Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-698-932/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-05-21
Bylos Nr.: 1-698-932/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54411-2017-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: R. B., R. I., M. S.
Advokatai: Edmundas Jonušas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-698-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54411-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1;1.2.14.1.2.4; 1.2.27.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamiesiems R. B., R. I. ir M. S.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Edmundui Jonušui, Gediminui Milevičiui ir Mariui Monkevičiui,

vertėjams Ritai Daškevičienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui ir Eglei Smailienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nurodo dirbanti pardavėja turguje, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

R. I., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, įvardinantis save individualiu verslininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., R. I. ir M. S., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. spalio 19 d., 14.20 val., M. S. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus R. B. ir R. I. į parduotuvę „Batų kalnas“, esančią Savanorių pr. 13A, Vilniuje, M. S. likus laukti automobilyje, o R. B. ir R. I. užėjus į parduotuvės vidų, joje R. B. užkalbinus nukentėjusiąją, parduotuvės lankytoją J. B., taip nukreipiant jos dėmesį, R. I., tuo pačiu metu veikdama kartu su R. B., atsegė J. B. kuprinę ir ištraukė iš jos juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 640 eurų, J. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, trys bankų mokėjimo kortelės, 20 Kuveito dinarų, taip pagrobiant J. B. priklausantį 740 eurų vertės turtą, po ko R. I. Ir R. B. pasišalino iš parduotuvės patalpų ir įsėdo į sutartoje vietoje automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų jau laukiantį M. S., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi visi trys, t. y. R. B., R. I. ir M. S., buvo sulaikyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų. Šiais veiksmais R. B. ir R. I. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, o M. S. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat M. S. 2017 m. spalio 19 d., 14.20 val., Savanorių pr. 13A, Vilniuje, šalia parduotuvės „Batų kalnas“, R. B. ir R. I. įsėdus į M. S. vairuojamą automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarajam išvažiavus į Savanorių pr., pavažiavus iki Savanorių pr. – Žemaitės g. sankryžos bei, degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, joje sustojus, prie M. S. vairuojamo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgus Vilniaus aps. VPK KP NNTV vyr. patruliui V. K., tyrėjai D. P. ir vyr. patruliui R. L., prisistačius policijos pareigūnais ir pareikalavus sustabdyti transporto priemonę, M. S., siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia paspaudė akseleratoriaus pedalą ir staigiai pajudėjęs savo vairuojamu automobiliu kliudė šalia automobilio stovėjusį vyriausiąjį patrulį V. K., kuriam po įvykio nustatytas dešinės alkūnės sumušimas, kas, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2017-12-14 išvadą Nr. G4089/2017 (01), atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. kaltės nepripažino. Parodė, jog su nei vienu iš kaltinamųjų giminystės ryšiai nesieja, jie tiesiog gyvena viename mieste, yra draugai, tačiau neartimi. 2017 m. spalio mėn. į Lietuvą atvyko, kadangi M. S. ketino dar po mėnesio tuoktis, todėl norėjo pamatyti jo būsimą žmoną, be to, padėti pastarajam nusipirkti vestuvėms drabužius. Lietuvoje gyvena jos dėdės (šis buvo užmuštas) vaikai, kuriuos ji lanko. Lietuvoje buvo ne kartą, atvyksta apsipirkti, taip pat atsiveža čia ir savo vaikus, atostogauja, buvo Palangoje. Anksčiau Lietuvoje yra lankiusis ir kartu su R. I. bei M. S. 2017-10-19 paprašė, kad M. S. ją ir R. I. nuvežtų į avalynės parduotuvę, kadangi norėjo nusipirkti batus. Kaltinamasis liko laukti automobilyje, kadangi nenorėjo eiti į parduotuvę, o jos su R. I. nuėjo. Parduotuvės viduje išsiskyrė ir buvo atskirai (nebent kažkuriuo momentu bežiūrėdamos prekes prasilenkė viena su kita, tačiau nesikalbėjo ir nebendravo), nebuvo susitarusios, kiek laiko užtruks, ar išeis kartu ir pan. Kaltinamoji nurodė matavusis įvairius batus (jos dydis yra 38, priklausomai nuo batų gali būti ir truputį kitoks). Paėmusi vienus (38 dydžio), pamatė, kad ant bato yra užklijuotos dvi kainos (didesnė ir mažesnė), todėl paklausė nukentėjusiosios, kuri stovėjo prie lentynų ir apžiūrinėjo batus, kuri kaina yra tikroji. Jų pokalbis buvo trumpas (tik jos klausimas ir nukentėjusiosios atsakymas), truko gal minutę ar mažiau. Kai užkalbino nukentėjusiąją, buvo visai šalia jos, ne didesniu nei kokio 0,5 m atstumu. Kur tuo metu buvo ir ką darė R. I., kaltinamoji R. B. nurodė nemačiusi. Parduotuvės darbuotojų dėl kainos neklausė, kadangi jų tuo metu šalimais nebuvo. Po to ji (R. B.) nuėjo prie kasos, prašė atnešti antrą avalynės porą. Darbuotoja nuėjo jo ieškoti, kas truko ilgai, ji vis klausė, ar bus antras batas, tačiau galiausiai jai pasakė, kad to kito bato neranda. Tuomet ji ramiai išėjo iš parduotuvės (po pokalbio su nukentėjusiąja buvo praėję apie 5-10 min.). Iš parduotuvės išėjo viena, nežiūrėjo, kur tuo metu yra R. I. Atėjo į automobilį, kurio variklis jau buvo užvestas. Atsisėdo į priekį, pasakė, kad nerado tinkamų batų, po to pastebėjo, kad R. I. jau sėdi automobilio galinėje sėdynėje. M. S. pradėjo po truputį važiuoti, automobilis pajudėjo kaip ir įprastai, neskubėdamas. Dar prieš pajudant išgirdo kažkokius šauksmus, nors durelės ir buvo uždarytos, tačiau girdėjo kažką šaukiant. Ji lietuviškai nesupranta, todėl šaukimo turinio nesuprato. Apskritai nesuprato, kad būtent jiems yra šaukiama. Niekas prie automobilio nepriėjo, nebandė atidaryti durelių, išvažiuodamas automobilis nieko nekliudė. Kiek atsimena, R. I. kažką pasakė apie banditus, tačiau ji į tai nesigilino ir nesuprato, ką ši turėjo galvoje. Atsimena, kad paskui juos važiavo kažkoks nežymėtas automobilis. Jie patys tuo tarpu važiavo normaliai, negali pasakyti, ar M. S. pažeidinėjo KET; ji pati KET reikalavimų neišmano, žino tik, kad per gatvę galima eiti degant žaliam šviesoforo signalui. Po to bevažiuojant priekyje pamatė policijos automobilį, po ko M. S. šalikelėje sustojo. Išlipę jie patys nuėjo pasakyti, kad paskui juos važiuoja kažkoks neaiškus automobilis. Apie tai, kad R. I. pavogė piniginę, ji nieko nežinojo, pačios piniginės automobilyje nematė, apie vagystę nebuvo jokios kalbos (t. 3, b. l. 1-11). 2018-03-29 teismo posėdyje, atsakydama į teismo klausimus, R. B. nurodė, kad batas, kurio kainos klausė pas nukentėjusiąją, kainavo apie 25-30 Eur. Paklausta, kodėl tą aplinkybę, kad ji užkalbino nukentėjusiąją, klausdama avalynės kainos, nurodė tik teisme, kaltinamoji paaiškinti negalėjo (t. 3, b. l. 26-36).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. B. kaltės taip pat nepripažino. Iš pradžių atsisakiusi duoti parodymus (t. 2, b. l. 58-60), vėliau apklausiama parodė su R. I. nusprendusi nuvykti į Vilniuje, Savanorių pr. 13A esančią batų parduotuvę „Batų kalnas“, paprašė, kad M. S. jas nuvežtų. Atvykus prie parduotuvės pastato, ji su R. I. užėjo į vidų, o M. S. liko laukti automobilyje. Parduotuvėje jos su R. išsiskyrė, vaikščiojo atskirai. R. B. nurodė apžiūrinėjusi parduodamus batus ir, išsirinkusi jai patinkančius, nuėjo pasimatuoti, atsisėdo ant parduotuvės salės centre esančių suolų. Ką tuo metu veikė R. I., nematė. Pasimatavusi vieną batą, nunešė jį parduotuvės darbuotojai ir paprašė surasti antrą. Laukdama, kol darbuotoja atneš batus, ji vaikščiojo pro prekybos salę, apžiūrinėjo parduodamą avalynę. Vis prieidavo prie parduotuvės darbuotojų paklausti, ar dar nerado batų, tačiau jai buvo atsakyta, kad teks laukti. Galiausiai nesulaukusi batų ir prie parduotuvės prekystalio pabendravusi su parduotuvės darbuotoja, išėjo iš parduotuvės. Kokiu momentu iš parduotuvės išėjo R. I., nematė. Išėjusi iš parduotuvės, R. B. nurodė nuėjusi prie automobilio, kuriame laukė M. S. Atėjusi pastebėjo, kad automobilio gale jau sėdi R. I. Ji (R. B.) atsisėdo į automobilio priekinę keleivio vietą ir visi automobiliu pajudėjo. Tuomet (jiems įsėdus į automobilį), išgirdo, kad kažkas kažką šaukė, tačiau nematė ir nesuprato, kas ir ką šaukė. Automobiliui pajudėjus, matė, kaip jiems iš paskos važiuoja skiriamaisiais ženklais nežymėtas automobilis. Dar šiek tiek pavažiavus išvydo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį. M. S. nedelsiant sustabdė automobilį ir priėjo prie policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio, pasakydamas, kad juos persekioja kitas automobilis. Netrukus pareigūnai apžiūrėjo automobilį, kuriuo jie važiavo, ją (R. B.) pasodino į kitą automobilį bei nuvežė į policijos komisariatą. Dėl ko ji buvo sulaikyta, jai iškart niekas nepaaiškino (apie tai sužinojo tik vėliau). Nieko nežino, jog parduotuvėje „Batų kalnas“ buvo pavogta moters piniginė, ji tame nedalyvavo (t. 2, b. l. 65-66).

