Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko padėjėju, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., teistas:

1) 2010 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant mokytis;

2) 2012 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė- viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant per ši laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

3) 2013 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 7 mėnesiams;

4) 2013 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme;

5) 2014 m. sausio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi ir 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi pakeista bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - areštas 90 parų;

6) 2014 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

7) 2014 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinus paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

9) 2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių;

12) 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams;

13) 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. 2019 m. spalio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

14) 2022 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

15) 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė - areštas 20 parų, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., 2020 m. lapkričio 27 d. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d., po vidurnakčio, (duomenys neskelbtini) būrio prausykloje prieš jo valią analiniu būdu jį seksualiai prievartavo nuteistasis A. L. bei 2020 m. lapkričio 25 d. 01.30 val. (duomenys neskelbtini) būrio laiptinėje, panaudojus fizinį smurtą, A. L. prieš jo valią seksualiai jį prievartavo oraliniu būdu. A. A. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į pareigūnus, nes jo atžvilgiu buvo peržengtos tam tikros asmeninės ribos, kur jis galėjo įtarti seksualinį priekabiavimą. Iš nukentėjusiojo pusės gal tai buvo pajuokavimas ar panašiai, bet jam tai pasirodė rimta situacija, nes seniau buvo susidūręs su šitais dalykais ir pasigailėjo, kad nesikreipė į atitinkamas institucijas. Tam, kad apsisaugoti kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sektoriaus pareigūnus. Nuėjęs pas pareigūnus papasakojo kokia yra situacija, o pareigūnai pasiūlė parašyti pareiškimą. Parašė protokolą – pareiškimą ir pareigūnams papasakojo, kokia buvo situacija. Informacija, kurią nurodė pareigūnams, norėjo apsisaugoti nuo nuteistojo A. L. ir užsitikrinti savo saugumą. Melagingai nurodė aplinkybes dėl išprievartavimo analiniu būdu, nes to nebuvo. Pareigūnams pateikė melagingą informaciją, nes tuo metu buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad neturėjo kažkokių kitokių pasirinkimų. Pateikta informacija norėjo apsisaugoti nuo to kas gali būti ateityje. Nurodė, kad jam buvo išaiškinta dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą, pasirašė dokumentus.

Kadangi kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu nusikalstamų veikų padaryme prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais įtariamojo A. A. parodymais nustatyta, kad jis būdamas pataisos įstaigoje vartojo narkotines, psichotropines medžiagas, tarp nuteistųjų vadinamas „kobra“, tai dažniausiai būdavo sintetiniai kanabinoidai, dėl šių medžiagų vartojimo lankėsi pas gydytojus. Šiuo metu taip pat turi problemų su sveikata, yra prisirašęs ir lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas gydytoją - psichiatrą. Apie pusantrų metų jis narkotinių medžiagų nevartoja. 2019 m., galimai balandžio mėn. jis buvo nuteistas už vagystę stambiu mastu, ir buvo nuteistas atlikti bausmę (duomenys neskelbtini). Iš pradžių atliko bausmę pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini), vėliau, 2020 metų vasarą buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) ir buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrį. Pataisos įstaigoje dirbo tvarkiniu. Į jo gyvenamąją patalpą galimai 2020 m. rudenį buvo perkeltas gyventi nuteistasis A. L.. Iš pradžių su juo santykiai buvo normalūs, ir gana draugiški. Vėliau A. L. pradėjo prie jo priekabiauti, iš jo suprato, kad jis jam patinka ir jis su juo nori lytinių santykių. Jis gyvenamojoje patalpoje rankomis jam paimdavo už sėdmenų, taip pat duše yra rankomis lietęs jo lytinį organą. Toks šio nuteistojo elgesys jam nepatiko, jam patinka moterys, todėl apie šiuos nuteistojo A. L. veiksmus jis 2020 m. lapkričio mėn. pasakė savo būrio auklėtojai - resocializacijos skyriaus specialistei Ž. J.. Apie A. L. priekabiavimą jo atžvilgiu jis pranešė kriminalinės žvalgybos pareigūnams, pareigūnams pateikė pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis Kriminalinės žvalgybos pareigūnams apklausos metu pateikė melagingus duomenis, jog nuteistasis A. L. jį seksualiai išprievartavo oraliniu ir analiniu būdu. Iš tikrųjų A. L. jo seksualiai neprievartavo, o kaip minėjo, tik prie jo priekabiavo, jokių prievartinių lytinių santykių su juo neturėjo. Nuteistąjį A. L. jis apšmeižė dėl to, nes norėjo, kad jis būtų perkeltas į kitą sektorių ar būrį ir kad su A. L. jie negyventų vienoje gyvenamojoje patalpoje. Jis pareigūnų buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą apie nebūtą nusikaltimą bei dėl melagingų parodymų davimo. Jis pilnai prisipažįsta, kad pranešdamas pareigūnams apie nebūtą sunkų nusikaltimą - seksualinį prievartavimą jis apšmeižė A. L. ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2020 m. gruodžio mėn. jis iš pataisos namų buvo išleistas į namus atlikęs 3/4 jam paskirtos bausmės laiko, būdamas laisvėje su A. L. nebendravo. Daugiau papildymų neturi (t. 1, b. l. 112-115). A. A. įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad 2022-06-21 jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas įtariamuoju, minėti jo parodymai buvo surašyti teisingai, juos tvirtina. Dėl to, kad apšmeižė A. L. jį melagingai apkaltindamas sunkaus nusikaltimo padarymu - seksualiniu prievartavimu jis pilnai prisipažįsta ir dėl to labai gailisi. Pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Daugiau paaiškinti neturi ką (t. 1, b. l. 131).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) 2020 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, A. A. jį apšmeižė, t. y paskelbė nebūtus dalykus apie jį, kad jis prie jo seksualiai priekabiavo. Tai yra šmeižtas, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-3).

Iš prie ikiteisminio tyrimo išreikalautos ir pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijų, pagal kuriuos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 150 str. 1 d. (t. 1, b. l. 70-89), matyti, kad:

- 2020-11-27 A. A. buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (t. 1, b. l. 73).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės A. P. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. požymių (t. 1, b. l. 64-69).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2015, 2K-451-895/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą‏‏ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2011). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2011).‎

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino, nurodė, kad su nukentėjusiuoju A. L. atlikinėjo vienoje gyvenamojoje patalpoje. A. L. būdamas patalpoje prie jo priekabiavo ir tai jam nepatiko, todėl norėjo būti perkeltas į kitą sektorių ar būrį. Kriminalinės žvalgybos pareigūnams pareikė melagingus duomenis, kad A. L. jį išprievartavo oraliniu ir analiniu būdu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors realiai nukentėjusysis tokių veiksmų neatliko. Pripažino, kad pranešdamas pareigūnams apie nebūtą sunkų nusikaltimą seksualinį prievartavimą apšmeižė A. L.. Jis pripažįsta, kad padarė visus kaltinime nurodytus veiksmus. Tai, kad kaltinamasis A. A. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos Ž. J. parodymai, 2020 m. lapkričio 27 d. A. A. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame pagal jo pareiškimą, protokolas, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2020 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams parašė melagingą pareiškimą ir jame nurodė, kad A. L. jo atžvilgiu padarė labai sunkų nusikaltimą, t. y. seksualinį priekabiavimą. Pateikdamas tokią informaciją kaltinamasis suprato, kad jo pareiškime nurodytas nusikaltimas jo atžvilgiu padarytas nebuvo ir jo pateikta informacija neatitinka tikrovės. Kaltinamojo pareiškimo pagrindu pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis ir toliau davė parodymus, kurie neatitiko tikrovės ir buvo išgalvoti ir tokiais veiksmais apšmeižė nukentėjusįjį A. L..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. A. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., 2020 m. lapkričio 27 d. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d., po vidurnakčio, (duomenys neskelbtini) būrio prausykloje prieš jo valią analiniu būdu jį seksualiai prievartavo nuteistasis A. L. bei 2020 m. lapkričio 25 d. 01.30 val. (duomenys neskelbtini) būrio laiptinėje, panaudojus fizinį smurtą, A. L. prieš jo valią seksualiai jį prievartavo oraliniu būdu. A. A. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje. Taip pat jis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., 2020 m. lapkričio 27 d. su pareiškimu kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnus dėl A. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos - seksualinio prievartavimo, dėl ko buvo pradėtas bei atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir tokiais savo veiksmais tyčia šmeižė, t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą A. L., neva šis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje. Tokios A. A. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis A. A. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus priskiriamus prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus A. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas, bausmes atlikęs, Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) neregistruotas (t. 2, b. l. 36), (duomenys neskelbtini) asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos neteiktos (t. 2, b. l. 39), dirba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus sprendimu A. A. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 2, b. l. 132). Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam A. A. skirtinos mažesnės už vidutines laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies ir 236 straipsnio 1 dalies sankcijose. Paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnis ir paskirta bausmė mažintina 1/3. Kaip matyti A. A. šiuo metu paskirtą bausmę yra atlikęs, dirba, gauna pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, A. A. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. A. skirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte, 8 punkte numatyti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. L. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 28, t. 2, b. l. 105-109), kuriais teismo prašo priteisti jam iš kaltinamojo A. A. 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą juo. Dėl to jis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, neviltį, baimę, jo patirti išgyvenimai akivaizdžiai išėjo už jo kasdieninio išgyvenimo ribų, jaučiasi psichologiškai sužlugdytas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas paaiškino, kad dėl A. A. sunkių kaltinimų jo atžvilgiu, jam buvo padaryta milžiniška žala. Du metus dėl sunkių, nepagrįstų kaltinimų jis sulaukė nuteistųjų patyčių, pažeminimų. Pataisos įstaigos administracija jį taip pat pradėjo žeminti, jį ignoruoti, pervežė į kitą įstaigą. Kaltinamojo šmeižtas jo atžvilgiu pakenkė jo vardui, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo pažemintas į žemiausią kastą, palūžo psichologiškai. Nurodė, kad dėl tokių kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė 50000 eurų neturtinę žalą ir ją prašo priteisti iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Todėl pripažinus A. A. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kaltinamojo A. A. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam A. L. patyrė didelį emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jam sutriko psichologinė sveikata, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 115 straipsniais, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam A. L. iš kaltinamojo A. A. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,-

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- pagal baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Priteisti iš A. A. 500 (penkis šimtus) eurų nukentėjusiojo A. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. L. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).