- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- 1-799-903/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį galutine 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda (sumokėta 2020 m. vasario 1 d.), teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2021 m. birželio 29 d., apie 22.46 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei R. M. į dešinįjį skruostą bei kairįjį smilkinį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis Ž. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad jie su žmona išgėrinėjo, vėliau tarp jų įvyko konfliktas dėl finansinių dalykų. Susibarė, žmona įkando jam į koją ir jis jai sudavė. Viskas įvyko spontaniškai, to tikrai nenorėjo padaryti tyčia. Jam skaudėjo, todėl taip ir padarė. Kokiu būdu sudavė smūgius, t. y. kumščiu ar delnu, neprisimena. Nežino, ar sutuoktinė, teigdama, kad jai sudavė kumščiu, nori apkalbėti. Jam atrodo, kad ji ir pati nežino, kuo buvo suduota, nes ji buvo dar girtesnė. Įvykio aplinkybių neprisiminė, nei kai jį apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei dabar. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo per pietus, o atvežė naktį, ką jo prašė, tą ir sakė. Savo parodymų neperskaitė, nes nesuprato, kodėl jis ten buvo ir kas yra. Protokolą liepė pasirašyti, todėl ir pasirašė jo neperskaitęs. Teisėjui pagarsinus kaltinamojo 2021 m. birželio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam siūlė pasinaudoti advokato paslaugomis. Tuo nepasinaudojo, nes tyrėja sakė, kad tai paprasta byla ir jis nelabai suvokė, kas tuo metu vyksta. Jo teisė į gynybą nebuvo pažeista, teisė į advokatą buvo išaiškinta. Apklausos metu jį kankino pagirios, bet sprendimas atsisakyti advokato buvo apgalvotas ir sąmoningas.
Iš nukentėjusiosios R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. birželio 29 d. dviese su sutuoktiniu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai negali pasakyti, gal dėl finansų. Tada Ž. M. jai du kartus kumščiu trenkė į dešinįjį skruostą bei kairįjį smilkinį, dėl tokio sutuoktinio poelgio ji pajuto fizinį skausmą. Po įvykio į medikus nesikreipė. Šiandien po dešine akimi yra kraujosruva, taip pat minimali kraujosruva yra ir ant kairio smilkinio. Po viso konflikto namo grįžo dukra Brigita, ji iškvietė policijos pareigūnus. Brigita taip nusprendė savarankiškai, jos kviesti pareigūnų neprašė, paties konflikto jų dukra nematė. Namuose buvo nepilnametė dukra B. M., tačiau ji konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo savo kambaryje. Dėl tokio vyro poelgio jai padaryta moralinė žala (27-28 b. l.).
Iš 2021 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. birželio 29 d., apie 22.46 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žodžiu konfliktuoja pranešėjos tėvai, jie rėkauja, agresyviai elgiasi. Atvykus nurodytu adresu nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas. Apie įvykį pranešusi B. M. policijos pareigūnams nurodė, jog grįžusi į namus svetainėje ant grindų pamatė gulinčią savo mamą R. M., kuri šaukė, kad ją muša, šalia jos stovėjo tėtis Ž. M.. Bendraujant su R. M., pastaroji nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio Ž. M. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis du kartus kumščiu jai trenkė į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio R. M. medikų pagalbos atsisakė, ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Įvykio metu namuose buvo mažametė B. M., kuri konflikto nematė, nes buvo savo kambaryje. Alkoholio kiekio matuokliu R. M. nustatytas sunkus (2,68 promilių) girtumas, jos sutuoktiniui Ž. M. taip pat nustatytas sunkus (2,72 promilių) girtumas (1 b. l.).
Iš 2021 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūra. Nustatyta, kad namo svetainės ir virtuvės patalpos tvarkingos, išgertuvių požymių nesimato, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (11-17 b. l.).
Iš 2021 m. birželio 30 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta R. M. apžiūra, užfiksuoti jai padaryti sužalojimai – po dešine akimi kraujosruva, ant kairiojo smilkinio matomas nedidelis guzas. Toliau apžiūrint R. M. kūną sužalojimų nenustatyta (40-46 b. l.).
Iš 2021 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje 2021 m. birželio 29 d. daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip R. M. verkia, nurodo, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis Ž. M., du kartus ranka trenkė jai per galvą (53-54 b. l.).
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis Ž. M. 2021 m. birželio 29 d., apie 22.46 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei R. M. į dešinįjį skruostą bei kairįjį smilkinį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo Ž. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Kaltinamasis Ž. M. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš sutuoktinę, apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias padarė vėlgi apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo, kad jis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė ir tai nėra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, todėl teismas neturi jokio pagrindo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad Ž. M. prisipažino nusikaltęs, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, dirba, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintinas trečdaliu. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 29 d. 23.15 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 15.05 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Ž. M. laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 29 d. 23.15 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 15.05 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.