- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2-460-1006/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00147-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Ž. S., N. S., L. M., J. B.
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. S., N. S., L. M. ir J. B. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, patirtų nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (DOK-191388) prašydamas: 1) šalių turimą turtą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: butą asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui E. S., kiekvienam iš atsakovų išmokant po 15 383 Eur kompensaciją arba butą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovams, sumokant Ieškovui 30 767 Eur kompensaciją; 2) nustatyti, kad kompensaciją ieškovas turi sumokėti per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 130,68 Eur patirtų nuostolių, kurie atsirado vykdant įsipareigojimus paslaugų tiekėjams už atsakovus; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), esantis (duomenys neskelbtini). Buto vidutinė rinkos vertė yra 92 300 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 buto, atsakovams po 1/6 Buto. Atsakovas Ž. S. VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisės nėra įregistravęs, aplinkybę, kad atsakovas yra turto savininkas patvirtina VĮ „Turto bankas“ pranešimas apie palikimo priėmimą ir VĮ „Registrų centras“ išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Ieškovui priklausančios buto dalies vertė yra 30 767 Eur. Kiekvienam iš atsakovų priklausančios buto dalies vertė yra 15 383 Eur. Ieškovas ir atsakovų motina N. A. M. buvo sutuoktiniai. 1993 m. šalių santuoka buvo nutraukta ir padalintas sutuoktinių turėtas turtas. N. A. M. teko didesnė turto dalis nei ieškovui, nes, kaip tuomet manė bylą nagrinėjantis teismas ir pats ieškovas, šalys turėjo tuo metu keturis nepilnamečius vaikus. Vėliau paaiškėjo, kad nei vienas iš vaikų nebuvo biologinis ieškovo vaikas. Bet kokiu atveju teismo sprendimas jau buvo įsiteisėjęs ir suėjusi senatis bylos atnaujinimui. (duomenys neskelbtini) ieškovo buvusi sutuoktinė mirė ir jos turto dalis atiteko atsakovams. Ieškovas pažymi, kad nuo skyrybų turtu nesinaudojo visiškai, tačiau nuolat mokėjo mokesčius už turtą. 2024 m. rugsėjo mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovus su siūlymu atsidalinti turtą taikiai, tačiau ieškovo pranešimų atsakovai neatsiėmė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis dalis turto vis dar registruota N. A. M. vardu, todėl ieškovas kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo. VĮ „Turto bankas“ nurodžius, kad palikimas yra priimtas, VĮ „Registrų centras“ pateikė paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį palikimo priėmimą. Ieškovas, remdamasis tuo, kad negali naudotis jam priklausančiu turtu ir tuo, kad patiria nuolatines išlaidas turto išlaikymui, kreipėsi į teismą su prašymu atidalinti butą ir bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas pažymi, kad šalims priklausantis butas yra dviejų kambarių, turintis vieną sanitarinį mazgą, vieną virtuvę, vieną įėjimą. Atidalinti turto į du daiktus iš galimybės nėra, nes galima padaryti atskiro įėjimo į būstą. Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų ir suformavus daiktus pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Ieškovas pažymi, kad iškėlus turto atidalinimo bylą teisme, jis ir toliau vienas pats moka mokesčius už būstą, kuriuo nesinaudoja. Tuo tarpu kiti bendrasavininkai, prie Ieškovo atliktų mokėjimų neprisideda. Ieškovas pažymi, kad su atsakovais susitarti nepavyksta, atsakovai vilkina procesą ir taip didina ieškovo patiriamus nuostolius. Remdamasis tuo, kad šiuos metus, kol byla yra nagrinėjama teisme, ir toliau mokėjo mokesčius, ieškovas patikslino ieškinį, kuriuo prašo priteisti didesnę nuostolių sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės L. M. ir J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu, kuriuo butas asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas ieškovui E. S., kiekvienam iš atsakovų išmokant po 15 383 Eur kompensaciją. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
4. Atsakovai Ž. S. ir N. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovų 5 130,68 Eur patirtų nuostolių, nes iš ieškovų pateiktų sąskaitų už komunalinius mokesčius matyti, kad mokesčiai buvo apskaičiuojami ieškovo turimo turto daliai. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos. O kadangi ieškovas turi pareigą rūpintis savo turtu, todėl turėjo pareigą ir mokėti komunalinius mokesčius už savo dalį. Palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus dėl reikalavimo atidalinti turtą. Prašė priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad bute negyvena nuo (duomenys neskelbtini), nesilanko ten. Nenori, kad tas butas būtų išlaikomas jo sąskaita. Nurodė, kad atsakovai nėra ieškovo vaikai. Butas buvo padalintas neteisingai, tuo metu vaikai buvo nepilnamečiai. Butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) santuokos metu. Norėtų, kad atsakovai išmokėtų ieškovui jo turto dalį – kompensaciją. Ieškovo teigimu, ar atsakovai turi galimybių išmokėti jam kompensaciją yra atsakovų problema. Ieškovo nuomone, butu turi rūpintis tie, kas jame gyvena, taip pat turi mokėti ieškovui nuompinigius. Paaiškino, kad už komunalinius mokesčius atsiskaitydavo pats. Kompensaciją atsakovams išmokėtų pardavęs butą. Prašė tenkinti teismo posėdyje patikslintus ieškinio reikalavimus.
