Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės, neturtinės žalos ir atlyginimo už delsimą įvykdyti teismo sprendimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2015 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5835-189/2015 (toliau – ir VAAT sprendimas) priteisė pareiškėjui 895 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija) pervesti priteistą sumą pareiškėjo žmonai M. V., tačiau pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 7 d. atsiųstas raštas, kuriame paaiškinta, kad pasikeitus įstatymui Ministerija negali įvykdyti VAAT sprendimo, be to, neaišku, kodėl nurodyta, jog atlygintinos žalos suma – 395 Eur. Pareiškėjas, nespėjęs pateikti prašymo su Alytaus pataisos namų (Alytaus PN) sąskaitos numeriu, 2015 m. rugsėjo 18 d. gavo Ministerijos raštą, jog pareiškėjui priteistas lėšas areštavo antstolė Aurelija Puodžiukienė (4 055,61 Eur), ir visos lėšos bus pervestos ne pareiškėjui, o antstolei.

Pasak pareiškėjo, Ministerija nesivadovavo VAAT sprendimu, kuriame pareiškėjui priteista 895 Eur, t. y. akivaizdžiai piktnaudžiaudama ignoravo VAAT sprendimą, tyčia galbūt pasisavino ar, pareiškėjui nežinant, kitur nukreipė 500 Eur.

2.2. Pareiškėjas, būdamas Alytaus PN 2015 m. gruodžio 22 d. gavo antstolės A. Puodžiukienės raštą, kuriame nurodyta, kad suma sumažinta iki 3 669,11 Eur, o tai įrodo, kad Ministerija tyčia nepervedė pareiškėjui likusios 500 Eur sumos.

II

1. Ministerija gavo pareiškėjo prašymą įvykdyti VAAT sprendimą ir pervesti jam priteistus 895 Eur neturtinės žalos. Ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. gavo antstolės A. Puodžiukienės 2014 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą, kuriame areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos 4 055,61 Eur sumai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį antstolės patvarkymą dalis pareiškėjui priteistos neturtinės žalos, t. y. 395 Eur, buvo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Ne visa suma antstolei buvo pervesta dėl rašymo apsirikimo klaidos. Pareiškėjas dėl rašymo apsirikimo klaidos į Ministeriją nesikreipė, todėl Ministerija iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos apie padarytą rašymo apsirikimą ir ne visos sumos pervedimą antstolei nežinojo. Ministerija, sužinojusi šį faktą, ėmėsi veiksmų ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedime Nr. 23934 į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė likusius 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas 4 055,61 Eur sumai, kad Ministerija pervedė antstolei 395 Eur, pareiškėjui priklausiančių lėšų arešto mastas sumažėjo iki 3 669,11 Eur, todėl bet kuriuo atveju pareiškėjui priklausanti neturtinė žala turi būti pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, vykdant antstolės patvarkymą.

2. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai kilti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniuose. Siekdamas pagrįsti kilusią žalą, pareiškėjas turi įrodyti valstybės neteisėtus veiksmus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti 3 būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinio ryšio buvimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (civilinė byla Nr. 3K-3-319/2008). Teisė į žalos, padarytos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad institucija priėmė neteisėtą aktą (veiksmą) ir žala kilo būtent dėl šio akto (veiksmo). Pareiga įrodyti neteisėtus institucijos veiksmus tenka pareiškėjui, tačiau jis šioje byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Ministerija atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala pareiškėjui kilo būtent dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų. Ministerija neginčija fakto, kad į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta ne visa suma, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų Ministerijos veiksmų egzistuoja jam žalos padarymo faktas. Neįrodžius šių aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, gali būti priteisiama neturtinė žala. LVAT administracinėje byloje Nr. A662-166/2010, konstatavo, kad: civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas; žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto; šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, vykdant teisingumą; pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai / neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2015 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5835-189/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05511-2014-2) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 895 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4–7, 25–28). VAAT sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.

2. Pareiškėjas pateikė Ministerijai 2015 m. gegužės 7 d. prašymą įvykdyti VAAT sprendimą (Ministerijoje gautas 2015 m. gegužės 11 d., reg. Nr. 3R-1453) (b. l. 30) ir pervesti priteistą 395 Eur sumą (taip pareiškėjas nurodė prašyme) į prašyme nurodytą žmonos sąskaitą (b. l. 30–31).

3. Ministerija 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (1.34.)7R-6242 „Dėl prašymo įvykdyti teismo sprendimą“ informavo pareiškėją, kad: pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį Ministerija teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo; nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas / atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą; pareiškėjas pateiktame prašyme nurodė trečiojo asmens mokėjimo sąskaitą, todėl pareiškėjo prašoma pateikti savo asmeninę arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesta priteista žala, nes to neatlikus, Ministerija negalės įvykdyti teismo sprendimo (b. l. 12, 32).

4. Ministerijoje 2015 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 5 d. skundas (reg. Nr. 3R-3111) dėl to, kad pareiškėjo žmonai M. V. nebuvo pervestas VAAT sprendime priteistas 895 Eur neturtinės žalos atlyginimas (b. l. 29).

5. Antstolė Aurelija Puodžiukienė (toliau – ir Antstolė) išsiuntė Ministerijai ir pareiškėjui (kopiją – Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas)) 2015 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą Nr. 173-S-6461 „Dėl pinigų sumų esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų bei skolininko turtinių teisių susijusių su piniginėmis išmokomis arešto ir jų išmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ (toliau – ir Patvarkymas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0173/14/179 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14966-466/2013 dėl 3 509,56 Eur skolos išieškojimo iš A. V. Policijos departamento naudai ir vadovaudamasi CPK 613, 688, 689 ir 749 straipsniais, be kita ko, patvarkė, kad (b. l. 8–9, 33–34):

5.1. Areštuoja pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias Ministerijoje ir pas kitus asmenis ar priklausančias skolininkui iš kitų asmenų, taip pat skolininko turtines teises, susijusias su piniginėmis išmokomis 3 509,56 Eur išieškotinai sumai ir 546,05 Eur vykdymo išlaidoms padengti, t. y. iš viso 4 055,61 Eur, o jeigu skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra mažesnė negu nurodyta – visai piniginių lėšų sumai ir nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės priimti iš Ministerijos ir kitų asmenų jokio reikalavimo teisės, susijusios su piniginėmis išmokomis, įvykdymo, bei kitaip disponuoti areštuotomis lėšomis ir turtinėmis teisėmis. Piniginių lėšų ir reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas visoms esamoms ir būsimoms išmokoms, neviršijant 4 055,61 Eur sumos.

5.2. Įpareigoja Ministeriją patikrinti ir nedelsiant pranešti antstolei, ar ji turi skolininkui, t. y. pareiškėjui, priklausančių piniginių lėšų ir kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė, susijusi su piniginėmis išmokomis, pareiškėjui priklauso iš Ministerijos, taip pat nurodyti ar į šias pinigines lėšas ir pareiškėjo turtines teises reiškia pretenzijas kiti asmenys, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl areštuotų piniginių lėšų ir turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, ar jau yra išieškoma iš šių turtinių teisų ir nurodo prievolę A. V. įvykdyti antstolei ir pinigines lėšas 4 055,61 Eur sumai, o jeigu pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų suma yra mažesnė, negu nurodyta, tai visą piniginių lėšų sumą, nedelsiant pervesti į nurodytą antstolės A. Puodžiukienės depozitinę sąskaitą.

5.3. Ministerijai neįvykdžius antstolės reikalavimo išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

5.4. Įpareigoja pareiškėją nedelsiant pranešti antstolei duomenis apie priklausančias pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis ar priklausančias iš kitų asmenų ir duomenis apie asmenis, iš kurių priklauso reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, įvykdymas, nurodyti šių piniginių lėšų ir reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, sumą ir pagrindą bei pateikti lai patvirtinančius dokumentus.

5.5. Antstolio reikalavimai yra privalomi, už šių reikalavimų nevykdymą duomenų nepateikimą be svarbių priežasčių, apie kurias antstoliui nepranešta, melagingų duomenų pateikimą teismas antstoliu teikimą įminės vadovui gali skirti iki 2 000 Lt baudą arba asmenį nubausti administraciniu areštu iki 30 parų, be to, už trukdymą antstolio veiklai kaltam asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę (CPK 585, 645, 670 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnis).

6. Ministerija 2015 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (1.34)7R-6624 „Dėl priteistos žalos pervedimo“ informavo pareiškėją (rašto kopija išsiųsta Antstolei), kad: Ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. gavo Patvarkymą, kuriame areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos 4 055,61 Eur sumai; pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant Patvarkymą pareiškėjui priteista neturtinė žala bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą; pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, pagal šio straipsnio 3 dalį antstolis, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą; CPK, reglamentuodamas minėtas antstolio teises ir bendras išieškojimo taisykles, neskirsto teisės subjektų (asmenų) į juridinius bei fizinius asmenis, taigi, CPK 688 straipsnyje išdėstytas reglamentavimas su galimybe nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir antstolio teisė išieškoti sietinas ir su Ministerija; Ministerijai nenustatyta teisė vertinti antstolio procesinių veiksmų, tokią teisę turi tik teismas (b. l. 10–11, 37–38).

7. Ministerija 2015 m. lapkričio 27 d. pervedė į Antstolės sąskaitą 395,00 Eur, t. y. pagal Patvarkymą areštuotas pareiškėjo lėšas (žalos grąžinimą) (vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 36)).

8. Antstolė išsiuntė Alytaus PN (kopiją – pareiškėjui) 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 173-S-9066 dėl 3 669,11 Eur areštavimo (skola – 3 289,46 Eur, vykdymo išlaidos – 379,65 Eur) iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Alytaus PN sąskaitoje, ir areštuotų lėšų pervedimo į nurodytą Antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 2, 35).

9. Ministerija 2016 m. rugpjūčio 23 d. pervedė į Antstolės sąskaitą 500,00 Eur, t. y. pagal Patvarkymą areštuotas pareiškėjo lėšas (žalos grąžinimą) (vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 22)).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. V. (A. V.) prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos: likusią nepervestą teismo sprendime pareiškėjui priteistą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą; 500 Eur turtinės žalos (už kanceliarines priemones, pašto ženklus, vokus) atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; po 100 Eur už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti teismo sprendimą, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki šios bylos išnagrinėjimo.

2. Dėl likusios nepervestos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5835-189/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05511-2014-2) pareiškėjui priteistos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo teismas akcentuoja, kad ši suma pakartotinai negali būti priteisiama, nes ji yra priteista įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5835-189/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05511-2014-2). Dar daugiau, bylos duomenimis patvirtinta, kad minėtoji 500 Eur suma jau 2016 m. rugpjūčio 23 d. pervesta į Antstolės sąskaitą (vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 22)). Todėl šia apimtimi skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

3. Pareiškėjas prašo priteisti po 100 Eur už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti teismo sprendimą, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki šios bylos išnagrinėjimo. Byloje yra nustatyta, kad pats pareiškėjas pateikė Ministerijai 2015 m. gegužės 7 d. prašymą įvykdyti VAAT sprendimą (Ministerijoje gautas 2015 m. gegužės 11 d., reg. Nr. 3R-1453) (b. l. 30) ir pervesti priteistą 395 Eur sumą (taip pareiškėjas nurodė prašyme) į prašyme nurodytą žmonos sąskaitą (b. l. 30–31). Taigi, pats pareiškėjas iš pradžių nurodė ne 895 Eur, o 395 Eur sumą. Kadangi Ministerija 2015 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (1.34)7R-6624 „Dėl priteistos žalos pervedimo“ informavo pareiškėją (rašto kopija išsiųsta Antstolei), jog gavo antstolės patvarkymą, kuriame areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos 4 055,61 Eur sumai, tai pareiškėjo reikalavimas priteisti po 100 Eur už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti teismo sprendimą, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki šios bylos išnagrinėjimo, taip pat nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas.

4. Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes Lietuvos valstybei atstovaujanti Ministerija apgauna eilinius žmones, pareiškėjas labai išgyveno ir negali patikėti, kad vyksta tokios apgaulės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Teismas nenustatė šioje administracinėje byloje neteisėtų Ministerijos veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą taip pat negali būti tenkinamas.

5. Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur turtinės žalos (už kanceliarines priemones, pašto ženklus, vokus) atlyginimą. Teismo vertinimu, tai pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių pareiškėjas nė nepagrindžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.