Teisiamajame posėdyje apklausiama kaltinamoji R. I., atsakydama į klausimą dėl kaltės pozicijos, parodė prisipažįstanti pilnai, tačiau vėliau patikslino išreiškianti tik dalinį kaltės pripažinimą, t. y. neigė nusikalstamus veiksmus atlikusi, veikdama bendrininkų grupe kartu su R. B. ir M. S. Atsakydama į klausimus dėl santykių su kitais dviem kaltinamaisiais, R. I. nurodė, jog M. S. yra giminaitis (R. I. sesuo yra ištekėjusi už M. S. brolio), o su R. B. tiesiog taip bendrauja, padeda pastarajai, kuri yra vieniša mama, augina du vaikus (judviejų giminystės santykiai nesieja). 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje lankėsi, norėdama aplankyti dėdės kapą (kokiose kapinėse pastarasis palaidotas, negali atsakyti, kažkur netoli Juodšilių), be to, M. S. ketino 2017-11-21 tuoktis Lietuvoje, todėl norėjo pamatyti būsimą nuotaką, padėti kaltinamajam apsipirkti vestuvėms. Kartu su R. B. ketino po kelių dienų grįžti į Baltarusiją ir po to atvykti tiesiai į M. S. vestuves. 2017-10-19 paprašė M. S. nuvežti į parduotuvę „Batų kalnas“, kadangi kažkas pasakojo, kad joje galima nusipirkti pigios avalynės. Kartu su R. B. nuėjo į parduotuvę, M. S. su jomis nėjo, kadangi neketino pirkti avalynės. Parduotuvėje jos su R. išsiskyrė, kiekviena žiūrėjo sau patinkančių batų, ji nestebėjo, kur buvo ir ką darė R. B. Nesitarė, kiek laiko praleis parduotuvėje, nekalbėjo, kartu ar atskirai iš jos išeis. R. I. nurodo parduotuvėje prabusi apie 15 min., nors tikslaus laiko neatsimena. Netoli išėjimo prie batų lentynų pamatė nukentėjusiąją. Ši ant abiejų pečių nešėsi kuprinę, pamatė, kad jos užtrauktukas yra kiek atitrauktas ir viduje guli piniginė. Priėjusi iš galo, nesunkiai ranka pasiekė piniginę ir ją ištraukė. Jai neprireikė nei giliai kišti ranką, nei labiau atitraukti užtrauktuką. Nukentėjusioji nieko nepastebėjo (tiksliai, neatsimena, ar pastaroji tuo metu stovėjo, ar buvo atsisėdusi). Kur tuo metu, kai ji ištraukė piniginę, buvo R. B., kaltinamoji R. I. nurodė nemačiusi. Paėmusi piniginę, kaltinamoji, laikydama ją rankose, išėjo iš parduotuvės, priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo ir laukė M. S. Ji atsisėdo į automobilio galą, piniginę toliau laikė rankose, tačiau ant rankos uždėjo savo rankinę (su ta rankine ji buvo ir parduotuvėje). M. S. sėdėjo automobilio priekyje, į ją nežiūrėjo, be to, ji, kaip minėjo, ant rankoje laikytos piniginės uždėjo rankinę. Po kokių 5-10 min. atėjo R. B., kuri pasakė neradusi tinkamo dydžio batų ir jie pradėjo važiuoti. Dar besėdint automobilyje, kai M. S. jau buvo užvedęs variklį, išgirdo kažkokius šauksmus. Automobilio durelės buvo uždarytos, tačiau vis tiek girdėjo kažką rėkiant. Kiek matė, šaukė 2-3, o gal ir kokie 10 asmenų (jų neskaičiavo). Ko konkrečiai šie norėjo, nežino, nesuprato (apklausiama pas tyrėją neteisingai nurodė, kad girdėjo šaukiant sustoti; tokia frazė užrašyta neteisingai, jos netvirtina; kodėl pasirašė po apklausos protokolu, kad jis surašytas teisingai, nurodyti negali). Nematė, kad tie asmenys būtų rodę kažkokius dokumentus, pastarieji buvo apsirengę civiliais drabužiais. Jai pasirodė, kad tai banditai. M. S. pradėjo važiuoti, važiavo į priekį, nieko nekliudė, niekas nebandė atidaryti automobilio durelių. Pats išvažiavimas iš stovėjimo vietos, nebuvo kažkoks staigus, važiavo normaliai. Po to pamatė, kad paskui juos važiuoja nežymėtas automobilis, atrodė, kad tikrai seka banditai, dėl ko M. S. tuomet važiavo, jau pažeisdamas kelių eismo taisykles. Važiuodami tarpusavyje su kitais kaltinamaisiais nieko nesikalbėjo. Ji, sėdėdama gale, pasislinko per vidurį, alkūnėmis atsirėmė į sėdynių atlošus, todėl kažkuriuo momentu piniginė galėjo iškristi tarp sėdynių (prie rankinio stabdžio), o galbūt ji pati tą piniginę ten padėjo (netvirtina tyrėjai duotų parodymų, kad piniginė nukrito būtent tada, kai automobilis buvo sustabdytas). Bet kokiu atveju ji nei R. B., nei M. S. nieko nesakė apie tai, kad pavogė piniginę, apie piniginę apskritai nebuvo jokios kalbos (apie vagystę jiems pasakė tik tada, kai visi trys buvo pristatyti į komisariatą). Bevažiuodami priekyje pamatė policijos automobilį, dėl ko M. S. sustojo, visi buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Savo veiksmus vertina neigiamai. Nusikaltimą padarė viena, ji nei prieš vykdama į parduotuvę, nei kuriuo nors kitu metu nieko nesakė R. B. ir M. S., jog ketina ką nors pavogti, be to, pati mintis dėl piniginės vagystės jai kilo tik tada, kai atsegtoje rankinėje pamatė piniginę. Atsakydama į klausimus, kokiu tikslu kaltinamoji nuolat lankosi Lietuvoje, R. I. nurodė, jog po dėdės mirties ji tiesiog nori aplankyti pastarojo vaikus, kurie liko našlaičiai, padeda jiems morališkai, pabūna kelias dienas ir grįžta atgal, be to, tuo pačiu aplanko ir dėdės kapą (t. 3, b. l. 1-11).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. I. iš pradžių neigė savo kaltę ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 31-33), vėliau kalta prisipažino, parodė su R. B. nuvykusi į parduotuvę „Batų kalnas“, kur jas abi paprašytas nuvežė M. S. Atvykus prie parduotuvės, ji su R. B. užėjo į vidų, o M. S. liko laukti automobilyje. Užėjusios į parduotuvę jos su R. išsiskyrė ir vaikščiojo atskirai. R. I. nurodė apžiūrinėjusi batus, tačiau nespėjo nieko nusipirkti. R. B. taip pat apžiūrinėjo batus, bendravo su parduotuvės darbuotojomis. R. I. teigimu, ji, apžiūrinėdama prekes ir būdama prie prekių lentynų, dešinėje pusėje nuo įėjimo durų pastebėjo, kad šalia jos stovi moteris, ant pečių užsidėjusi kuprinę (kuprinės spalvos nebepamena). Pastebėjo, kad kuprinės užtrauktukas prasegtas ir matyti kuprinės viduje esanti piniginė. Nieko negalvojusi ištraukė iš kuprinės piniginę, nešdama ją rankose išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į automobilį, kuriame jų laukė M. S. Ką tuo metu darė R. B., kaltinamoji teigė nemačiusi. Netrukus į automobilį atėjo R., atsisėdo į priekinę keleivio vietą. R. I. uždarė galines automobilio dureles, M. S. užvedė automobilio variklį. Staiga pasigirdo šūksniai (vyriški balsai), liepiantys sustoti. Kiek žmonių jiems šaukė, R. I. teigė nemačiusi, tačiau pamena, kad vyrai buvo atvykę skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu. Išsigandusios pasakė M. S., kad jis važiuotų, ką šis ir padarė, pajudėdamas tiesiai. Jiems važiuojant iš paskos juos sekė skiriamaisiais ženklais nežymėtas automobilis. Jie nestojo ir važiavo tiesiai, iki kol pastebėjo priekyje važiuojantį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį. Tuomet M. S. automobilį sustabdė. R. I. tvirtinimu, ji visą laiką piniginę, kurią ištraukė iš parduotuvės klientės kuprinės, laikė rankoje. Kas buvo piniginėje, nespėjo pamatyti. Kuomet automobilis buvo sustabdytas, piniginė nukrito automobilio salone. Dėl savo veiksmų R. I. nurodė besigailinti, toks įvykis atsitiko pirmą kartą, norėtų su nukentėjusiąja susitaikyti.(t. 2, b. l. 39-40).

Šalies argumentai

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis M. S. savo kaltės nei dėl vieno iš jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino. 2017 m. spalio mėn. į Lietuvą atvažiavo, kadangi ketino tuoktis. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl santuokos sudarymo, galvojo, kad susituokti galės greitai, tačiau data buvo paskirta tik 2017-11-21. Kartu su juo į Lietuvą atvažiavo ir abi kaltinamosios. Su R. I. yra susijęs tuo, kad jo brolis yra vedęs R. seserį, o R. B. yra tiesiog draugė. Abi kaltinamosios atvyko, kadangi būtų jam padėjusios vestuvėms (gal būtų pagaminusios valgį, padėjusios išsirinkti drabužius ir pan.). Kadangi santuokos iškart sudaryti nepavyko, ko jis iš pradžių tikėjosi, kaltinamosios turėjo grįžti atgal į Baltarusiją, o jis būtų likęs iki pat vestuvių. 2017-11-09 R. I. ir R. B. paprašė jas nuvežti į parduotuvę „Batų kalnas“, į kurią jos abi nuėjo, o jis liko automobilyje. Jis toje parduotuvėje jau buvo lankęsis, jam avalynės nereikėjo, todėl liko laukti moteriškių, be to, norėjo parūkyti. Daugmaž po 15 min. į automobilį pirmoji sugrįžo R., kuri atsisėdo į galą, paminėjo nieko neradusi. Nurodė, kad R. dar renkasi, kiek užtruks – neaišku. Jie su R. I. daugiau nieko ypatingo nekalbėjo, jis nematė, ar pastaroji, grįždama iš parduotuvės, ką nors turėjo rankose (gali būti, kad nebent savo rankinę). Po 5-10 min. atėjo ir R., ji atsisėdo į priekinę sėdynę, atrodo, nieko nepasakojo. Netrukus (minutės laikotarpyje) jis užvedė variklį ir pradėjo važiuoti. Išvažiavo kaip įprasta, niekas jo neskubino. Tik pajudėjus išgirdo kažkokius balsus, kažkas kažką šaukė, bet jis nesuprato turinio ir kam tai buvo adresuota (šaukė tikrai ne rusų kalba ir ne čigonų, gal lietuviškai), girdėjo kažką bėgant, bet pats jokių asmenų nematė, nesidairė. Tikrai niekas nebuvo pribėgęs prie automobilio, niekas nebandė atidaryti automobilio durelių. Tuo metu nesuprato, kad gali būti šaukiama jiems, bet pradėjus važiuoti, išsukus į pagrindinį kelią, pamatė, kad paskui juos pradėjo važiuoti automobilis (gal „Skoda“ markės, tiksliai negali pasakyti). Kilo įtarimas, kad važiuojama yra būtent paskui juos, kuo kaltinamasis nurodė nusprendęs įsitikinti, dėl ko tyčia nusprendė važiuoti, pažeisdamas KET (važiavo ir per pėsčiųjų perėją, ir prieš eismą ir tt.). Matė, kad automobilis neatsilieka, važiuoja paskui juos ir lygiai taip pat pažeidinėja KET, po ko tapo aišku, kad yra sekami. Kaltinamasis pabrėžė, kad minėtas automobilis buvo nepažymėtas jokiais spec. ženklais, nenaudojo jokių garsinių ar šviesos signalų. Tuo metu jam ir kaltinamosioms atrodė, kad juos vejasi banditai, R. I. ir R. B. skubino jį važiuoti greičiau, ką jis ir stengėsi daryti. Norėjo, kad kuo greičiau juos pamatytų policija ir galėtų kreiptis pagalbos. Pavažiavus kokius 3 km, pamatė policijos automobilį, dėl ko nedelsdamas sustojo. Vis dėlto atėjus pareigūnams, šie pasakė, kad jie padarė nusikaltimą. Kaltinamojo teigimu, jis nieko apie piniginės vagystę nežinojo, su kaltinamosiomis vogti tikrai nesitarė ir pats net negalėjo įtarti, kad parduotuvėje gali iš kažko būti pavogta piniginė. Jis tos piniginės automobilyje tikrai nematė, apie piniginės vagystę sužinojo būtent iš pareigūnų. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. S. nurodė, kad automobilis, kurį jis tą dieną vairavo, priklauso giminaičiui M. L. Automobilio rankenėlė buvo seniai nulaužta (pati rankenėlė veikė, duris buvo galima atidaryti, trūko tik plastikinės dalies) (t. 3, b. l. 26-36).

Ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu kaltinamasis M. S. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 9-10), vėliau, neigdamas savo kaltę, parodė, jog 2017-10-19 R. B. ir R. I. paprašė jas nuvežti į parduotuvę „Batų kalnas“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 13A. Jis jam priklausančiu „Audi“ markės automobiliu moteris nuvežė į parduotuvę, o pats pastarųjų liko laukti automobilyje, kurį pastatė netoli parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Po kurio laiko iš parduotuvės išėjo R. I., kuri atėjusi prie automobilio pasakė nieko neradusi ir nenusipirkusi. R. I. atsisėdo į automobilio galą ir pradėjo rūkyti. Kartu laukė, kol iš parduotuvės ateis R. B.. Po kokių 6-10 minučių iš parduotuvės atėjo R. B., kuri atsisėdo į automobilio priekinę keleivio vietą. Jai atsisėdus, išgirdo šauksmus. Kas konkrečiai buvo sakoma, kaltinamasis M. S. teigė nežinantis, jokių aiškiai sakomų žodžių negirdėjęs. Pastebėjo, kad prie automobilio artinasi daug žmonių. Išsigandęs jis nedelsiant išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į važiuojamąją kelio dalį. Važiuojant keliu per galinio matymo veidrodėlius pastebėjo, kad iš tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės jam iš paskos išvažiavo kitas automobilis, kuris važiavo paskui juos. Tuomet jis (M. S.) tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, norėdamas įsitikinti, ar jam iš paskos važiuojantis automobilis jį persekioja. Pamatė, kad ir minėtas automobilis pažeidžia taisykles ir nuo jo neatsilieka. Pavažiavęs pastebėjo priekyje esantį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį. M. S. nurodė nedelsdamas sustojęs bei, priėjęs prie policijos automobilio, pasakė, kad jį persekiojo kitas automobilis. M. S. teigimu, jis savo vairuojamu automobiliu jokių žmonių nekliudė, nesiekė to daryti ir nepastebėjo, kad būtų kažką kliudęs. Asmenys, kurie jį vijosi ir kurie automobilių stovėjimo aikštelėje kažką šaukdami artinosi prie jo automobilio, buvo apsirengę civiliais drabužiais, nei vienas jų nevilkėjo uniformos. Pastarųjų automobilis (galimai „Peugeot“ ar „Renault“ markės) buvo nežymėtas, be įrengtų švyturėlių. Jei būtų nutuokęs, kad prie jo artinosi ar jį vijosi policijos pareigūnai, būtų nedelsiant sustojęs. Taip pat M. S. pažymėjo, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo priekiu, o žmonės, kurie artinosi prie automobilio, bėgo iš automobilio galo, dėl ko jis niekaip negalėjo kažką kliudyti automobilio priekiu. Be to, akcentavo, kad R. I. jam nieko nesakė apie piniginės vagystę iš parduotuvės; pastarajai sugrįžus, jis jokios piniginės nematė (t. 2, b. l. 17-18).

