ieškovas nurodė, kad vaikas galimai į mokyklą vaikšto vienas, turi kirsti kelio važiuojamąją dalį, nešioti sunkią kuprinę, grįžęs iš mokyklos, iki mama grįžta iš darbo, būti vienas. Be to, vaikas yra nepakankamai ugdomas, nes vaikui atvykus pas ieškovą, jis didelę dalį laiko turi praleisti padėdamas vaikui paruošti pamokas. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, vaikas lankytų mokyklą, kuri yra už 15 kilometrų, tam, esant reikalui, galėtų pasamdyti žmogų, kuris vaiką vežiotų į mokyklą. Dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos pilnavertiškai gyventi, leisti laisvalaikį, ugdyti vaiką. Mano, kad ieškovės nesutikimas, kad vaikas gyventų geresnėmis sąlygomis, su ieškovu, yra sąlygotas iš jos siekimo pasipelnyti jo mokamomis lėšomis sūnaus išlaikymui.

Atsakovė (jos atstovė) su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas ieškiniu kaip pasikeitusias aplinkybes nurodė atsakovės pasibaisėtinas, prastas, nesuderinamas su mažamečio vaiko augimu, vystimusi ir ugdymu gyvenimo sąlygas, neigiamą ir nesuprantamą motinos požiūrį į mažamečio vaiko auklėjimą ir ugdymą, atsakovės motiniško švelnumo stoką. Tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės gyvenimo sąlygos yra pasibaisėtinos, prastos, nesuderinamos su mažamečio vaiko augimu, vystymusi ir ugdymu. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad jai nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas (duomenys neskelbtini) mieste. Butas yra tvarkingas, kapitališkai suremontuotas, bute yra visi būtiniausi baldai, kurie yra pritaikyti specialiai šiam butui, yra pakankamai erdvės žaidimams, pamokų ruošai. Tokios aplinkybės yra užfiksuotos Kauno vaikų teisių apsaugos tarnybos gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo akte. Kas patvirtina, kad gyvenant sūnui A. K. su motina, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, gyventi ir ugdytis. Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios vaiko gyvenimo sąlygos egzistavo ir šalims 2008 m. sudarant taikos sutartį ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, ir ieškovas tuomet dėl to pretenzijų nekėlė. Sūnus šiais metais pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovas nenurodo teismui, kaip nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo būtų užtikrintas vaiko ugdymas. Šiuo metu sūnus A. lanko mokyklą, kuri yra prie pat namų. Mokykloje sūnus lanko keramikos būrelį, karate treniruotes. Ieškovas pateikia įrodymus, kad jis gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame pastate, kurio bendras plotas yra virš 400 kv.m. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad pastatas, kuriame gyvena ieškovas, yra administracinės paskirties administracinis pastatas su maisto prekių parduotuvės patalpomis. Be kita ko, ieškovas kartu su nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla pateikė teismui savo paties padarytas, ieškovo įvardijamas kaip „atžymas apie patalpų panaudojimą", kur jis pats, savo ranka, ant administracinės paskirties pastato plano yra surašęs patalpas, jo įvardijamas kaip gyvenamąsias. Be to, šios patalpos, kuriame gyvena ieškovas ir kur nurodo yra įrengtos patalpos sūnui tinkamai gyventi, anksčiau priklausė Kunionių šiltnamių ūkiui, kuriuose buvo sandėliuojami fungicidai ir sienos yra prisigėrusios chemikalų. Ieškovo nurodoma geresnė jo finansinė padėtis nei atsakovės, taip pat nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Sūnus A. nuo pat gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišęs. Yra prisirišęs ir pripratęs prie kartu gyvenančio jo brolio S.. Pakeitus jo gyvenamąją vietą, būtų pakenkta vaiko psichologinei būklei, o tai prieštarautų jo interesams. Atsakovė taip pat nurodė, kad gimus jų vaikui, ieškovas jai auginti vaiką nepadėdavo, taip pat nepadėdavo ir kai nutrūko jų tarpusavio santykiai. Atsakovei susipažinus su kitu vyru, ieškovas nuolat trukdydavo jų santykiams. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji turi pakankamai laiko pasirūpinti vaiku, nuvesti vaiką į mokyklą bei iš jos pasiimti, ką nuolat ir daro, o ieškovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Pripažįsta, kad kartais vaikui, vykstant pas tėtį, įdeda pratybas, tačiau vien dėl to, kad ir tėtis suprastų bei prisidėtų prie vaiko auklėjimo, mokymo proceso. Pažymėjo, kad ieškovas niekada nesilankė vaiko mokykloje, nepasidomėjo vaiko mokslais. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji norėtų įsigyti didesnį būstą, tačiau šiuo metu neturi tam finansinių galimybių.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės admininistracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra jokio pagrindo. Atsakovės gyvenamajame būste yra sudarytos pakankamos sąlygos vaikui augti, gyventi, ruošti pamokas ir ugdytis. Šalys viena kitai jokių pretenzijų dėl bendravimo su vaiku neturi, vaikas taip pat nori bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, vaiko gyvenimo sąlygos galbūt ir pagerėtų, tačiau svarbu ir vaiko psichologinė būsena, be to, broliai būtų atskirti vienas nuo kito.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-12 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-999-191/2008) patvirtinta D. K. ir V. Š. – B. taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus A. K., gim. 2006-12-20, gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina V. Š.-B.; D. K. įsipareigojo mokėti sūnaus A. K. išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat įsipareigojo sumokėti mokesčius bei rinkliavas sūnaus lankomam darželiui, mokyklai; taip pat buvo nustatyta atskirai gyvenančio tėvo D. K. ir sūnaus A. K. bendravimo tvarka (1 t., b.l. 10-12).