7. 2025 m. birželio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas Ž. S. nurodė, kad ieškovo ieškiniui neprieštarauja, sutiktų, kad jam išmokėtų kompensaciją.
8. 2025 m. birželio 9 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas N. S. nurodė, kad neturi galimybės išmokėti kompensacijos ieškovui.
9. Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Civilinė byla išnagrinėta atsakovams N. S., Ž. S., L. M. ir J. B. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas
10. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 buto dalis, o atsakovams – po 1/6 buto dalį. Buto vidutinė rinkos vertė yra 92 300 Eur. Ieškovui priklausančios buto dalies vertė yra 30 767 Eur, o kiekvienam iš atsakovų priklausančios buto dalies vertė yra 15 383 Eur. Ieškovas siekia atidalinti turtą ir bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi ginčo bute negyvena ir negali naudotis jam priklausančiu turtu, todėl patiria nuolatines išlaidas turto išlaikymui.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2014).
14. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad „būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto nėra galimybės atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o atidalijus natūra naudoti jį pagal paskirtį visiems savininkams nebūtų įmanoma.
16. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad dalintinas ginčo butas, (duomenys neskelbtini) kv. m bendro bei (duomenys neskelbtini) kv. m gyvenamojo ploto. Ginčo bute gyvena tik vienas iš atsakovų - N. S.. Tiek ieškovas, tiek atsakovai nereiškė prieštaravimų, kad turi būti taikomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, kuomet atsakovams priklausanti 1/6 turto dalis pereitų ieškovo nuosavybėn, o jis išmokėtų piniginę kompensaciją atsakovams. Taigi, byloje nėra ginčo dėl turto atidalinimo būdo.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atidalinus bendrą nuosavybę turtas atitektų ieškovui, o atsakovams būtų išmokama piniginė kompensacija. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad jiems būtų išmokėta kompensacija, patys galimybių išmokėti kompensaciją neturi.
18. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
19. Ieškovas savo galimybes sumokėti kiekvienam iš atsakovų po 15 383 Eur dydžio kompensaciją grindžia ketinimu parduoti butą, o gavus pinigus už parduotą turtą atsiskaityti su atsakovais. Atsakovai neginčijo nei preliminarios buto kainos, nei prašomo priteisti iš ieškovo atsakovams kompensacijos dydžio. Taip pat atsakovai kitokio ginčo išsprendimo būdo nesiūlė, duomenų apie savo finansinę padėtį neteikė. Taip pat teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovo finansinė padėtis yra bloga ir jis negalės sumokėti kompensacijos. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais ir pateiktais įrodymais, patvirtinančiais jo galimybę išmokėti atsakovams kompensaciją.
20. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę bendrosios nuosavybės pabaigoje.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad buto vidutinė rinkos vertė, remiantis į bylą pateikta preliminaria nekilnojamo turto kainos skaičiuokle, yra 92 300 Eur. Taigi, kiekvienai iš šalių priklausančios buto dalies vertė yra tokia: ieškovo už jam priklausančią 1/3 buto dalį – 30 767 Eur, kiekvieno atsakovo už jiems priklausančią 1/6 buto dalį – po 15 383 Eur. Ginčo tarp šalių dėl buto vertės ir atsakovams mokėtinos kompensacijos nėra.
22. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas tenkinamas, butas atidalinamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant atsakovų turto dalis, o iš ieškovo kiekvienam atsakovui piniginę kompensaciją už jiems priklausiusią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, t. y. po 15 383 Eur kiekvienam atsakovui – iš viso 61 532 Eur (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).
23. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
24. Ieškovas prašo nustatyti, kad kompensaciją jis atsakovams sumokės per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi turto pardavimas užtrunka. Atsakovai dėl minėto ieškovo prašymo prieštaravimų nepateikė.
25. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, taip pat visuotinai žinomas aplinkybes, kad nekilnojamojo turto pardavimai užtrunka, todėl, nesant ginčo, nustatytina, kad ieškovas atsakovams kompensaciją sumokės per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
28. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
29. Civilinėje byloje ieškovas patyrė 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 230 Eur žyminis mokestis, 820 Eur už teisinę pagalbą. Atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis. Ieškovas pateikęs bylinėjimosi išlaidų apmolėjimą patvirtinančius dokumentus.
30. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovų priteistinos 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 262,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjant bylą teismas patyrė 28,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, 28,30 Eur išlaidos valstybei lygiomis dalimis turėtų būti priteistinos iš atsakovų - po 7,07 Eur. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtinta minimalia valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), iš atsakovų šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo E. S. patikslintą ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovams Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovams Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 15 383 Eur (penkiolikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) piniginę kompensaciją, nustatant, kad kompensacija turi būti sumokėta atsakovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo – po 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus ir 50 ct.).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.