Teisiamajame posėdyje apklausiama nukentėjusioji J. B. parodė, kad jai lankantis parduotuvėje „Batų kalnas“ buvo užkalbinta vienos iš kaltinamųjų, t. y. R. B.. Tą dieną nukentėjusioji, turėdama laiko, užsuko apsidairyti į parduotuvę, gerai atsimena, kad jai stovint prie 42 dydžio batų lentynos priėjo kaltinamoji ir, laikydama 42 dydžio batą, rusų kalba paklausė jos, kuri iš užklijuotų dviejų kainų, yra tikroji. Viena iš tų kainų buvo didesnė, o kita – mažesnė (akcijinė). Nukentėjusioji paaiškino, kad tikroji kaina yra mažesnė, t. y. ta, kuri su nuolaida, batas kainavo 23 Eur. Tuomet kaltinamoji dar kelis kartus pasitikslino kainą. Nukentėjusioji pabrėžė, kad ji, matydama, jog ją užkalbinusi moteris yra smulki, dar šios paklausė, ar jai tikrai reikia tokio didelio dydžio bato, nes buvo akivaizdu, kad jos pėda negali būti tokio dydžio. Po tokio jos pastebėjimo kaltinamoji pasimetė ir nuėjo. Pokalbis su kaltinamąja buvo trumpas, truko ne daugiau nei 1-2 min. Tuo metu, kai kalbėjo su kaltinamąja, nepastebėjo, ar prie jos (J. B.) kas nors stovėjo, negali pasakyti, ar parduotuvėje matė esant kitą kaltinamąją (R. I.). Kai kaltinamoji nuėjo, netrukus pasigirdo, kaip civiliais rūbais apsirengęs vyriškis pasakė esantis pareigūnas, paprašė visų pasitikrinti, ar niekam niekas nedingo. Ji, kaip ir kitos šalia buvusios pirkėjos, apsižiūrėjo ir pamatė, kad jos kuprinėje, kurią nešėsi ant pečių, nebėra piniginės. Piniginė buvo įdėta į rankinę, kurią rado atitrauktu užtrauktuku. Nukentėjusioji nurodė negalinti kategoriškai pasakyti, ar prieš įeinant į parduotuvę jos kuprinė buvo užtraukta, gerai atsimena, kad buvo užlenktas užsegimo snapelis. Kuomet nerado piniginės, pasakė apie tai pareigūnui, kuris sušuko „turim vagystę, imam“ ir išbėgo, liepdamas jai likti vietoje ir laukti. Paskui prie jos priėjo 2 neuniformuoti pareigūnai, buvo aiškinamosi aplinkybės. Atsimena, kad belaukdama ji vėliau dar paėmė tą patį batą, kurį jai rodė nukentėjusioji, dėl ko kategoriškai gali patvirtinti, kad jis buvo būtent 42 dydžio ir kainavo 23 Eur su nuolaida. Susitaikymo protokolą pasirašė, kadangi jos buvo to prašoma. Dar iki pirmo posėdžio sulaukė advokato skambučio, tačiau ji nesutiko taikytis. Po to, kai vyko posėdis teisme, prie jos priėjo ir kaltinamosios ir jų giminaitis, jie visi pasakojo apie Baltarusijoje paliktus vaikus, dėl ko jai kaltinamosios pagailo ir ji sutiko pasirašyti minėtą protokolą. Be to, piniginė jai buvo sugrąžinta, jokios žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia (t. 3, b. l. 26-36).