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamus teisinius santykius, svarbu įvertinti kriterijus, kurie lemtų vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat svarbu įvertinti ir kriterijus, lemiančius sprendimą nekeisti vaiko aplinkos. Pažymėtina, kad tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006). Tokios situacijos, kai gali būti sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos CK 3.169 straipsnio 3 dalyje, t.y. pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Nagrinėjamu atveju vaikas nebuvo perduotas auginti ir gyventi su kitais asmenimis, vaiko motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gyvena kartu su vaiku ir juo rūpinasi. Vaikas su motina gyvena nuo pat jo gimimo. Vaikui yra įprasta jo motinos aplinka, todėl byloje turtų būti nustatytos tokios esmingai pasikeitusios aplinkybės, kurios pateisintų ir būtų būtinos pakeisti vaikui aplinką.

Ieškovas iš esmės savo ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia pablogėjusiomis vaiko gyvenimo sąlygomis. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. Š. – B. kartu su savo nepilnamečiais vaikais A. K., gim. 2006-12-20, ir S. Š.-B., gim. 2008-06-18, gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 64, 67-68). Buto bendras plotas yra 29,74 kv. m., gyvenamasis plotas 15,89 kv. m. Patikrinus atsakovės bei jos nepilnamečių vaikų gyvenimo ir buities sąlygas, buvo nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui A. K. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, gyventi, ruošti pamokas ir ugdytis (1 t., b.l. 84-87), šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovas. Nors ieškovas teigia, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, vaikui būtų sudarytos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos, tačiau tokia aplinkybė, kaip geresnė vaiko tėvo buitis, materialinė padėtis, nėra teisiškai reikšminga. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008). Byloje jokių duomenų, kad šalių nepilnamečio vaiko esanti gyvenamoji aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi nėra. Pažymėtina ir tai, kad D. K. ir V. Š. – B. 2008-05-07 pasirašant taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei ją pateikiant teismui tvirtinti, vaikos motinos gyvenamoji vieta buvo toje pačioje vietoje, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), taip pat D. K. turėjo būti žinoma, kad V. Š. – B. tuo metu laukėsi kito vaiko (S., gim. 2008-06-18). Vien tai, kad vaikai nuo to laiko paaugo, nėra pagrindo daryti išvados, kad iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo ir buities sąlygos bei vaiko gyvenimo sąlygos tapo netinkamos augimui, vystimuisi ir ugdymui.

Byloje yra išreikšta ir paties nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2006-12-20, nuomonė dėl bendravimo su tėvais, t.y., kad vaikas bendrauja ir nori bendrauti su abiem tėvais, kad jam gyventi kartu su mama patinka (1 t., b.l. 85). Bylos šalys taip pat nurodė, kad vaikui yra svarbūs abu tėvai, dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi ginčų nekyla, o tokių duomenų, kad vaiko bendravimas su kuriuo nors iš tėvų prieštarautų vaiko interesams, nėra. Pažymėtina ir tai, kad nors vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau pagal savo amžių ir brandą (vaikui tik septyneri metai) jis dar nesupranta sudėtingų socialinių sąveikų, negali prognozuoti ilgalaikių įvykių pasekmių.

Ieškovas nors išreiškė abejones dėl to, jog jo manymu, atsakovė dėl savo darbo pobūdžio neturi laiko pasirūpinti sūnumi, jo ugdymu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o priešingai - pats iš esmės pripažino, kad jokių pretenzijų, išskyrus dėl vaiko gyvenimo sąlygų, atsakovei neturi. Atsakovė patikino, kad vaiku ji rūpinasi tinkamai, skiria jam pakankamai dėmesio ir laiko, o priešingų byloje duomenų, t.y., kad atsakovė vaiku nesirūpina ir negali tinkamai pasirūpinti, nėra. Pažymėtina ir tai, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas taip pat nurodė, kad tokių duomenų, kad šalių nepilnamečiu vaiku būtų nepasirūpinta, neturi. Teismas sutinka su ieškovu, kad tėvas, kaip ir motina, turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui (CK 3.156 str.), tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad motina savo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką sūnui ar juo tinkamai nesirūpintų, kas būtų pagrindas spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad šalių nepilnametis vaikas A. yra pradėjęs lankyti mokyklą, turi brolį S., gim. 2008-06-18, su kuriuo kartu gyvena nuo pat jo gimimo, todėl, teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui sukeltų emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas ieškinyje, kaip faktinį jo pagrindą, buvo nurodęs atsakovės ketinimą su nepilnamečiu vaiku išvykti gyventi į užsienį, atsakovė šias aplinkybes neigė, ji iki šiol gyvena Lietuvoje (byla iškelta 2013-07-19), be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu ieškinio šiomis aplinkybėmis negrindė, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Byloje nekilo abejonių, kad atsakovė užtikrina vaiko fizinių bei ugdymo poreikių patenkinimą, jos būsto sąlygos pakankamos ir po teismo sprendimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo nėra iš esmės pasikeitę. Pagal bylos duomenis vaikas turi savo aplinką, kurioje jis gali užsiimti vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti. Atsakovė rūpinasi tiek vaiko fiziologinių poreikių patenkinimu, tiek ugdymu. Tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku nekyla, todėl ieškovo galimybės dalyvauti auklėjant sūnų, siekiant užtikrinti jo vyriškų asmenybės bruožų formavimąsi, nėra ribojamos ir yra gana plačios, priklauso tik nuo jo iniciatyvumo ir ryžto, o ne nuo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo išsprendimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintos 2013-07-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas V. Š.-B. išsivežti nepilnametį sūnų A. K., gim. 2006-12-20, iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-15410-924/2013 (1 t., b.l. 36-37).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas turėtų priteisti iš antrosios šalies, tos pačios nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 3600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 107-108, 134-135, 2 t., 10-11). Tačiau išlaidos už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga ir teisinių konsultacijų teikimą, taip pat už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą, įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p. išvardintus kriterijus, mažintinos iki 800 Lt. Taip pat nepriteistinos atsakovės patirtos išlaidos už taikos sutarties projekto parengimą, nes byloje jokių duomenų, kad šalys nagrinėjamoje byloje būtų susitarusios dėl taikaus ginčo išsprendimo ir tuo pagrindu atsakovės atstovė būtų parengusi taikos sutarties projektą, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina 51,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. Š.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 51,09 Lt (penkiasdešimt vieną litą, 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi taikomos laikinąsias apsaugos priemones - draudimą V. Š.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-04-03, gyv. (duomenys neskelbtini), išsivežti nepilnametį sūnų A. K., gim. 2006-12-20, iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas