Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1684-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-21
Bylos Nr.
2S-1684-527/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11560-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
V. Š.-B.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-1684-527/2014;teisminio proceso Nr. 2-69-3-11560-2013-9;procesinio sprendimo kategorijos: 119.6; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1050-924/2014 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei V. Š.-B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo (institucijos, teikiančios išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

ieškovas 2013-07-17 kreipėsi į teismą su ieškiniui, prašydamas nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, iš atsakovės priteisti sūnaus A. išlaikymui po 300 Lt mokamų periodinių išmokų. Kauno apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014-02-13 (t. 1, b. l. 99). 2013-02-13 teismo posėdyje atsakovės atstovė, neatvykus į teismo posėdį ieškovui bei jo atstovui, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-02-13 nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir iš kurių iki teismo posėdžio pradžios negauta duomenų apie neatvykimo priežastis ir prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Nesant duomenų apie ieškovo bei jo atstovo neatvykimo priežastis ir nė iš vieno jų negavus prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas tenkino atsakovės atstovės prašymą ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 1–3) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi, kadangi sūnui A. yra sudaromos nepakankamai geros sąlygos poilsiui, augti ir vystytis, o ieškovas, kooperuodamasi su atsakove, galėtų sūnui suteikti geresnes galimybes. Pašalinus prieštaravimus, nebūtų sūnui kliūčių bendrauti nei su motina, nei su broliu. Dėl nurodytų motyvų ginčas turėtų būti išnagrinėtas ir išspręstas iš esmės, nes priešingu atveju reikės reikšti ieškinį iš naujo ir teikti tuos pačius įrodymus. Ieškovas paskutinį kartą sūnų A. 2013-06-04 nuvedė į būsimą mokyklą susipažinti su mokinuko dienotvarke, po to į darželį ir nuo to laiko nebematė, nes jo motina išvyko į Angliją, pas savo prieš kelias savaites ten išvykusią mamą, pasiimdama į kelionę ir sūnų. Paskambinęs sūnaus motinai po kelionės ir pasiteiravęs kaip sekėsi, kokie tolimesni planai, kada ieškovas gali pasiimti sūnų pas save, iš atsakovės sulaukė atsakymo, kad ruošia dokumentus nuolatiniam gyvenimui užsienyje ir planuoja išsivežti sūnų kartu gyventi. Ieškovui kategoriškai paprieštaravus, buvo atsakyta, kad jo nuomonė atsakovei yra neįdomi. Tuo pokalbis buvo baigtas, nuo tos akimirkos į ieškovo skambučius atsakovė neatsakė, vaiko jo gyvenamojoje vietoje Kaune ieškovas nerado. Nuo 2013-06-04 iki 2014-07-06 ieškovui bendrauti su sūnumi sąlygos apskritai nebuvo sudaromos net pagal 2008-05-12 nutartimi teismo patvirtintą bendravimo tvarką. Nuo 2013-07-06 ieškovo atostogų laikotarpiui iki 2013-07-20 su sūnumi leido bendrauti tik antstolės pagalba. Tokiu savo elgesiu atsakovė pažeidžia sūnaus A. K. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę bendrauti su tėvais, t. y. ieškovu.

Taikydami CPK nuostatas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, teismai turi ypač atsižvelgti į civilinio proceso principus ir nuostatas, garantuojančias tinkamą teismo procesą, šiose bylose, taip pat, kad padidintas viešasis interesas šiose bylose lemia įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, kuris, reiškiasi tuo, kad teismas: 1) turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; 2) privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; 3) turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu; 4) gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas; 5) iki bus priimtas teismo sprendimas, savo iniciatyva taiko specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus. Toks CPK 246 straipsnio 1 dalies teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, bet ne pareiga (išskyrus teismui šalies dalyvavimą pripažinus būtinu). Šalies neatvykimas reiškia, kad ji nebepalaiko savo reikalavimų arba atsikirtimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau net ir šalims nebesant suinteresuotoms, šiuo atveju padidinto viešojo intereso egzistavimas šeimos byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo esant pažeistoms vaiko teisėms į gyvenamąjį būstą, poilsį ir bendravimą su tėvu, įtvirtintoms ir ginamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d., 6 d., 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 d., 31 str. 1 d., CK 3.161 str. 3 d., lemia teismo pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Todėl šiuo atveju, atsižvelgdamas į viešąjį interesą ir vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas privalėjo nagrinėti bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (t. 2, b. l. 7–9) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad į 2014-02-13 teismo posėdį nei ieškovas, nei jo atstovas neatvyko. Apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką ieškovui ir jo atstovui buvo pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios nei ieškovas, nei jo atstovas advokatas jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismui nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Civilinio proceso normos skatina proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatyme numatyta priemonė, skatinanti šalis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, gavus teismo pranešimą atvykti į teismo posėdį. Šiuo atveju ieškovo ir jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama jo paties inicijuota byla, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Ieškovas, ginčydamas teismo nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net nenurodo jokių priežasčių, dėl ko jis pats ar jį atstovaujantis advokatas neatvyko į teismo posėdį ar negalėjo pranešti apie nedalyvavimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, nustatęs, kad ieškovas ir jo atstovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, priėmė nutartį ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Ieškovas atskiruoju skundu ginčija ne tik ieškinio palikimo nenegrinėtu aplinkybes, bet ir dėsto argumentus, susijusius su ieškinio keliamais reikalavimais. Kadangi apeliacijos objektu yra 2014-02-13 nutartis, dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų dėl vaiko teisės bendrauti su tėvais atsakovė nepasisako. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas byloje turėjo būti aktyvus ir privalėjo nagrinėti bylą. Šeimos kategorijos bylose civilinis procesas numato tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų priskirtinas ir aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekiant ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, šeimos bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta galimybė veikti aktyviai, t. y. savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str.). Teismo aktyvus vaidmuo nereiškia, kad ieškovui nepalaikant savo reikalavimų teismas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str.). Tokiu būdu skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl naikinti ją ieškovo atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2013-07-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, iš atsakovės priteisti sūnaus A. išlaikymui po 300 Lt mokamų periodinių išmokų. 2013-10-30 įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo šalys ir jų atstovai (t. 1, b. l. 77). Teismo posėdis, suderinus su šalimis, buvo paskirtas 2013-12-17 13.15 val., tačiau teisėjui nurodytu laiku dėl nedarbingumo negalėjus nagrinėti bylos, Kauno apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi civilinė byla perskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014-02-13 (t. 1, b. l. 99). 2013-02-13 teismo posėdyje atsakovės atstovė, neatvykus į teismo posėdį ieškovui bei jo atstovui, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, iš jų iki teismo posėdžio pradžios negauta duomenų apie neatvykimo priežastis ir prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Nesant duomenų apie ieškovo bei jo atstovo neatvykimo priežastis ir nė iš vieno jų negavus prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas tenkino atsakovės atstovės prašymą ir ieškinį paliko nenagrinėtu.

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu paliko ieškinį nenagrinėtą, į teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovui, kurie nepranešė apie neatvykimo priežastis, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar dėl teismo posėdžio atidėjimo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu, ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012).

Apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė aplinkybių, jog ieškovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, t. y. būtų pasyvus, sistemingai neatliktų procesinių veiksmų ar sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą. Priešingai tam, bylos duomenys patvirtina, jog su šalimis suderintu laiku 2013-12-17 13.15 val. paskirtas teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo nedarbingumo, o duomenų apie tai, jog teismui 2013-12-31 nutartimi perskyrus teismo posėdžio datą į 2014-02-13, ši data būtų suderinta su šalių advokatais, byloje nėra. Be to, atskirojo skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas yra suinteresuotas šios bylos išnagrinėjimu iš esmės. Konstatuotina, jog dėl priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nagrinėjamuoju atveju byloje atlikta daug procesinių veiksmų, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir protingumo principų, pažeistų ieškovo teises, t. y. būtų neprotinga ir neekonomiška užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas, kuris buvo nagrinėjamas šioje byloje (CPK 3 str. 1 d., 7, 8 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau toks teismo veiksmas neatitiko bendrųjų civilinio proceso principų ir faktinių bylos aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir, klausimą išsprendus iš esmės – nekonstatavus pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą – byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės – nekonstatavus pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Jolita Cirulienė