Apklausta ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji J. B. parodė, jog 2017-10-19, 14.20 val., buvo užėjusi į parduotuvę „Batų kalnas“, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 13A. Vaikštant prekybos salėje ir žiūrinėjant prekes, prie jos priėjo viena moteris (apie 20 metų amžiaus), kuri kalbėdama rusiškai paklausė apie batų kainas, parodė jai moterišką batą, ant kurio pado buvo du lipdukai su kainomis ir paklausė, kuri iš jų yra tikroji kaina. Nukentėjusioji atsakė, kad tikriausiai šiai avalynei taikoma nuolaida ir galioja mažesnė kaina. Tada moteris padėkojo, apsisuko ir nuėjo. Po kelių minučių į parduotuvės prekybos salę įbėgo jaunas vyras, vilkintis civiliais rūbais, kuris prisistatė kaip policijos pareigūnas ir, kreipdamasis į visus parduotuvėje buvusius asmenis, paklausė, ar pas nieką nedingo daiktai. Tuomet ji (J. B.) nuo peties nusiėmė rankinę ir norėjo ją patikrinti. Iš karto pastebėjo, kad kuprinės užtrauktukas yra atsegtas, nors tiksliai pamena, kad kuprinę nešiojo užsegtą. Pažiūrėjusi į kuprinės vidų, pamatė, kad joje nėra juodos spalvos odinės moteriškos piniginės. Apie tai pasakė pareigūnui, kuris jai nurodė stovėti ir laukti, o pats išbėgo į lauką. Kas vyko tuo metu lauke, ji nematė. Vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad jie matė, jog jai būnant parduotuvės prekybos salėje ir bendraujant su moterimi, klaususia apie batų kainas, jai (nukentėjusiajai) iš nugaros pusės buvo priėjusi kita moteris, kuri iš kuprinės, kabėjusios už nugaros, ištraukė piniginę. Pareigūnai nurodė tuos asmenis sulaikę. Apklausiama nukentėjusioji J. B. nurodė, kad piniginės vertė apie 40 eurų, joje buvo apie 700 eurų grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio „BMX X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir trys banko mokėjimo kortelės, 20 Kuveito dinarų bei kiti smulkus daiktai, bendra turto vertė 800 eurų (t. 1, b. l. 37).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip nukentėjusysis V. K. (V. K.) (Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiasis patrulis) parodė, jog įvykio dieną Savanorių pr. dirbo kartu su kolegomis D. P. ir R. L. Per radijo ryšį buvo gauta informacija, jog parduotuvėje „Batų kalnas“ iš vienos pirkėjos dingo piniginė, galimai įvykdyta kišenvagystė, apibūdinti asmenys, buvo prašoma juos sulaikyti. Būdami netoli parduotuvės, pamatė, kaip iš jos išėjo dvi romų tautybės moterys (viena priekyje, kita iš paskos), abi atsisėdo į šalia įėjimo stovėjusį „Audi“ markės automobilį, kuris pajudėjo link šalimais buvusio Savanorių pr. Nukentėjusysis su kolegomis prie minėto automobilio pribėgo (visi buvo apsirengę civiliais rūbais), kai šis jau buvo išvažiavęs į Savanorių pr. ir sankryžoje sustojo prie šviesoforo (tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas), stovėjo 3-ias ar 4-tas nuo sankryžos. Automobilyje sėdėjo 3 asmenys - dvi moterys (viena priekyje, kita – gale), o už vairo – vyriškis. Visi pareigūnai pribėgo automobiliui iš dešinės pusės (nes ji buvo arčiau jų judėjimo krypties). D. P. atidarė dešinės pusės keleivio dureles, o R. L. – tos pačios pusės galines dureles, pats nukentėjusysis stovėjo automobiliui iš priekio (prie dešinio sparno). Prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodė tarnybinius pažymėjimus, liepė išjungti variklį ir išlipti iš automobilio. Kokie kalba prisistatė, neatsimena (atrodo lietuviškai, o R. L. – kalbėjo rusiškai). Tuomet kažkuri iš moterų rusų kalba pasakė „spausk gazą“ ir automobilis pajudėjo, pradėjo važiuoti, dešiniu sparnu kliudydamas nukentėjusiojo kojas (dešinę blauzdą), jis virto ant kapoto, susitrenkdamas ranką (alkūnę). Nuvažiuodamas automobilis dar, atrodo, kliudė ir iš kažkur atsiradusio D. Č. vairuojamą tarnybinį automobilį. Pats V. K. susigriebė už rankos, pajuto skausmą, todėl tiksliai aplinkybių nebematė, bent jau šiuo metu nebeatsimena. Po įvykio dėl rankos kreipėsi į medikus, jam buvo suteiktas nedarbingumas. Apklausiamas nukentėjusysis pažymėjo, kad tiksliau aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, perskaičius parodymus juos patvirtino kaip surašytus teisingai. Taip pat nurodė, jog abi kaltinamąsias buvo matęs iš aplinkraščių, kuriuose jos buvo užfiksuotos, kaip galimai įvykdžiusios kišenvagystes (t. 3, b. l. 46-56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. parodė 2017-10-19 dirbęs kartu su tyrėja D. P., vyriausiuoju patruliu R. L. ir kitais kolegomis. Dirbo neuniformuoti, važinėjo skiriamaisiais ženklais nežymėtu policijos tarnybiniu automobiliu. Būnant prie parduotuvės „Batų kalnas“, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 13A radio ryšiu Oper 1 kanalu išgirdo vyriausiojo patrulio M. S. pranešimą, kad iš parduotuvės išeina dvi moterys, kurios įvykdė vagystę. V. K. kartu su D. P. ir R. L. buvo prie minėto pastato, kuomet pamatė, kaip iš parduotuvės išėjo dvi romų tautybės moterys ir įsėdo į šalia parduotuvės įėjimo durų stovintį „Audi“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iškart pradėjo judėti. Pareigūnai nedelsiant pribėgo prie automobilio, atidarė automobilio dešinės pusės priekines ir galines keleivių dureles, garsiai ir aiškiai prisistatė esantys policijos pareigūnai, parodė tarnybinius policijos pažymėjimus bei pareikalavo sustabdyti transporto priemonę. Po tokio reikalavimo automobilio keleivė, sėdėjusi automobilio gale, sušuko „davai gani“ (kuri moteris sėdėjo automobilio gale, V. K. nurodė neatsimenantis, viskas vyko labai greitai). Po tokių moters žodžių automobilio vairuotojas paspaudė akseleratoriaus pedalą, užsuko automobilio vairą ir dešiniu priekiniu automobilio sparnu kliudė V. K. kojas. Jis prarado pusiausvyrą ir dešinės rankos alkūne trenkėsi į automobilio variklio dangtį. Nuo smūgio pajuto fizinį skausmą. Dėl sužalojimų tą pačią dieną kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas alkūnės sumušimas. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis į namus, nuo 2017-10-20 iki 2017-10-26 nustatytas nedarbingas. Dėl įvykio patyrė fizinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Kliudęs jį, nurodyto automobilio vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, paspruko nuo pareigūnų, toliau šį automobilį vijosi vyriausiasis patrulis A. Č. Kas vyko vėliau, V. K. nematė, asmenų sulaikyme nedalyvavo (t. 1, b. l. 48-49).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. S. (Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiasis patrulis) parodė, jog 2017-10-19 dirbo pagal priemonių planą Savanorių pr. Prie parduotuvės „Batų kalnas“ pastebėjo iš aplinkraščių gerai žinomas dvi moteris (aplinkraščiai dėl skirtinguose miestuose įvykdytų kišenvagysčių), dėl ko nutarė jas stebėti. Moterims užėjus į parduotuvę, paskui jas įėjo ir liudytojas kartu su kolega R. S. Dar keli pareigūnai liko lauke (V. K. ir dar kažkurie kiti). Moteriškės vaikščiojo po parduotuvę, ne kartu, bet tuo pačiu ir netoli viena kitos. Ar jos matavosi batus, neatsimena. Taip pat negali pasakyti, ar buvo užkalbinusios parduotuvės darbuotojus, tačiau atsimena, jog viena iš jų buvo priėjusi prie kasos. Po to jis klausė darbuotojos ir ši sakė, kad kaltinamoji prašė atsigerti. Liudytojas patvirtino visą laiką tiesiogiai stebėjęs kaltinamąsias (batų lentynos jam netrukdė, nes stendai su prekėmis buvo žemesni už jį). Jo kolega stebėjimą vykdė kitoje parduotuvės vietoje. Praėjus 10 min. ar daugiau nuo įėjimo į parduotuvę, pamatė, kaip viena iš kaltinamųjų (jaunesnė), priėjo prie jaunos merginos (nukentėjusiosios) ir pradėjo ją kalbinti. Tuo metu kita kaltinamoji (vyresnė), priėjusi iš galo, atsegė merginos kuprinę, įkišo ranką ir ištraukė juodos spalvos daiktą, kurį įsidėjo į krepšį. Nukentėjusiosios užkalbinimas buvo trumpas, viskas truko apie 30 sek. Įsidėjusi ištrauktą daiktą į maišą, kaltinamoji iš karto išėjo iš parduotuvės, paskui ją išėjo ir nukentėjusiąją kalbinusi jaunesnioji moteris. Paskui jas iš parduotuvės išėjo kolega R. S. Tuo tarpu jis (M. S.) nedelsiant pribėgo prie nukentėjusiosios, pasakė esantis pareigūnas, klausė, ar niekas nedingo. Apsižiūrėjusi mergina pasakė, kad jos rankinė atsegta, o joje nebėra piniginės. Nustačius, kad įvykdyta kišenvagystė, iš karto šią informaciją radijo ryšiu perdavė kolegai V. K., nurodydamas kaltinamąsias sulaikyti. Kas vyko lauke, jis nematė, kadangi buvo parduotuvėje. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. S. patvirtino, kad jie surašyti teisingai. Į gynėjo klausimą, kuo remdamasis tarnybiniame pranešime nurodė, jog kaltinamoji nukentėjusiąją užkalbino, turėdama tikslą nukreipti pastarosios dėmesį, liudytojas paaiškino, kad tokią išvadą padarė iš praktikos, 10 metų dirba pagal kišenvagystes, buvo matyti, kad viena kalbino, kita iš karto priėjo iš galo (t. 3, b. l. 26-36).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė 2017-10-19 dirbęs kartu su vyriausiuoju patruliu R. S.. Apie 14.20 val., būnant prie parduotuvės „Batų kalnas“, pastebėjo dvi romų tautybės moteris, žinomas pagal gautus aplinkraščius dėl vykdomų kišenvagysčių. Abi moterys užėjo į parduotuvę, iš paskos užėjo ir jis su patruliu R. S. Parduotuvės prekybos salėje jie moteris stebėjo ir matė, kaip pastarosios kalbina parduotuvės lankytojus. Galiausiai pastebėjo, kaip viena iš moterų (kaip vėliau paaiškėjo, R. B.) užkalbino parduotuvės lankytoją - jauną moterį, ant nugaros turinčią baltos spalvos kuprinę. Kalbino ją apie 30 sekundžių, taip galimai nukreipdama jos dėmesį. Tuo pačiu metu jaunai moteriai iš nugaros priėjusi kita moteris (kaip vėliau paaiškėjo, R. I.) atsegė moters kuprinę ir iš jos kažką ištraukė - juodos spalvos daiktą, panašų į moterišką piniginę. Ištraukusi piniginę, moteris ją įsidėjo į savo krepšį ir šalinosi iš parduotuvės patalpų. Tuo metu jis (M. S.) per radio ryšį pranešė savo kolegoms, dirbusiems šalia, apie tai, kad iš parduotuvės išeidinėja moteris, galimai įvykdžiusi vagystę. Po kurio laiko, praėjus apie 30 sekundžių, iš paskos iš parduotuvės išėjo ir R. B.. Jis (M. S.) apie tai vėl pranešė radio ryšiu. Pranešęs apie besišalinančias moteris, jis priėjo prie moters, iš kurios kuprinės buvo ištrauktas į piniginę panašus daiktas, prisistatė esantis policijos pareigūnas, parodė tarnybinį policijos pažymėjimą ir paklausė, ar iš jos kuprinės niekas nedingo. Mergina, kaip vėliau paaiškėjo J. B., apžiūrėjo savo kuprinę ir pasakė, kad iš jos dingo juodos spalvos moteriška piniginė. Įsitikinęs, kad buvo įvykdyta kišenvagystė, visą gautą informaciją perdavė radio ryšiu kolegoms - tyrėjai D. P., vyriausiajam patruliui R. L. ir V. K., dirbusiems lauke. Pastariesiems nurodė sulaikyti minėtas moteris. Kas vyko šioms pasišalinus iš parduotuvės, liudytojas M. S. nurodė nematęs, kadangi bendravo su nukentėjusiąja. Kiek jam žinoma, moterys šalinosi automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jų laukė aikštelėje prie parduotuvės (t. 1, b. l. 53-54). Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir M. S. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. S. (Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiasis patrulis) parodė, jog 2017-10-19, apie 14 val., tarnybos metu prie parduotuvės „Batų kalnas“ pastebėjo iš aplinkraščių gerai žinomas dvi moteris, kurios, atvykusios vyriškio vairuojamu automobiliu, išlipo iš mašinos ir nuėjo į parduotuvę. Kadangi pagal aplinkraščius, kuriuose buvo pateikiamos įvairiuose Lietuvos miestuose įvykdytos kišenvagystės, buvo užfiksuotos minėtos moterys (jų tapatybės nebuvo žinomos), kartu su kolega M. S. paskui jas užėjo į parduotuvę. Su kolega parduotuvėje buvo atskirai, stebėjimo funkcijomis nepasidalino, tačiau pagal kišenvagystes dirba daug laiko, stebėjimo procesas yra gerai žinomas, su kolega užtenka žvilgsniai susižiūrėti, abu žino, ką daryti. Liudytojas nurodė stebėjęs kaltinamąsias, pastarosios vaikščiojo po parduotuvę, tačiau jam susidarė vaizdas, kad realiai nė viena jų neketina nieko pirkti. Konkrečiai, ar jos matavosi batus, ar turėjo prekes rankose, dabar neatsimena, tačiau jam užsifiksavo esant panašu, kad jos neturėjo realių ketinimų įsigyti avalynę. Praėjus laiko tarpui, tiksliai negali pasakyti kiekvieno kaltinamųjų žingsnio parduotuvėje, tačiau atsimena vaizdą, jog jaunesnė kaltinamoji priėjo prie nukentėjusiosios ir ją užkalbino. Tuo tarpu beveik tuo pačiu metu iš galo priėjo vyresnioji kaltinamoji, atsegė ant nukentėjusiosios pečių kabėjusią baltos spalvos kuprinę (gali būti, kad kuprinė buvo jau atsegta), įkišo ranką ir ištraukė kažką pailgo, panašaus į piniginę. Tą daiktą moteris įsidėjo į maišą ir beveik iš karto pradėjo šalintis iš parduotuvės. Netrukus paskui ją išėjo ir kita kaltinamoji, t. y. jaunesnė, kuri buvo užkalbinusi nukentėjusiąją (pastarųjų pokalbis truko labai trumpai, apie 30 sek). Liudytojas nurodė taip pat išėjęs paskui kaltinamąsias, iškart jų nesulaikė, nes reikėjo pilnai įsitikinti, ar tikrai buvo įvykdyta kišenvagystė. Viduje likęs M. S. greit išsiaiškino, kad nukentėjusioji buvo apvogta (ištraukta piniginė), dėl ko radijo ryšiu davė nurodymą sulaikyti. Pats liudytojas R. S. patvirtino matęs, jog kaltinamosios viena paskui kitą įsėdo į netoli parduotuvės stovėjusį automobilį ir šis pajudėjo. Liudytojo teigimu, tuo metu, kai kaltinamosios sėdosi į automobilį, o šis pradėjo važiuoti, niekas jų nebandė sustabdyti, niekas nebuvo pribėgęs. Tik tuomet, kai automobilis išvažiavo į kelią ir judėjo link sankryžos (prie „Swedbank“, Savanorių-Žemaitės g. sankirtoje), iš kažkur pradėjo bėgti pareigūnai (V. K., R. L., dar kažkas). Matė, kad pareigūnai nubėgo prie sankryžoje sustojusio automobilio. Kas toliau vyko, liudytojas R. S. nurodė nematęs, kadangi sugrįžo į parduotuvę. Vėliau sužinojo, kad bandant sulaikyti automobilį, buvo sužalotas pareigūnas V. K., tačiau jis konkrečių detalių nežino (t. 3, b. l. 26-36).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. (Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėja) parodė, jog įvykio dieną kartu su R. L. ir V. K. dirbo Savanorių pr. Dar kitas kolega M. S. per radijo ryšį pranešė, jog parduotuvėje „Batų kalnas“ yra vykdoma kišenvagystė, apibūdinti įtariamieji, paprašyta juos sulaikyti. Ji su V. K. ir R. L. iškart pradėjo eiti link nurodytos parduotuvės, pamatė, kaip iš jos išėjo M. S. apibūdintos dvi moterys (jos buvo žinomos iš video įrašų bei aplinkraščių, kaip galimai įvykdžiusios kišenvagystes įvairiose Vilniaus vietose), kurios sėdosi į tamsios spalvos „Audi“ markės automobilį (jaunesnioji atsisėdo į galą, vyresnioji į priekį, o už vairo buvo vyriškis). Automobilis lėtai išvažiavo iš prie parduotuvės buvusios aikštelės, išsuko į Savanorių pr. ir sustojo prie sankryžos, kurioje degė raudonos spalvos šviesoforo signalas; sustojo antroje ar trečioje eismo juostoje (tikrai ne pirmoje), daugmaž 3-ias ar 4-tas nuo sankryžos. Automobiliui bestovint, ji su kolegomis pribėgo prie nurodyto „Audi“ markės automobilio (iš dešinės pusės). Pribėgusi liudytoja nurodė atidariusi priekines dešinės pusės keleivio dureles, R. L. – tos pačios pusės galines dureles, o V. K. sustojo prie priekinio dešinės pusės automobilio sparno. Atidarę duris, prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. Atsimena, kaip ji pasakė „Vilniaus policija, prašome sustoti, išjungti automobilio variklį“. Ji kalbėjo lietuvių kalba, o kolega R. L. tą patį pakartojo rusiškai. Liudytojos įsitikinimu, vairuotojas suprato, kad jie yra pareigūnai, matė ją iš arti, matė tarnybinį pažymėjimą, kelis kartus buvo pakartotas žodis policija, be to, R. L. nurodymus išsakė rusiškai. Vairuotojas atrodė nustebęs, o tuo metu gale sėdėjusi jaunesnė moteris pasakė pastarajam „spausk greičiau“ ir šis pradėjo važiuoti, sukdamas vairą dešiniau. Pajudėdamas automobilis kliudė V. K., matė, kaip kolega susiėmė už rankos. Kadangi „Audi“ į priekį važiuoti negalėjo, nes ten stovėjo kiti automobiliai, tai tuomet pavažiavo truputį atgal, atsitrenkė į gale sustojusį tarnybinį „Skoda“ automobilį, kurį vairavo pareigūnas D. Č. (pastarasis kažkuriuo momentu atvažiavo į tą pačią sankryžą), po ko pakankamai dideliu greičiu nuvažiavo į priekį, judėdamas priešpriešinio eismo juosta. Ar be V. K. ir tarnybinio „Skoda“ automobilio buvo kas nors dar kliudyta, liudytoja D. P. nurodė nemačiusi. Tikslias įvykio aplinkybes ji išdėstė tarnybiniame pranešime, kurį teismui perskaičius patvirtino kaip surašytą teisingai (t. 3, b. l. 46-56).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. L. (Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiasis patrulis) parodė, kad 2017-10-19 Savanorių pr. nustatytame maršrute dirbo kartu su kolegomis D. P. ir V. K. Iš kito kolegos M. S. per radijo stotelę gavo pranešimą, jog parduotuvėje „Batų kalnas“ romų tautybės asmenys galimai įvykdė kišenvagystę, asmenys apibūdinti, paprašyta juos patikrinti ir sulaikyti. Kadangi buvo netoliese nurodytos parduotuvės, visi pradėjo eiti link jos. Pamatė, kaip dvi romų tautybės moterys sėdosi į automobilį (liudytojo teigimu, abi į galą), po ko automobilis išvažiavo, išsuko į pagrindinį kelią, t. y. Savanorių pr., ir sustojo sankryžoje, kurioje degė raudonas šviesoforo signalas. Sankryžoje automobilis stovėjo ne pirmas, prieš jų buvo dar kokie 3-4 mašinos. Kartu su kolegomis pribėgo prie to automobilio, iš dešinės pusės, kadangi ši buvo arčiau jų. Liudytojas R. L. nurodė priėjęs prie dešinės pusės galinių durų ir jas atidarė, D. P. stovėjo prie tos pačios pusės priekinių keleivio durelių (ar jas atidarė, tiksliai nebeatsimena), o V. K. sustojo iš priekio (prie dešinės pusės sparno). Atidaręs dureles, parodė tarnybinį pažymėjimą ir rusų kalba prisistatė, taip pat liepė išjungti variklį, sustoti ir išlipti. Tą patį pasakė ir D. P., tačiau lietuviškai. Jis savo ruožtu, kaip minėjo, kalbėjo rusiškai, nes matė, kad automobilyje sėdi romų tautybės asmenys, kurie paprastai bendrauja rusų kalba, todėl norėjo, kad jie viską suprastų. Už vairo buvo vyriškis, o gale sėdėjo dvi moterys (vyresnioji už vairuotojo, o jaunesnė šalia). Girdėjo, kaip asmenys tarpusavyje rusiškai persimetė keliais žodžiais, spėjo nugirsti, kad kažkuri iš moterų liepė greičiau važiuoti. Viskas vyko labai greitai, jiems (pareigūnams) nebespėjus daugiau nieko pasakyti, vairuotojas, paragintas moteriškės, kaip tik ir pradėjo žaibiškai važiuoti. Pajudėjęs priekiniu dešiniuoju sparnu kliudė kolegą V. K., kuris vėliau skundėsi skaudančia ranka, atrodo, kliudė ir koją. Automobilis nuvažiavo tolyn, atrodo, kirto ištisinę juostą. Kas vyko toliau, liudytojas R. L. nurodė nematęs. Iš kažkur atsirado kolega D. Č., būtent kuris tarnybiniu automobiliu ir nuvažiavo paskui įtariamuosius. To, ar buvo kliudytos kokios nors transporto priemonės, R. L. teigė pats nematęs (t. 3, b. l. 46-56).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas A. Č. (Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiasis patrulis) parodė, jog įvykio aplinkybes atsimena tik bendrai. Viską tiksliai yra išdėstęs tarnybiniame pranešime. Pažymėjo, kad du tarnybiniai pranešimai yra iš esmės per klaidą. Pirmajame pranešime jis pamiršo nurodyti aplinkybę dėl rastos piniginės, dėl ko parašė antrąjį pranešimą. Atsimena, jog įvykio dieną važiuodamas tarnybiniu „Skoda“ automobiliu per radijo ryšį gavo informaciją, kad buvo pastebėtos pagal turimą kartoteką žinomos dvi moterys. Jos pastebėtos Savanorių pr. esančioje parduotuvėje „Batų kalnas“. Reaguodamas į informaciją, kaip tik pastebėjo iš parduotuvės išeinančias dvi moteris, per radijo ryšį girdėjo, kad jos sėdasi į automobilį, nurodytas to automobilio numeris. Jis pats įsėdimo į automobilį momento nematė, tačiau pamatė, kaip nurodytas automobilis pradėjo judėti, išvažiavo į Savanorių pr. ir sustojo sankryžoje. Pats liudytojas tuo metu stovėjo įvažiavime į kitą kiemą (30-50 m atstumu nuo įtariamųjų). Liudytojas taip pat pajudėjo link sankryžos, atsimena, kad prie sankryžos „Audi“ automobilis stovėjo jam iš dešinės pusės. Privažinėdamas pamatė, kaip prie „Audi“ pribėga pareigūnai (iš kurios vietos, pastarieji bėgo, neatsimena). Matė, kad jie atidarė duris (neatsimena, kurias), rodė tarnybinius pažymėjimus (vienas pareigūnas jau bėgo rankoje paruošęs minėtą dokumentą). Netrukus tas „Audi“ automobilis paspaudė greičio pedalą, pasigirdo didelis garsas, pajudėjęs automobilis kairiuoju galiniu bamperiu užkabino jo vairuojamos „Skoda“ dešinės pusės bamperį. Pats nematė, tačiau per radijo ryšį girdėjo, jog nuvažiuodamas automobilis dar kliudė pareigūną V. K.. Tuomet per saugumo salelę, prieš eismą, „Audi“ pradėjo važiuoti į priekį, o liudytojas savo ruožtu pradėjo juos persekioti minėtu tarnybiniu „Skoda“ markės automobiliu, garso ir šviesos signalų nenaudojo. „Audi“ automobilis stengėsi atsiplėšti, prie „Maxima“ parduotuvės perėjoje vos nepartrenkė moters (visgi spėjo sustoti, moteris perėjoje tiesiog sustingo, rankomis atsitrenkė į kapotą, pritūpė; kas ji tokia, nebuvo nustatyta, vaizdo įrašo nepavyko gauti (ta vieta nebuvo filmuojama), o dėl sužalojimų niekas nesikreipė). Toliau automobilis važiavo nesustodamas, eismo žiede vėl bandė važiuoti prieš eismą, Savanorių pr. prieš degalinę pasuko į kairę, važiuojant į kalną nesustodamas pravažiavo vieną policijos ekipažą, o kitas ekipažas užblokavo kelią, po ko persekiotas automobilis sustabdytas, asmenys sulaikyti. Visas įvykio aplinkybes jis radijo ryšio tiesiogiai pranešinėjo budėtojui, dėl ko buvo iškviesti kiti ekipažai. Pats liudytojas nurodė sustabdyto automobilio neapžiūrėjęs, tik pro atidarytas duris matė viduje tarp sėdynių gulinčią piniginę, apie kurios buvimą nurodė atvykusiems kolegoms iš Nusikaltimų tyrimo skyriaus. Tikslesnes aplinkybes yra nurodęs tarnybiniame pranešime, teismui perskaičius prašė juo remtis kaip tikslesniu ir teisingu (t. 3, b. l. 46-56).

Šalies argumentai

V. K. 2017-10-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-10-19, apie 14.40 val., Vilniuje, Savanorių pr. 13 a, V. K. dirbant kartu tyrėja D. P., vyriausiuoju patruliu R. L., iš kolegos vyriausiojo patrulio M. S. radijo ryšiu gavo pranešimą, jog iš parduotuvės „Batų kalnas“ išeina dvi kišenvagystę įvykdžiusios moterys, kurias reikia sulaikyti. Minėtos moterys sėdo į juodos spalvos „Audi A4“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame už vairo sėdėjo vyras. Moterims sėdant į automobilį, vyras užvedė variklį ir pajudėjo automobiliu į Savanorių pr. didėjančia tvarka. Jis (V. K.) kartu su kolegomis pribėgo prie minėto automobilio ir, atidarę dvi keleivių dešinės pusės dureles, garsiai ir aiškiai pasakė mašinos keleiviams esantys policijos pareigūnai, parodė rankose laikytus tarnybinius pažymėjimus ir liepė stabdyti transporto priemonę. Išgirdę, jog jie yra policijos pareigūnai, keleivė, sėdėjusi ant galinės sėdynės, ėmė šaukti vairuotojui „davai gani“, o šis savo ruožtu paspaudė greičio pedalą, dešiniuoju sparnu kliudė V. K., tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to pavažiavo atgal, kirto kairėje pusėje esančią ištisinę liniją, žyminčią kelio ženklinimą, be to, tuo metu kliudė tarnybinį automobilį „Škoda“, valst. (duomenys neskelbtini) pravažiavo priešpriešiniu eismu sankryžą, kai tuo metu degė draudžiamas (raudonas) šviesoforo signalas. „Audi A4“ automobilis nuvažiavo, paskui jį tarnybiniu automobiliu nuvažiavo A. Č. (t. 1, b. l. 2). Tyrėjos D. P. tarnybiniame pranešime išdėstytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 28).

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausiojo patrulio A. Č. 2017-10-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-10-19, apie 14.40 val., Vilniuje, Savanorių pr. 13a, dirbdamas kartu su tyrėja D. P., vyriausiaisiais patruliais R. L. ir V. K. iš kolegos vyriausiojo patrulio M. S. radijo ryšiu gavo pranešimą, jog iš PC „Batų kalnas“ išeina dvi kišenvagystę įvykdžiusios moterys, dėl ko nurodyta jas sulaikyti. Minėtos moterys sėdo į juodos spalvos „Audi A4“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame už vairo sėdėjo vyras. Moterims sėdant į automobilį, vyras užvedė variklį ir pajudėjo automobiliu į Savanorių pr. didėjančia tvarka. Minėti kolegos pribėgo prie nurodyto automobilio ir, atidarę keleivių dešinės pusės dureles, bandė sulaikyti automobilio keleivius. Vairuotojas, užuot sustojęs ir išjungęs variklį, paspaudė greičio pedalą, dešiniuoju sparnu kliudė V. K., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pavažiavo atgal, kirto kairėje pusėje esančią ištisinę liniją, žyminčią kelio ženklinimą, tuo metu kliudė A. Č. vairuojamą tarnybinį automobilį „Škoda“, valst. (duomenys neskelbtini) pravažiavo priešpriešiniu eismu sankryžą, kai tuo metu degė draudžiamas važiuoti šviesoforo signalas. Privažiavęs pėsčiųjų perėją (Savanorių pr. 31, Vilnius), automobiliams degant draudžiamam važiuoti šviesoforo signalui, minėtoje perėjoje einant pėstiesiems partrenkė moterį (apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo), t. y. moteris rankomis atsirėmė į „Audi A4“ priekį ir nuo susidūrimo atsidūrė ant žemės. Pravažiavęs perėją, nesustabdęs ir pavojingai manevruodamas, pažeisdamas kelių eismo taisykles, automobilis toliau važiavo link Savanorių pr. žiedinės sankryžos, kurioje, kirtęs dvigubą ištisinę juostą, žyminčią kelio ženklinimą, važiavo kelio atkarpą prieš eismą, vėliau žiedinėje sankryžoje, apvažiavęs saugumo salelę, važiavo žiedine sankryža ir pasuko į išvažiavimą kryptimi Žemieji Paneriai. Pasukęs į Vilkpėdės gatvę, visą kelio atkarpą važiavo prieš eismą, pavojingai manevravo, kėlė pavojų vairuotojų bei pėsčiųjų sveikatai ir gyvybei. „Audi A4“ automobilį sustabdė patruliai V - 1720. Nurodytame „Audi A4“ automobilyje, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių buvo pastebėta juodos spalvos moteriška piniginė, dėl ko iškviesti KP NVRS ir KP KTS pareigūnai. Tarnybiniame pranešime A. Č. taip pat nurodė, jog vos tik prasidėjo „Audi A4“ automobilio persekiojimas, jis nedelsdamas susisiekė su Vilniaus apsk. VPK OVS budėtoju, nuolat jį informuodamas apie „Audi A4“ judėjimą mieste iki sulaikymo momento (t. 1, b. l. 30).

Šalies argumentai

2017-10-19 protokole – pareiškime J. B. nurodė, jog 2017-10-19, 14.20 val., Vilniuje, Savanorių pr. 13A, parduotuvėje „Batų kalnas“ dvi romų tautybės moterys pasikėsino pagrobti jai priklausantį 800 eurų turtą, o būtent: juodos spalvos piniginę, kurioje buvo apie 700 eurų, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio „BMX X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir trys banko mokėjimo kortelės, 20 Kuveito dinarų ir kiti smulkūs daiktai. Turtinė žala apie 800 eurų. (t. 1, b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2017-12-14 Nr. G. 4089/2017 (01) nustatyta, kad V. K. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuotas dešinės alkūnės sumušimas. Padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 70).

Žemesnės instancijos teismas

2017-10-19 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilio salone tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių, prie rankinio stabdžio rasta ir paimta juodos spalvos moteriška piniginė su užrašu „Samsonite“. Piniginėje rastos 4 kupiūros po 20 eurų, 11 kupiūrų po 50 eurų, 1-na 10 eurų kupiūra, 1 Amerikos dolerio kupiūra, 20 Kuveito dinarų, 20 Lenkijos zlotų, vairuotojo pažymėjimas, išduotas J. B. vardu, automobilio dokumentai, banko kortelės, išduotos J. B. vardu. Prie protokolo pridėtas planas schema, fotolentelė, iš kurios matyti, jog automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių, prie rankinio stabdžio rasta juodos spalvos moteriška piniginė, buvo pavogta iš J. B. (t. 1, b. l. 17-26).

2017-11-16 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, patalpintas į kompaktinį diską. Atidarius šio disko talpyklą, joje yra 4 vaizdo įrašai, pavadinti „1 dalis_01“, „1 dalis_02“, „1 dalis_03“ ir „2 dalis_01“. Protokole nurodyta, jog atidarius vaizdo įrašą „1 dalis_01“ matyti, kad įrašo trukmė 8.49 min. Įrašas prasideda 2017-10- 19, 14.00 val., daromas batų parduotuvės salėje. Vaizdas matomas apskritime. Salės centre vaizdas ryškesnis, kraštuose neryškus. Vaizdo įraše matyti, kad parduotuvės dešinėje pusėje yra įėjimo į patalpą durys, priešais duris, patalpos centre ant grindų guli ryškus raudonos spalvos kilimas, ant jo suolai atsisėsti. Kairėje pusėje yra parduotuvės prekystalis, dešiniau nuo jo yra kitos durys, galimai atskiros - išėjimo. Priešais įėjimo/išėjimo į patalpą duris įrengtos lentynos, keliomis eilėmis, lentynose sudėti batai. Lentynos įrengtos patalpoje ir prie dešinės sienos. Vaizdo kamera, filmuojanti patalpą, apima tik dalį patalpos. Protokole pažymėta, jog peržiūrint įrašą nustatyta, kad jis įrašomas apytiksliai kas pusė minutės. Laikas įraše nuolat peršoka. Vaizdas daromas parduotuvės darbo metu. Įraše matyti parduotuvėje esantys žmonės (vyrai ir moterys), kurie nuolat juda, matuojasi avalynę, apžiūri prekes. Peržiūrint įrašą matyti, kaip 14.07 val., į parduotuvės vidų užeina moteris, apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, juodais, surištais plaukais, vilkinti tamsios spalvos kelnes, juodos spalvos blizgią striukę, avinti juodos spalvos lygiapadžiais batais, ant peties nešasi juodos spalvos rankinę. Moteris eina tiesiai prie salėje esančių lentynų. Vaizdas peršoka iš 14.07 val., 33 sek., į 14.07 val., 59 sek. Vaizdui atsiradusi matyti, kaip šalia minėtos moters stovi kita moteris, apie 45 metų amžiaus, šviesiais surištais plaukais, tamsiomis plaukų šaknimis, vilkinti tamsios spalvos kelnėmis, violetinės arba melsvos spalvos striuke su logotipu ant kairės rankovės, avinti tamsios spalvos lygiapadžiais batais, ant peties nešasi juodos spalvos rankinę, rankoje laiko tamsios spalvos krepšį su užrašu. Moterys vaikšto pro batų lentynas, dingsta iš vaizdo, vėliau vėl atsiranda. Vaikšto prekybos salės viduryje, vėl nueina prie lentynų. 14 val. 12 min. 07 sek. įrašas baigiasi. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą „1 dalis_02“ matyti, kad įrašo trukmė 8.11 min. Įrašas prasideda 14.12 val., baigiasi 14.23 val. Peržiūrėjus įrašą matyti, kaip parduotuvės viduje esantys žmonės apžiūrinėja prekes, matuojasi batus. Įraše anksčiau nurodytų moterų nematyti. Atidarius įrašą „1 dalis_03“ matyti, kad įrašo trukmė 5.18 min. Įrašas prasideda 2017-10-19, 14.23 val., 18 sek. Matyti, kaip 14.26 val. abi moterys išeina pro lentynas link matavimosi suolų. Minėta jaunesnė moteris nešasi baltos spalvos batą, su juo prieina prie parduotuvės darbuotojos. Vyresnė moteris pasuka į kairę pusę ir nueina prie parduotuvės dešinėje pusėje esančių batų lentynų. Vėliau prieina prie jaunos moters, kuri jau sėdi ant matavimosi suolo ir matuojasi batą. Įraše, kaip ir visose kitose, kiekvieną minutę laikas peršoka apytiksliai per pusę minutės, nuolat kinta. 14.28 val. matyti, kaip jauna moteris stovi prie parduotuvės prekystalio, vyresnė nueina prie batų lentynų. Įrašas baigiasi. Atidarius įrašą, pavadintą „2 dalis_1“ matyti, kad įrašo trukmė 7.32 min. Įrašas prasideda 14.30 val. 14.30 val., 31 sek., įraše matyti abi moterys, stovinčios prie batų lentynų. Staiga vaizdas peršoka į kitą laiką – 14.30 val., 59 sek., atsiradus vaizdus moterų nebesimato. 14.31 val. abi moterys pasirodo dešinėje parduotuvės pusėje prie batų lentynų. Ten tuo metu yra ir kitų žmonių. Vaizdas toje dalyje neryškus. Moterys vaikšto prie lentynų dešinėje patalpos pusėje, vėliau viena paskui kitą ateina į patalpos vidurį prie įėjimo durų, vaikšto ant raudonos spalvos kilimo. Jauna moteris prieina prie matavimosi suolų, atsisėda. Tuo tarpu vyresnė moteris vėl nueina prie patalpos dešinėje esančių batų lentynų. 14.34 val., 32 sek., jauna moteris stojasi nuo suolo. Vaizdas peršoka į 14.34 val., 59 sek. Atsiradus vaizdui matyti, kaip abi moterys eina prie patalpos dešinėje pusėje esančių batų lentynų. Vyresnė moteris eina tiesiai link išėjimo, vėliau sustoja prie matavimosi suolo ir stovi veidu į jį. Tuo tarpu jauna moteris stovi prie batų lentynų ir kalbasi su vyru. Vyras stambaus kūno sudėjimo, vilki atsegta striuke, tamsios spalvos kelnėmis, po striuke matyti šviesesnės spalvos marškinėliai. Įrašo metu moterys matomos stovinčios parduotuvės dešinėje pusėje prie batų lentynos. Toje vietoje matyti ir kiti žmonės, tačiau vaizdas neryškus. Kas ką daro, neįmanoma įžiūrėti. Vaizdas nuolat peršokinėja. 14 val. 37 min. 32 sek. vaizdas peršoka į 14.37 val., 58 sek. Atsiradus vaizdui matyti, kaip jauna moteris prieina prie parduotuvės kasų, netrukus apsisuka ir išeina iš patalpos pro duris. 14.39 val., 27 sek. matyti, kaip paskui jauną moterį iš parduotuvės, nuo dešinėje patalpos pusėje esančių batų lentynų išbėga vyrai. Įrašas baigiasi. Apžiūros protokole įrašyta pastaba, jog paskutinio įrašo pabaigoje iš parduotuvės patalpos išbėgę vyrai buvo matomi visuose apžiūrėtuose įrašuose. Parduotuvės patalpoje jie buvo tuo pačiu metu kaip ir abi moterys (t. 1, b. l. 59-66).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 45,87 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. K. sveikatos priežiūros paslaugų, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginimo (t. 1, b. l. 73-76).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Išnagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog R. B., R. I. ir M. S. pareikšti kaltinimai iš esmės pasitvirtino (dėl M. S. darytinos kiek švelnesnės apkaltinančios išvados, teismas vėlesniais argumentais pasisakys dėl pastarojo vaidmens).

Dėl nurodytos veikos kaltinamieji R. B. ir M. S. savo kaltės nepripažino, tuo tarpu R. I. pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Detalūs visų trijų kaltinamųjų parodymai yra užfiksuoti teisiamųjų posėdžių bei įtariamųjų papildomų apklausų protokoluose, taip pat išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (2-6 nuosprendžio lapuose), todėl pažodžiui iš naujo nekartotini. Aptariant esminius kaltinamųjų pozicijos aspektus, nurodytina, jog kaltę dėl pasikėsintos pagrobti nukentėjusiajai J. B. priklausančios piniginės prisiėmė vienintelė kaltinamoji R. I., tačiau ji viso proceso metu tvirtino veikusi viena (nesant jokio susitarimo nei su R. B., nei su M. S.). Apklausiama R. I. parodė, jog M. S. ją ir R. B. nuvežė į avalynės parduotuvę, kadangi jos abi norėjo nusipirkti batus; iš kažko buvo girdėjusi, kad toje parduotuvėje galima rasti nebrangios avalynės. Kadangi pačiam M. S. batų nereikėjo, pastarasis liko laukti automobilyje. Ji ir R. B. į parduotuvę užėjo kartu, tačiau viduje išsiskyrė, viena kitos nestebėjo. Anot R. I., vienu momentu ji parduotuvėje pamatė nukentėjusiąją, kurios ant pečių nešama kuprinė buvo prasegta, matėsi, kad viduje yra piniginė. Pamačius piniginę, spontaniškai kilo mintis ją pavogti, ką ji, įkišusi ranką, nesunkiai padarė. Kur jai traukiant iš kuprinės piniginę, buvo R. B., kaltinamoji R. I. tvirtino nemačiusi. Pagrobusi piniginę, netrukus išėjo iš parduotuvės (rankose laikydama piniginę). Nuėjo prie automobilio, atsisėdo į galą (piniginę uždengė kita ranka), R. B. dar nebuvo, ši atėjo už 5-10 min., po ko automobilis pajudėjo. Tuo momentu išgirdo kažkokius šauksmus, tačiau jų turinio nesuprato, dėl ko M. S. nuvažiavo (t. 3, b. l. 1-11). Taigi tokiu būdu kaltinamoji R. I. pripažino kaltinimą toje dalyje, kuri apima patį svetimą turto pagrobimą, tačiau kategoriškai neigė nusikalstamų veiksmų atlikimą, veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamieji R. B. ir M. S. atitinkamai neigė žinoję, supratę, juo labiau, taręsi įvykdyti svetimą turto pagrobimą. Kaip apklausiama teisme pabrėžė R. B., ji parduotuvėje matavosi batus, prašė darbuotojų jai surasti išsirinktų batų antrą porą. Neneigė, jog buvo priėjusi prie nukentėjusiosios, tačiau tikino norėjusi išsiaiškinti tikrąją avalynės kainą, kadangi ant pado buvo užklijuotos bent dvi kainos (teismas atkreipia dėmesį, kad apie nukentėjusiosios užkalbinimą kaltinamoji viso ikiteisminio tyrimo metu net neužsiminė). Kur jai kalbantis su nukentėjusiąja buvo R. I., kaltinamoji nurodė nemačiusi. Vėliau ilgai laukusi ir galiausiai iš parduotuvės darbuotojų sužinojusi, kad jos išsirinktos avalynės antro bato nėra, ji išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į automobilį, kuriame laukė M. S. Atėjusi pamatė, kad automobilyje (galinėje dalyje) jau sėdi ir R. I. Jokios piniginės automobilio salone nematė, apie piniginę/piniginės vagystę nebuvo nė kalbos (t. 3, b. l. 1-11). Tuo tarpu M. S. parodė, kad paprašytas atvežė į parduotuvę „Batų kalnas“ R. B. ir R. I.. Kadangi jis toje parduotuvėje jau buvo lankęsis ir jam jokios avalynės nereikėjo, liko laukti automobilyje. Daugmaž po 15 min. į automobilį pargrįžo R. I., kuri atsisėdo į galą, sakė nieko tinkamo neradusi. Jokių svetimų daiktų jos rankose jis nematė. Dar po kokių 5 min. parėjo ir R. B., ši atsisėdo į priekį ir nieko neaiškino. Sugrįžus abiem moterims, jis užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti. Pajudėjęs išgirdo kažkokius šauksmus, riksmus, tačiau jų turinio nesuprato (buvo šaukiama ne rusų ir romų kalba, kurias jis moka), be to, net ir negalvojo, kad tie šauksmai yra adresuoti jiems. Tik pamatęs paskui jį pradėjusį važiuoti jokias specialiais ženklais nepažymėtą automobilį, suprato, kad juos persekioja banditai, dėl ko išsigandęs važiavo pažeisdamas KET, norėjo kuo greičiau būti pastebėtas policijos. Apie tai, kad buvo pavogta piniginė, sužinojo tik tada, kai tokį faktą pasakė policijos pareigūnai. Iki tol jis piniginės automobilyje nematė, apie ją nebuvo nė kalbos (t. 3, b. l. 26-36). Tokius kaltinamųjų parodymus teismas visgi vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o R. I. poziciją kaip norą pagelbėti savo draugams, jai pačiai prisiimant visą kaltę.

Visų pirma kaltinamųjų parodymus paneigia policijos pareigūnų M. S. ir R. S. duoti parodymai. Abu liudytojai buvo tiesiogiai apklausti teisiamajame posėdyje, davė išsamius parodymus, kurių turinys suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog iš nukentėjusiosios J. B. kuprinės piniginė buvo ištraukta bendrais kaltinamųjų R. B. ir R. I. veiksmais. Iš naujo neatkartojant visų liudytojų M. S. ir R. S. parodymų, kurie jau yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (8-9 lapuose), pažymėtina, jog policijos pareigūnai, kurie kaltinamąsias parodė atpažinę pagal išplatintus aplinkraščius, vos tik jas pamatę užėjo paskui į parduotuvę ir tiek R. B., tiek R. I. iš esmės stebėjo visą laiką. Nors kaltinamosios parduotuvėje ir nebuvo viena šalia kitos, tačiau prie nukentėjusiosios J. B. jos priėjo faktiškai vienu metu, tik iš skirtingų pusių. Pirmiausia prie nukentėjusiosios priėjo R. B., kuri pastarąją užkalbino. Pokalbis buvo trumpas, tačiau tokia jo trukmė nesutrukdė R. I. tuo pačiu metu prieiti nukentėjusiajai iš galo ir, kol ši bendravo su R. B., prasegti kuprinę bei ištraukti iš jos piniginę. Vos tik piniginė buvo ištraukta, abi kaltinamosios netrukus išėjo iš parduotuvės, patalpas palikdamos viena paskui kitą. Nepaisant gynybos tikinimų neva abiejų liudytojų parodymais negalima remtis, kadangi jie esą nėra nei nuoseklūs, nei patikimi, teismas yra priešingos pozicijos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, o tai, kad jų turinys yra nepalankus kaltinamiesiems, dar nereiškia, kad liudytojų parodymai yra nepatikimi. Tiek M. S., tiek R. S. yra pareigūnai, turintys ilgametę patirtų kišenvagysčių bylose. Nė vienas jų asmeniškai nepažinojo kaltinamųjų (pažymėjo matę tik aplinkraščiuose), neturėjo jokių konfliktų, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių galėtų būti suinteresuoti kaltinamuosius apkalbėti. Gynėjai akcentavo neva liudytojų parodymai nepatikimi, kadangi pastarieji teigė, jog kaltinamosios nesimatavo jokių batų, nors šios parodė priešingai, o ir vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. B. laukia jai atnešamos antros batų poros. Pasisakant dėl tokių teiginių, teismas atkreipia dėmesį, jog tiek M. S., tiek R. S. netvirtino, kad kaltinamosios nebuvo pasiėmusios batų bei jų nesimatavo. Paklaustas dėl tokios aplinkybės, M. S. atsakė to neatsimenantis, analogišką atsakymą davė ir R. S. (t. 3, b. l. 26-36). Tai, jog R. S. pareiškė, kad jam susidarė vaizdas, jog nė viena iš kaltinamųjų realiai neturėjo ketinimų įsigyti avalynės, anaiptol, nereiškia, kad jo parodymai yra nepatikimi.

Tokiu būdu liudytojų parodymais nustatyta, jog kaltinamosios R. B. ir R. I. prie nukentėjusiosios priėjo beveik tuo pačiu metu, viena nukentėjusiąją užkalbino, kita tuo metu iš galo nejučiomis ištraukė piniginę. Tokia seka objektyviai rodo, jog kaltinamosios veikė bendrai. Neįtikinama ir iš esmės neįmanoma, jog R. B. ir R. I. galėjo viena kitos nematyti, kadangi jas skyrė itin mažas atstumas. Parduotuvėje vaikščiojusios daugiau atskirai, jog gi prie nukentėjusiosios atsidūrė faktiškai tuo pačiu metu. Nereikia didelių pastangų suprasti, kad tikrasis R. B. užkalbinimo tikslas buvo siekis nukreipti nukentėjusiosios dėmesį, kad tuo metu R. I. galėtų ištraukti iš kuprinės piniginę, kas šiai puikiai pavyko. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios J. B. parodymus, kurių metu pastaroji ne kartą akcentavo tą aplinkybę, kad ji buvo nustebusi, jog smulkutė ir nedidelio ūgio ją užkalbinusi moteris (R. B.) rodė 42 dydžio batą, klausdama jo kainos. Pati J. B. kaip tik stovėjo prie jos avimų 42 bato dydžio lentynos, todėl pamačiusi, kad ir R. B. domisi tokio paties dydžio batu, paklausė šios, ar jai iš tikrųjų reikia tokio didelio bato, po ko ši pasimetė. Nukentėjusioji J. B. parodė ir tai, kad R. B. kelis kartus tikslinosi kainą, nors ji šiai iš karto atsakė, kuri iš dviejų užklijuotų kainų yra tikroji (t. 3, b. l. 26-36) (beje, iš daiktų paėmimo saugoti protokolo matyti, jog R. B. su savimi turėjo tik 20 Eur, pastaroji niekada neužsiminė ruošusis pinigų skolintis iš I. I. ar dar kažko, net nežiūrėjo, ką ši parduotuvėje darė, todėl neaišku, kokiu tikslu ji domėjosi avalyne, jeigu net mažesnė kaina buvo didesnė nei jos turima pinigų suma). Tokie nukentėjusiosios parodymai duoda papildomą pagrindą išvadai, jog ne batų kaina rūpėjo R. B.. Pastaroji tokiu būdu paprasčiausiai siekė nukreipti nukentėjusiosios dėmesį, kad R. I. būtų lengviau veikti. Tas faktas, jog nei abiejų kaltinamųjų priėjimas prie nukentėjusiosios, nei pats piniginės ištraukimo momentas nėra užfiksuotas vaizdo įraše, ką ne kartą akcentavo gynyba, nei liudytojų, nei nukentėjusiosios parodymų nė kiek nesumenkina. Papildomai pažymėtina, jog pats vaizdo įrašas nėra ištisinis, vaizdai perteikiami iš kelių kamerų, vaizdas peršokinėja, dėl ko laike atsiranda „tarpai“.

Išvadą, jog kaltinamieji, veikdami bendrais veiksmais, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, rodo ir kiti bylos įrodymai. Svarbu pažymėti, jog R. B. ir R. I. iš parduotuvės išėjo viena paskui kitą, ką parodė liudytojai M. S., R. S., taip pat pastarąsias kartu besėdančias į automobilį patvirtino matę ir nukentėjusysis V. K., taip pat liudytojai D. P. ir R. L. Nors kaltinamoji R. I. stengėsi įtikinti neva ji, spontaniškos minties pagauta, pagrobė piniginę, apie ką nepasakė nei R. B., nei M. S., tačiau tolesnė įvykių seka duoda pagrindą kur kas kitokioms išvadoms. Gausiais liudytojų (policijos pareigūnų V. K., R. L., D. P., taip pat A. Č.) parodymais nustatyta, jog prie kaltinamojo vairuojamo automobilio, šiam sustojus sankryžoje prie raudonos šviesos šviesoforo signalo, pribėgo net trys policijos pareigūnai, kurie, atidarę dureles, prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus ir pareikalavo išjungti automobilio variklį. Teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamųjų parodymus neva jie nematė juos atsivijusių pareigūnų ir girdėjo tik kažkokius šauksmus, kurių turinio nesuprato; pradėjo važiuoti, negalvodami, kad tie šauksmai adresuojami jiems, o, pamatę paskui važiuojantį kažkokį automobilį, pagalvojo, kad juos vejasi banditai. Tokie parodymai ne tik nepagrįsti, bet ir prasilenkia su elementaria logika. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji, suprato, kad yra užfiksuoti, o prie automobilio pribėgę asmenys yra pareigūnai. Pastarieji rodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė, kas buvo pasakyta ne tik lietuvių, bet ir visiems kaltinamiesiems gerai suprantama rusų kalba. Numanydami, kad gali būti sulaikyti, kai automobilyje yra tiesioginis įkaltis (pagrobta piniginė), kaltinamosios R. I. paragintas greičiau važiuoti (pastarajai pasakius „davai gani“), M. S. kaip tik taip ir padarė – jis, sukdamas automobilį dešinėn, kliudė prie automobilio dešinio sparno stovėjusį V. K., kuris krisdamas ant kapoto susitrenkė alkūnę, po to pavažiavo atgal, kliudydamas pareigūno A. Č. vairuojamą „Skoda“ markės automobilį, ir, kirsdamas ištisinę liniją, dideliu greičiu nuvažiavo pirmyn. Tokie veiksmai rodo aiškų tikslą išvengti būti sulaikytiems, tokiu būdu atitinkamai tikintis likti nepatrauktiems baudžiamojon atsakomybėn. Teismas atkreipia dėmesį, kad automobilyje pagrobta piniginė buvo rasta aiškiai matomoje vietoje – tarp vairuotojo bei priekinės keleivio sėdynės, šalia rankinio stabdžio svirties (t. 1, b. l. 17-18, 20-25). Kaltinamoji R. I. taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip pagrobta piniginė, kurios ji neva nerodė ir netgi neužsiminė nei R. B., nei M. S., atsidūrė prie rankinio stabdžio. Kaltinamoji R. I. nerišliai aiškino, esą jai pasislinkus ir alkūnėmis atsirėmus į sėdynių atlošus, piniginė kažkokiu būdu nukrito prie rankinio stabdžio, tačiau visų bylos aplinkybių kontekste tokia galimybė yra ne tik objektyviai sunkiai galima, bet ir iš esmės neįtikinama. Piniginės buvimo vieta rodo, jog kaltinamieji R. B. ir M. S. puikiai matė, koks daiktas buvo pagrobtas, o kaltinamųjų veiksmų visuma leidžia konstatuoti, kad tas pagrobimas buvo įvykdytas bendrais visų kaltinamųjų veiksmais. Visgi, teismo vertinimu, M. S. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padaryme buvo menkesnis. Priešingai nei R. B. ir R. I., kurios abi veikė kaip vykdytojos, M. S. atliko padėjėjo vaidmenį. Pagal baudžiamąjį įstatymą padėjėju apibrėžiamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog M. S. tiesiogiai svetimo turto pagrobime nedalyvavo, tačiau jo veiksmai padėjo tokį pagrobimą įgyvendinti. Pastarasis sudarė sąlygas kaltinamosioms kuo greičiau pasprukti iš nusikaltimo padarymo vietos. Nustatyta, kad M. S., atvežęs R. B. ir R. I. į parduotuvę, pats liko laukti automobilyje, pastatytame šalia parduotuvės ir atsuktame išvažiavimo į Savanorių pr. kryptimi. Kaltinamosios puikiai žinojo, kad tuo atveju, jeigu joms pavyks pagrobti iš kažkurio parduotuvės kliento svetimą turtą, jos turės galimybę kuo greičiau palikti nusikaltimo vietą. Šiuo atveju įvykiai taip ir klostėsi - pagrobusios J. B. piniginę, kaltinamosios paliko parduotuvės patalpas ir sėdo į automobilį, kuriame jų jau laukė M. S., bei iš karto pradėjo tolti nuo parduotuvės. Stovint prie šviesoforo, netikėtai pasirodžius pareigūnams, M. S. agresyviai pajudėjo iš vietos, kliudydamas pareigūną bei išvažiuodamas, nors suprato, kad buvo duotas reikalavimas sustoti. Kaltinamojo M. S. veiksmai rodo, kad jis padėjo R. B. ir R. I. įvykdyti nusikalstamą veiką, dėl ko jo veiksmai laikytini kaip padėjėjo (apie tai, kad teismas jo veiksmus gali vertinti būtent pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, kaltinamasis teismo posėdyje buvo įspėtas). Tuo pačiu pažymėtina, jog padėjėjas atsako už vykdytojo (vykdytojų) padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012). Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, padėjėjas taip pat atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką. Anksčiau išdėstytų argumentų kontekste teismas sprendžia, jog R. B. ir R. I. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o M. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamųjų veiksmai iki galo nebuvo įvykdyti, pastarieji neturėjo galimybių laisvai disponuoti pagrobtu bei padėtu pagrobti turtu, dėl policijos pareigūnų veiksmų nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl kvalifikuotini su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį. Be to, teismui M. S. veiksmus įvertinus kaip padėjėjo, atitinkamai buvo atliktos tam tikros korekcijos kaltinime, tačiau jos nėra esminės, jokių naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų apribota kaltinamųjų teisė į gynybą ar jų teisinė padėtis būtų apsunkinta, teismas neinkriminavo. Atsižvelgiant į apžiūros protokolą, kuriame užfiksuotas pagrobtos piniginės turinys, be kita ko, ir pagrobtų eurų suma, tikslintinas kaltinimas dalyje dėl pagrobtų eurų sumos (vietoje 700 eurų inkriminuotina 640 eurų, kadangi būtent tokia nurodytos valiutos suma buvo rasta piniginėje), atitinkamai tokia apimtimi sumažinant ir bendrą pagrobto turto vertę. Toks tikslinimas nėra esminis, jis neturi jokios įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei kaltinamųjų teisinei padėčiai.

Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

Kaltinimas padarius nurodytą nusikalstamą veiką yra pareikštas kaltinamajam M. S. Pirminis kaltinimo variantas, kaip matyti, buvo aiškiai nekonkretus, tačiau dar prieš pradedant įrodymų tyrimą prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, papildydamas jį naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Tenka pastebėti, jog valstybinis kaltintojas, perduodamas bylą į teismą, nepasirūpino, kad būtų atlikti visi būtini veiksmai, apklausti liudytojai ir pan. Antai, teikdamas kaltinimą, jog policijos pareigūnai D. P. ir R. L., pribėgę reikalavo, kad M. S. sustabdytų transporto priemonę, valstybinis kaltintojas nedavė nurodymų, kad minėti pareigūnai būtų apklausti. Teismui nagrinėti pateiktoje byloje buvo tik D. P. tarnybinis pranešimas, tuo tarpu R. L. atveju netgi toks dokumentas nesurašytas. Visgi tokie trūkumai buvo ištaisyti teisme, bylos nagrinėjimo metu buvo iškviesti ir apklausti absoliučiai visi operacijoje dalyvavę pareigūnai, kurių parodymai duoda pagrindą išvadai, jog M. S. kaltinimas pasipriešinus policijos pareigūnams pareikštas pagrįstai.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Kaltinamasis M. S. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, tokios pozicijos nuosekliai laikydamasis viso proceso metu. Kaltinamojo teigimu, jis iš parduotuvės aikštelės pajudėjo kaip įprastai, vienu metu išgirdo kažkokius šauksmus, tačiau jų turinio nesuprato (prie paties automobilio niekas nebuvo priėję, juo labiau, niekas neatidarė durelių, jis nieko nekliudė). Įtarimai kilo, kai pamatė paskui jį važiuojantį jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtą automobilį, kuris nė kiek neatsiliko, o, kaltinamajam pabandžius atsiplėšti nuo jo, važiuojant nesilaikant KET, pastarasis taip pat judėjo nesilaikydamas KET, po ko tikrai suprato, kad yra persekiojamas, pagalvojo, kad vejasi banditai (t. 2, b. l. 17-18; t. 3, b. l. 26-36). Tokius M. S. parodymus patvirtino ir abi kaltinamosios (R. B. ir R. I.), antrindamos M. S., kad sėdėdamos automobilyje girdėjo tik kažkokius nesuprantamus šauksmus, neatrodė, kad jie adresuojami būtent jiems (niekas nepriėjo, su niekuo nesikalbėjo), dėl ko nuvažiavo ir, tik pamačius paskui važiuojantį automobilį, pagalvojo, kad juos vejasi kažkokie banditai. Tiesa, R. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, jog visgi girdėjo, kaip asmenys šaukė jiems sustoti, tačiau teisme kaltinamoji tokių parodymų išsižadėjo, nors ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl gi buvo nurodžiusi tokią aplinkybę, juo labiau, dalyvaujant tiek gynėjui, tiek vertėjai.

Grįsdamas M. S. kaltę, teismas remiasi nukentėjusiojo V. K., taip pat liudytojų D. P., R. L. bei A. Č. parodymais. Minėtų asmenų parodymais paneigta kaltinamojo M. S. versija neva jis nesuprato, kad jam buvo adresuojamas reikalavimas sustoti. Teismo posėdyje tiesiogiai apklausti nukentėjusysis bei liudytojai parodė, jog jie ne tik buvo pribėgę prie pat kaltinamojo vairuojamojo automobilio, bet D. P. ir R. L. atidarė dureles (D. P. – priekines dešinės pusės, R. L. – tos pačios pusės galines), abu parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė esantys policijos pareigūnai ir pareikalavo, išjungus variklį, pilnai sustoti. Svarbu tai, kad prisistatymas bei reikalavimas buvo išsakyti ne tik lietuviškai, bet ir rusiškai, t. y. R. L., matydamas asmenis esant romų tautybės, žinant, kad pastarieji supranta rusų kalbą ir bendrauja ja, kreipėsi į kaltinamuosius būtent rusų kalba. Nukentėjusysis V. K. stovėjo automobilio priekyje, prie sparno, todėl taip pat buvo puikiai matomas. Taigi, supratęs, kad netrukus jis ir jo vežamos kaltinamosios gali būti netrukus sulaikyti, M. S. tyčia paspaudė akseleratoriaus pedalą ir, staigiai pajudėjęs, savo vairuojamu automobiliu kliudė šalia automobilio stovėjusį vyriausiąjį patrulį V. K., kuris nuo smūgio griuvo ant kapoto, taip susitrenkdamas ranką (alkūnę). Tai, jog nukentėjusysis buvo išties sužalotas, objektyviai patvirtina 2017-12-14 specialisto išvada Nr. G. 4089/2017 (01), konstatavusi V. K. dešinės alkūnės sumušimą, kuris įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 70). Kaltinamasis neabejotinai matė automobilio priekyje stovintį nukentėjusįjį, tačiau tai nesutrukdė jam staigiai ir agresyviai pajudėti iš vietos (būtent kuo greičiau važiuoti jį ragino ir kaltinamoji R. I.). Liudytojai parodė, jog, pavažiavęs kiek atgal, M. S. kliudė iš galo stovėjusį „Skoda“ tarnybinį automobilį, ant kurio liko kontakto žymės. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinime tokia aplinkybė neinkriminuota, teismas jos plačiau neanalizuos, bendrame kontekste ji tik rodo kaltinamojo tikslą nevykdyti pareigūnų reikalavimų, bet kokiu būdu stengiantis išvengti sulaikymo. Tolesnis kaltinamojo judėjimas, šiukščiai pažeidžiant KET, tik dar labiau patvirtina tokio tikslo buvimą. Tai, kad policijos pareigūnai buvo neuniformuoti, nepaneigia to, jog kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, kad pribėgę asmenys yra pareigūnai (pastarieji parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė, tą padarydami lietuvių ir rusų kalbomis). Gynybos bandymas įtikinti esą patys pareigūnai elgėsi nekvalifikuotai, pribėgo ne iš vairuotojo pusės, nesudaro pagrindo M. S. veiksmus vertinti kitaip. Akivaizdu, kad pareigūnų tikslas buvo kuo greičiau pribėgti prie automobilio, ką jie greičiausiai galėjo padaryti pribėgdami transporto priemonei iš dešinės pusės, būtent kuri buvo arčiau jų. Tai matyti tiek objektyviai (automobilis stovėjo Savanorių – Žemaitės g. sankryžoje, t. y. dešine puse pareigūnams bėgant nuo parduotuvės „Batų kalnas“), tiek tą patį parodė apklausti V. K., D. P. bei R. L. Teismas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus vertina kaip patikimus, nuoseklius, sutampančius dėl esminių aplinkybių. Liudytojų parodymuose esantys tam tikri neatitikimai (pvz., dėl kaltinamųjų R. B. ir R. I. sėdėjimo vietos automobilyje) nevertinti kaip esminiai. Suprantama, kad praėjus pakankamam laiko tarpui tam tikros detalės gali būti prisimenamos netiksliai, tačiau svarbus yra bendras parodymų turinys, jų atitikimas kitų liudytojų parodymams ir bendram įrodymų visetui.

Taigi surinkti, išnagrinėti bei įvertinti įrodymai duoda pilną pagrindą konstatuoti M. S. kaltę pasipriešinus policijos pareigūnams, tokiu būdu stengiantis išvengti sulaikymo. Kaltinamasis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad po to, kai D. P. ir R. L., prisistatę pareikalavo išjungti variklį ir sustoti, jis, nepaisydamas tokio reikalavimo, staigiai pajudėjęs iš vietos, kai priešais automobilį stovėjo V. K., jį kliudys ir, priklausomai nuo kontakto stiprumo, sužalos, kas ir atsitiko. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį. Pažymėtina, kad teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikslino kaltinimą dalyje dėl nusikalstamos veikos vietos. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatyta, kad pareigūnai prie M. S. vairuojamo automobilio pribėgo ne automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Batų kalnas“, o transporto priemonei jau išvažiavus į Savanorių pr. ir sustojus Savanorių – Žemaitės g. sankryžoje, kurioje tuo metu degė eismą draudžiantis šviesoforo signalas. Tokia aplinkybė atitinka faktinę situaciją, ji bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojama, įvardintas kaltinimo patikslinimas neturi jokios įtakos M. S. teisinei padėčiai.

Bausmių skyrimas

Kaltinamųjų R. B., R. I. ir M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o visų trijų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 286 straipsnio atveju kaltinamajam M. S. nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant kaltinamajai R. B. bausmę, visų pirma įvertinama tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas nebaigtas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina, jog nusikalto veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: R. B. – užsienio valstybės (Baltarusijos Respublikos) pilietė, neteista (t. 3, b. l. 60-62), vieną kartą bausta administracine tvarka (t. 3, b. l. 43), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, tačiau nurodė auginanti du mažamečius vaikus (dvynukus). Duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos ar priklausomybės ligų medicinos įstaigose valstybinis kaltintojas nepateikė.

Skirdamas bausmę R. I., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji R. I. – Baltarusijos Respublikos pilietė, 6 klasių išsilavinimo, ištekėjusi (t. 2, b. l. 188, 189), teisiama pirmą kartą, praeityje BK 38 straipsnio pagrindais buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio dalį, šiuo metu dėl jos atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 63-65), duomenų apie administracinius nusižengimus, gydymąsi psichikos, psichiatrijos ar priklausomybės ligų medicinos įstaigose, nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamosioms R. B. ir R. I. švelniausią BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio redakcija numato, jog už apysunkį nusikaltimą mažiausias skirtinos bausmės dydis yra 100 MGL (kas pagal veikos metu galiojusį MGL dydį sudaro 3 766 Eur). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskyrus net ir mažiausią galimos skirti baudos dydį bausmė būtų per griežta. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jokių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajai žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, be to, abi kaltinamosios praeityje neteistos, R. I. nėra padariusi ir jokių administracinių nusižengimų, o R. B. administracine tvarka bausta vieną kartą, tačiau nuobauda nebegaliojanti. Taip pat įvertintina tai, jog abi kaltinamosios yra užsienio šalies pilietės, į Lietuvos Respubliką atvykusios tik laikinai, kaltinamoji R. B. augina mažamečius vaikus. Dėl nurodytų priežasčių teismas mano esant pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis (atsižvelgiant į prokuroro paprašytą skirti baudos dydį, matyti, jog ir valstybinis kaltintojas prašė skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą, aptariamos bausmės rūšies dydį). Toks teismo sprendimas apeliuoja į BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, būtent kuo vadovaudamasis teismas ir nustato mažesnį skirtinos bausmės dydį. Skirti kitas bausmės rūšis, pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę būtų sudėtinga, jos vykdymas, kaltinamosioms esant ne Lietuvos Respublikos pilietėms ir į šią šalį atvykusioms tik laikinai, būtų iš esmės sunkiai įmanomas. Tuo tarpu nei arešto, nei, juo labiau, laisvės atėmimo bausmės pirmą kartą teisiamiems asmenims pagrindo skirti nėra, toks teismo sprendimas būtų aiškiai nesuderinamas su BK 55 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji R. I. pateikė dokumentus dėl I. K., kurį įvardino esant savo įbroliu, sveikatos būklės (t. 2, b. l. 192-195), tačiau duomenys apie nurodytam asmeniui diagnozuotus ligas, nevertinti kaip turintys reikšmę bausmės skyrimui. Šiuo atveju netgi neaišku, kaip jie galėtų turėti įtakos skirtinos bausmės rūšies ar dydžiui. Pažymėtina, jog kaltinamoji pakankamai dažnai lankosi Lietuvos Respublikoje, V. K. nustatytos ligos netrukdo kaltinamosios išvykimui iš nuolatinės gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-10-19, 16.10 val., iki 2017-10-20, 16.19 val. (t. 2, b. l. 52, 75). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajai R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (t. 2, b. l. 68-69, 71-72, 74), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. I. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-10-19, 16.15 val., iki 2017-10-20, 15.46 val. (t. 2, b. l. 25, 49). Šis sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajai R. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (t. 2, b. l. 42-43, 45-46, 48), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę M. S., teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. S. padarė du tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų ir vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), viena nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamojo vaidmuo pasikėsinant įvykdyti kišenvagystę buvo kaip padėjėjo, abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: Baltarusijos Respublikos pilietis, 9 klasių, išsilavinimo, nevedęs, nurodė vykdantis su prekyba susijusią individualią veiklą, praeityje neteistas (t. 3, b. l. 58-59), duomenų apie tai, kad būtų baustas administracine tvarka, taip pat gydęsis psichikos, psichiatrijos ar priklausomybės ligų medicinos įstaigose nėra

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas finansinio pobūdžio bausmę – baudą. Tokia bausmės rūšis praeityje neteistam, administracinių nusižengimų nepadariusiam asmeniui yra teisingiausia. Nors BK 286 straipsnio sankcija numato švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, tačiau nagrinėjamu atveju juos skirti nebūtų tikslinga, kadangi kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena, čia atvyko tik laikinai, dėl ko viešųjų darbų įvykdymas būtų sunkiai įmanomas. Kaip ir kaltinamosioms R. B. ir R. I., taip ir kaltinamajam M. S., teismo vertinimu, yra pagrindas skirti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį švelnesnį baudos dydį, nei įstatymo sankcijoje numatytas minimalus (vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis). M. S. veikė kaip padėjėjas, nusikaltimas nebuvo įgyvendintas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali žala niekam nepadaryta. Tuo tarpu pagal BK 286 straipsnį nustatytinas už nesunkų į nusikaltimą galimas skirti minimalus baudos dydis.

Kaltinamajam M. S. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-10-19, 16.10 val., iki 2017-10-20, 14.55 val. (t. 2, b. l. 3, 22). Sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (t. 2, b. l. 20, 21), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 45,87 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 73-74). Toks reikalavimas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajam V. K. teiktas medicinines paslaugas (priėmimo-skubios pagalbos, radiologo), todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Prie 2-ojo bylos tomo prisegtas vokas su jame esančiais kaltinamųjų R. B., R. I. ir M. S. asmens dokumentais paliktinas saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, asmens dokumentai grąžintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jai 38 MGL (1 431,08 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-19, 16.10 val., iki 2017-10-20, 16.19 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog R. B. paskirta galutinė bausmė yra lygi 34 MGL, t. y. 1 280,44 (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų keturiasdešimt keturių euro centų) dydžio bauda.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jai 38 MGL (1 431,08 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-19, 16.15 val., iki 2017-10-20, 15.46 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog R. I. paskirta galutinė bausmė yra lygi 36 MGL, t. y. 1 355, 76 (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų septyniasdešimt šešių euro centų) dydžio bauda.

R. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam 32 MGL (1 205,12 eurų) dydžio baudą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti M. S. subendrintą 70 MGL (2 636,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-19, 16.10 val., iki 2017-10-20, 14.55 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog M. S. paskirta galutinė bausmė yra lygi 68 MGL, t. y. 2 560,88 (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties eurų aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) dydžio baudai.

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Baltarusijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš M. S. 45,87 (keturiasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė