- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-849-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00265-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- UAB „ANT Vilniaus aušra“
- Ieškovas
- UAB „Rivona“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ANT Vilniaus aušra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rivona“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „ANT Vilniaus aušra“ 27 474,24 Lt skolą, 16 356,74 Lt baudą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį hipoteka ir daiktinėmis teisėmis neapsunkintą turtą ir turtines teises, o jų nepakankant, pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas gali vengti padengti įsiskolinimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui UAB „ANT Vilniaus aušra“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 43 830,98 Lt sumai, jo nepakankant - atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises, o nepakankant atsakovo nekilnojamoji ir kilnojamojo turto, turtinių teisių - atsakovui priklausančias lėšas, esančias banko ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui jį valdyti, naudoti bei gauti iš jo pajamas. Iš areštuotų lėšų teismas leido atsakovui atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu pagal pareikštą ieškinį.
Teismas nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registre esančio UAB „ANT Vilniaus aušra“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonė iš viso turi 488 029 Lt vertės turto: 339 Lt ilgalaikio turto ir 487 690 Lt trumpalaikio turto, o atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 258 399 Lt, po vienerių metų – 449 436 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovui yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas, atsakovo finansinė padėtis nėra gera, todėl yra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „ANT Vilniaus aušra“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovo stabilią veiklą ir gerą finansinę būklę patvirtina tai, kad per porą mėnesių atsakovas užsakovams užsienyje yra pagaminęs ir pateikęs produkcijos už daugiau kaip 180 000 Lt. Atsakovas ieškovui per mėnesį mokėdavo virš 12 000 Lt mokesčių, įskaitant mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas. Ieškovo reiškiamas ieškinys sudaro ne daugiau kaip keturių nuomos mokesčių sumą. Ieškovo reikalavimą atsakovas bus pajėgus įvykdyti. Atsakovas ieškovui per 2013 m. yra sumokėjęs virš 175 000 Lt ir tai patvirtina, kad pareikšta ieškinio suma atsakovui nėra didelė.
Atsiliepimas
2) Atsakovas, priešingai nei teigia ieškovas, nevengė sumokėti susidariusios skolos, o siekė su ieškovu taikiai išspręsti susidariusią situaciją dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nutraukiant nuomojamoms patalpoms elektros energijos tiekimą. Atsakovui nėra teismuose iškelta bylų, kuriose turtinius reikalavimus būtų pareiškę kiti kreditoriai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rivona“ su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovas įrodinėja savo tariamai gerą finansinę būklę, bet sąmoningai nepateikia teismui finansinės atskaitomybės už 2013 m. ar 2012 m.. Pagal 2012 m. balanso duomenis, atsakovo nuosavas kapitalas yra neigiamas. Kadangi atsakovo nuosavas kapitalas yra neigiamas, o skolos viršija 700 000 Lt, galima pagrįstai teigti, kad atsakovas susiduria su rimta mokumo problema ir galimai tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas vengė padengti įsiskolinimą. Atsakovo 2013 m. rezultatai galėjo būti dar blogesni. Kadangi ieškovas negali pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės už 2013 m., teismas atsakovo finansinę padėtį turėtų vertinti vadovaudamasis esamomis finansinėmis ataskaitomis – už 2011 m. ir 2012 m.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Taikant nurodytą prezumpciją, teismo turi būti vertinama, ar konkreti suma laikytina didele konkrečiam atsakovui, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas, sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią skolininko turtinę padėtį procesinio sprendimo priėmimo metu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi atsakovo 2012 m. balanso duomenimis. Apeliantas, atskiruoju skundu teigdamas, kad ieškinio reikalavimų suma jam nėra didelė, vėlesnio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų teismui nepateikė. Minėtai aplinkybei pagrįsti atsakovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė jo užsakovams išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios savaime, nesant kitų duomenų apie atsakovo turimas skolas kreditoriams ir gaunamas pajamas (pelną) nėra pakankamos paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie atsakovo turtinę padėtį. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai apie atsakovo ieškovui anksčiau atliktų mokėjimų sumas, kadangi tokie mokėjimai neliudija atsakovo turtinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, ieškovas gali pateikti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Iš apelianto taip pat neatimama teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pateikiant atitinkamus įrodymus apie gerą jo turtinę padėtį šiuo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.