- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2YT-502-558/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03089-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- I. Č., VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro direktorei, VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centrui
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,
suinteresuotam asmeniui VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro direktorei G. P.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Č., VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centrui dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų, kito globėjo (rūpintojo) skyrimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nušalinti nuo nepilnamečių N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo nuolatinės globėjos pareigų; paskirti nepilnamečių vaikų N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centrą; nepilnamečių N. D. ir G. D. gyvenamąją vietą nustatyti VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre; paskirti nepilnamečių N. D. ir G. D. piniginių lėšų tvarkytoju VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centrą.
Nurodė, kad nepilnamečiai N. D. ir G. D. šiuo metu gyvena VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre budinčiojo globėjo šeimoje. Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5740-558/2019 Ž. J. ir G. D. neterminuotai apribota tėvų valdžia N. D. ir G. D. atžvilgiu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi N. D. ir G. D. nustatyta nuolatinė globa I. Č. šeimoje. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius, Tarnyba) 2024 m. spalio 24 d. (reg. Nr. 11VTP-1490) gautas pranešimas su vaizdo įrašu, kuriame globėja I. Č. galimai panaudoja fizinį smurtą prieš globojamą nepilnametį N. D., vaiką plūsta necenzūriniais žodžiais. Skyriuje 2024 m. spalio 25 d. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) pranešimas (Nr. IBPS-S-608484-24), kad Alytaus AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Pranešime nurodoma, kad 2024 m. spalio 24 d. buvo įregistruotas pranešimas, kad atvejo vadybininkė gavo elektroninį laišką su vaizdo įrašu, kur I. Č. smurtauja prieš jos globojamus vaikus. 2024 m. spalio 25 d. Alytaus AVPK atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas neleisti atstovui pagal įstatymą I. Č. dalyvauti procese. Nutarime teigiama: 2024 m. spalio 25 d. G. D. ir N. D. pripažinti nukentėjusiais. Nors mažamečių nukentėjusiųjų nuolatinė globėja paskirta I. Č., ji yra atstovas pagal įstatymą, tačiau ji ikiteisminiame tyrime yra įtariamoji. Todėl siekiant užtikrinti objektyvų ikiteisminį tyrimą ir tinkamą nukentėjusiųjų interesų atstovavimą, būtina atsisakyti leisti atstovui pagal įstatymą - I. Č. dalyvauti procese atstovaujant mažamečių globotinių G. D. ir N. D., teises ir teisėtus interesus ikiteisminiame tyrime, paskiriant atstovu pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotą specialistą. Skyriuje buvo vertinta nepilnamečių vaikų situacija, surašyta 2024 m. spalio 29 d. vertinimo anketa. Anketoje nurodyta, kad G. D. matė, kaip prieš brolį smurtavo globėja, mergaitę globėja vadina necenzūriniais žodžiais, o prieš N. D. globėja galimai smurtavo, jį plūdo necenzūriniais žodžiais. Nustatytas nepilnamečiams vaikams G. ir N. D. teisių pažeidimas, todėl buvo priimtas sprendimas paimti vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti pas laikinuosius globėjus. Globėjos atžvilgiu, dėl galimo smurto prieš vaikus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš Skyriaus Vaikų globos (rūpybos) peržiūros aktų 4 p. matyti, kad globėja I. Č. netinkamai vykdo globėjos pareigas, neužtikrino be tėvų globos likusių vaikų N. D. ir G. D. priežiūros, galimai neužtikrino vaikų psichologinio ir fizinio saugumo, todėl priimtas sprendimas nušalinti globėją I. Č. nuo nuolatinės globėjos nepilnamečių N. D. ir G. D. pareigų. Buvo išklausytos vaikų nuomonės. Nepilnametis N. D. Skyriaus specialistams pasakojo, kad teta (taip vaikas vadina globėją) smurtavo prieš jį ir prieš sesę, kad sesę už plaukų tempė iš po stalo, kad K. negražiai elgėsi namuose, kaip negražiai neįvardino, pasakojo apie mokyklą, kad jam patinka žvejoti, kad vasarą pagavo didelę žuvį. Vaikas pasakojo, kad teta jam žaisti duoda rožinį telefoną, jei jis per ilgai žaidžia žaidimus, teta liepia jam telefoną atiduoti, jis dėl to supyksta ir nenori atiduoti, o kai neatiduoda telefono supyksta teta. Nepilnametė G. D. su Skyriaus specialistais bendravo nenoriai, vengė akių kontakto. Mergaitė teigė, kad globėja jos nemuša, kartais ją vadina negražiais žodžiais, keikiasi. Mergaitė teigė, kad su globėja sutaria gerai. Mergaitė teigė, kad tiek su broliu, tiek su kita globotine globėja kalba negražiai, kartais rėkia, keikiasi. Taip pat nurodė, kad 2024 m. spalio 13 d. globėja mušėsi su N., ant jo šaukė, rėkė, keikė. G. apie gyvenimą globėjos namuose kalbėjo nenoriai. Nušalinus globėją I. Č. nuo nepilnamečių N. D. ir G. D. globos pareigų, be tėvų globos likusiems nepilnamečiams būtina paskirti kitą globėją. N. D. ir G. D. laikinai apgyvendinti VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centras išreiškė norą ir sutikimą tapti N. D. ir G. D. globėju. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju tikslinga N. D. ir G. D. pakeisti globėją. Pažymėtina, kad dėl globėjo parinkimo nepilnamečiams N. D. ir G. D. Skyrius 2024 m. spalio 28 d. raštu (reg. Nr. 11SD-3973) kreipėsi į VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centrą. Iš VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro 2024 m. lapkričio 7 d. gautas raštas Nr. S-680, kuriuo informavo, kad N. D. ir G. D. įstatyminis atstovas bus VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centras. Šiuo metu vaikai gyvena budinčių globėjų šeimoje (2024-11-12, CBP – 7270).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Ji jau septinti metai globoja G. ir N., buvo paskirta jų nuolatine globėja. Abu nepilnamečiai vaikai turėjo sveikatos problemų, o nepilnametis N. ir šiuo metu turi rimtų sveikatos sutrikimų. 2023 m. rugsėjo 19 d. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., (duomenys neskelbtini). Pirmus dvejus metus ji ištisai važinėjo su abiem vaikais pas gydytojus. Tiek (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose vaikams buvo atlikta daugybė tyrimų, skirtas gydymas bei operacijos. Mergaitės sutrikimai buvo įveikti sklandžiai, o berniukui nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini), gydymas tik simptominis. Dėl (duomenys neskelbtini) N. yra pastovus gydytojo – psichiatro pacientas. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl (duomenys neskelbtini) ją įdarbino budinčia globotoja, kad ji galėtų nuolat stebėti ir prižiūrėti N. ir tuo pačiu dirbti namuose. Ji (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. rugpjūčio 3 d. Skyrius į jos namus laikinai atvežė prižiūrėti paauglę K. R., kuri pasirodė esanti itin problematiška: įtarė ją vagiliaujant, net pradėjo iš namų dingti įvairūs daiktai ir pinigai, todėl pradėjo rakinti savo kambarį. K. R. jautė pasitenkinimą erzinti suinteresuoto asmens globotinį N. D.. Ji nuolat turėjo stebėti, kad tarp vaikų neįsipliekstų didelis konfliktas. Jų šeima tapo psichiatro, Tarnybos ir policijos klientai. 2024 m. rugpjūčio 20 d. per vaikų atostogas, ryte, K. R. taip įerzino N., kad jis griebė peilį ir pradėjo ją vytis, o ji iš paskos šaukė ir prašė, kad liautųsi, nes kitu atveju ji bus priversta kviesti policiją. K. pabėgo, o N. nuėjo į savo kambarį. Dėl visų saugumo po 10:00 val. buvo iškviesta policija. Atvažiavus policijai, šie rado paslėptą peilį ir iškvietė greitosios pagalbos medikus. Su visais trimis vaikais jai teko važiuoti į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyrių, nes neturėjo kur jų palikti. Tikėdamasi pagalbos iš Skyriaus, 2024 m. rugpjūčio mėnesį ji bandė susisiekti 7 kartus (iš jų nepavyko susisiekti 4 kartus). O visi kiti pokalbiai baigdavosi tik trumpu, vos kelių sekundžių ar minučių, pasikalbėjimu. Nuolat jai buvo teigiama, kad jie visi labai užsiėmę ir neturi laiko susitikimui. Nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio su Tarnyba bandė susisiekti ir tikėjo sulaukti pagalbos net 16 dienų. Kartais skambindavo po kelis kartus per dieną. Pavyzdžiui, 2024 m. spalio 22 d. skambino 4 kartus, tačiau nesulaukė nei pagalbos, nei patarimo ar sprendimo. 2024 m. spalio mėn., naktį iš 11 į 12 dieną, kai ji užmigo, K. prisikvietė vaikinų į globėjos teritoriją ir juos nusivedė į pirtį, taip pat kartu nusivedė ir jos globotinę G.. Jai nežinant G. su K. ir vaikinais pirtyje linksminosi, vartojo alkoholį. Paryčiais ją pradėjo žadinti globotinis N., teikdamas, jog kažkokia šviesa sklinda iš pirties. Iš pradžių ji pagalvojo, gal berniukui pasivaideno, tačiau jis primygtinai prašė ateiti ir pažiūrėti. Jai nuėjus į pirtį, rado globotines G. ir K. su dviem jaunuoliais. Mergaičių paprašė eiti į savo kambarius, o jaunuolius išprašė iš savo namų teritorijos. Jiems nuėjus miegoti, jaunuoliai sugrįžo ir nusiaubė visą kiemą: visus baldus iš terasos sumėtė į tvenkinį, į šulinį sumetė įvairius daiktus, išlaužė šviestuvus ir augalus. Globėja iškvietė policiją ir parašė pareiškimą dėl turto suniokojimo. Nuostolį tyrėjas įvertino apie 2 000 eurų. Išvykus policijai, K. pradėjo jai grasinti, jog su ja susidoros, kad padarys taip, kad iš jos atimtų globotinius G. su N., kad ją net iš darbo išmes. Sekmadienį, spalio 13 dieną, K. jau nuo pat ryto pradėjo erzinti N.. N. visą dieną buvo dirglus, bet su jos pagalba berniukui iki vakaro pavyko nepasiduoti paauglės provokacijoms. Tačiau vakare, kai jau reikėjo eiti miegoti, berniukas pratrūko, pradėjo daužyti K. kambario duris, o ji vis šūkavo ir situaciją aštrino. Ji pasakė K., kad nustotų erzinti, o N., kad jau eitų ilsėtis. Manė, kad situacija nurimo ir nuėjo į savo kambarį. Bet staiga K. pradėjo klykti, kad N. atėjo su peiliu ir nori ją papjauti. Ją kaip žaibas trenkė, būdama šoko būsenoje išlėkė iš savo kambario ir puolė plūsti N. visokiais žodžiais. Ji patikėjo K., kad ją N. puola su peiliu. Žinodama ūmų N. būdą, kad jis nekontroliuoja savo veiksmų, kad jam kyla nevaldomi agresijos priepuoliai, bandė staigiai galvoti, kaip nukreipti jo dėmesį kitur, kad tik K. nesužalotų peiliu. Tik tuomet ji atkreipė dėmesį, kad N. rankose neturėjo jokio peilio. Tuo metu K., stebėdama visą situaciją, filmavo jos konfliktą su N.. Po to įvykio K. kasdien vis pasakydavo jai kokią nors grasinančią frazę, bandė provokuoti. K. buvo skirtos psichologo konsultacijos. Skambino į Skyrių nuo spalio 16 iki 24 dienos net 14 kartų, bet pagalbos sulaukti nepavyko. Nori pažymėti, kad ji yra labai nusivylusi Skyriaus specialistais, kurie atvežė į jos namus (duomenys neskelbtini) metų K. R., turinčią daug elgesio problemų, nors jai apie tai net nebuvo užsiminta. Atrodė, kad Skyrius tiesiog džiaugėsi kam nors ją įbrukę. Skyrius puikiai žinojo, jog suvaldyti globotinio N. agresijos priepolius būna kartais labai sudėtinga. Kartais užtenka jį apkabinti ir paguosti, bet kitą kartą jau būtina kaip nors nukreipti jo dėmesį kitur, pvz.: jis mėgsta pjauti žolę, žvejoti ir pan. Bet kai buvo apgyvendinta K., teko dažniau kviesti policiją į pagalbą, ji tyčia erzindavo N., dėl ko buvo sunku jį suvaldyti. Taigi, 2024 m. spalio 24 d. gavus anoniminį vaizdo įrašą, jame buvo matomas jos konfliktas su N., ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Jai buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad ji 2024 m. spalio 13 d., asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo globotinį N. D., suėmusi už drabužių jį stumdė, ranka sudavė vieną smūgį į galvą, globotinei G. D., suėmusi už plaukų juos tempė, taip smurtaudama jiems sukėlė fizinį skausmą. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2024 m. lapkričio 27 d. Alytaus apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę. Nutarime nurodyta, kad nėra duomenų, kad jos veiksmai N. atžvilgiu, kai ji sudavė jam per galvą, laikė už rūbų, stumdė, sukėlė nukentėjusiajam tokio intensyvumo fizinį skausmą, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pagrįstų duomenų, kad ji tempė G. už plaukų, nėra, nes, kaip nurodė pati G., K. jai liepė meluoti, kad pakenkti globėjai, kuri buvo tik palenkusi vieną kartą ją už kaklo/nugaros, skausmas buvo momentinis, už plaukų netampė. Besąlygiškai tikėti K. R. parodymais dėl tampymo kitam vaikui už plaukų, nėra pagrindo, jie laikytini kaip keliantys abejonių parodymai, nes žinoma, kad K. R. yra linkusi meluoti ( prokurorės nutarimas pridedamas). Nepilnamečiai N. ir G. suinteresuoto asmens globojami nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., kuomet likusiems be tėvų globos nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa jos šeimoje. Abu vaikai ne kartą buvo paimti iš biologinės šeimos ir perduoti laikinai prižiūrėti pažįstamiems asmenims, nenustatant globos, kol tėvai išsiblaivys. Nuolatine globėja ji tapo 2020 m. sausio 10 d. Jos namuose vaikams sudarytos puikios gyvenimo sąlygos: gyvenome jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 5 kambarių su visais patogumais name. Abu vaikai turėjo po atskirą kambarį su visais reikiamais jiems baldais. G. nuo apsigyvenimo pas ją lankė (duomenys neskelbtini), N.– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasę. N. nuo gimimo sunkiai serga, turi rimtų elgesio problemų, yra nuolatinis psichiatrų pacientas, jam skirtas medikamentinis gydymas. Ji nuolat stengiasi suprasti N. elgesį, mokosi valdyti jo pykčio ir agresijos priepolius. Kartais pavykdavo jį suvaldyti gerumu, o kartais reikėdavo ir stipriai apkabinti, kad nesužalotų kitų. Gyvenant eilę metų su nepilnamečiais N. ir G., tarp jos ir vaikų susiformavo glaudus emocinis ryšys, tapo labai artimi. Jai rūpėjo jų sveikata, mokymosi pasiekimai, ji juos laikė ir iki šiol laiko savo vaikais. Pripažįsta, kad auginti N. dėl jo sutrikimo yra sudėtinga, kartais reikia pakelti ir balsą, kad sudrausminti jį. Šiuo metu, kai vaikai paimti iš jos, ji labai išgyvena, jaučia jų ilgesį. Mano, kad ji neturėtų būti nušalinta nuo nuolatinės globėjos pareigų, nes ji vykdė tinkamai globėjos funkcijas. 2024 m. lapkričio 6 d. G., apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad kai gyveno pas globėją I., jautėsi gerai, jai ten patiko gyventi. Taigi, sprendžiant dėl jos nušalinimo nuo nuolatinės globėjos pareigų, svarbu atsižvelgti ir į N. bei G. nuomonę. Kaip matyti, abu vaikais nori grįžti pas ją. Jos namuose jie turi savo namus. Per daugiau nei šešerius metus jie priprato prie jos, o ji – prie jų ir jie yra šeima. Nušalinus ją nuo nuolatinio globėjo pareigų ir vaikus perdavus kitiems globėjams, vaikams gali būti sukeltas atstūmimo ir nereikalingumo, t. y. fizinio ir psichinio nesaugumo jausmas, nes jie vėl patektų į naują ir jiems nežinomą aplinką (2024-12-05, DOK – 47980).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad iš 2024 m. spalio 24 d. vaizdo įrašo matyti, kad I. Č. galimai panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus. Nepilnametis N. teigė, kad I. Č. smurtavo prieš jį ir prieš jo sesę. Skyriaus vertinimu, globėja prieš globojamus vaikus nepasirinko tinkamo auklėjimo būdo (rėkimas, grasinimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, vaiko žeminimas). Tokie globėjos veiksmai negali būti toleruojami, mano, kad užfiksuotas vaizdo įraše atvejis gali būti nepaskutinis. Tarnyba nebepasitiki globėja, todėl negali pas ją pristatyti globojamų vaikų, nes šiems nesaugioje aplinkoje gresia pavojus. Per globos laikotarpį, iki šio lemtingo įvykio, buvo tikrinama kaip globėja atlieka savo pareigas, tačiau iki to laiko nebuvo nustatyta faktų, kad buvo pažeidžiamos vaiko teisės. Būtent, nuo tada, kai pas suinteresuotą asmenį I. Č. buvo laikinai apgyvendinta nepilnametė K. R., įvyko šis įvykis. Atstovas atkreipė dėmesį, jog globėjai niekas netrukdė kreiptis su prašymu į Skyrių ir atsisakyti laikinai globoti nepilnametę K. R.. Pateiktame vaizdo įraše pamačius globėjos elgesį negalima jo pavadinti momentiniu pykčiu, nes ji išėjusi iš kambario vėl sugrįžta ir toliau nepilnamečio N. atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius ir plūsta vaiką. Suprantama, kad nepilnametis N. turi sveikatos problemų, kurios turi įtakos jo elgsenai, tačiau visiškai nepateisinamas globėjos toks elgesys su vaiku.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Č. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateiktas į bylą vaizdo įrašas yra iškirptas iš visos dienos konteksto. Kaip žinia, pas ją buvo apgyvendinta nepilnametė K. R., kuri pastoviai erzindavo N., o šis susinervinęs elgdavosi neprognozuojamai, pvz. paėmęs peilį galėdavo pulti tą žmogų, kuris jo atžvilgiu sukėlė pyktį. vakaro, Prieš tai, tai yra prieš tą lemtingą įvykį, K. paslapčia pasikvietė du jaunuolius į jos pirtį, kur dalyvavo ir nepilnametė G.. Paryčiais ją pažadino N., kuris pasakė, kad pirtyje dega šviesa. Ji nuėjusi išvijo šiuos vaikinus, o merginoms liepė eiti į savo kambarius. Šie jaunuoliai vėliau sugrįžę nusiaubė visą jos kiemą: sumėtė lauko baldus į tvenkinį, suniokojo augalus ir pan. Teko kviesti policiją bei surašyti pareiškimą dėl turto suniokojimo. Dėl šios priežasties K. jai pasakė, kad susidoros su ja bei atims iš jos globotinius. Tą dieną, nuo pat ryto K. pradėjo erzinti N. ir taip tęsėsi visą dieną. Per visą dieną ji tik ramino N., neleisdama, kad jam ištiktų pykčio priepolis, dėl kurio jis tampa nevaldomas, agresyviai elgiasi, pvz. griebia peilį, sukeldamas aplinkiniams pavojų, tačiau nepaisant to K. specialiai toliau jį erzino. Supykęs N. spardė K. kambario duris, šaukė, todėl vėl jai teko jį raminti. Po šio įvykio vaikai aprimo, buvo jau vakaras, todėl visi išsiskirstė po savo kambarius ir ruošėsi miegoti. Staiga, apie 21 valandą, ji išgirdo K. klyksmą, jog N. su peiliu rankose ją puola. Tuomet ji paveikta šoko puolė tiesiai prie N. ir ėmė ant jo šaukti, koliotis, liepė jam klauptis ant kelių ir pan. Ji tuo metu būdama šoko būsenoje net nepastebėjo, kad N. jokio peilio rankose neturėjo. Viską surežisavo K., kuri tą įvykį ir nufilmavo. Suinteresuotas asmuo pripažino, kad tuo metu elgėsi baisiai N. atžvilgiu, tačiau ji taip buvo įsitempusi ir paveikta streso per visą dieną, nes K. elgesys N. atžvilgiu sukeldavo pavojingas situacijas, nuo kurių ji stengėsi apsaugoti vaikus, kad jiems nieko pavojingo nenutiktų. N. turi didelių sveikatos sutrikimų, sunku auklėti tokį vaiką, tačiau ji visomis išgalėmis deda pastangas, daug su juo bendrauja, kalbasi, bando apsikabinti arba staigiai nukreipti jo dėmesį kitur, kai jam užeina pykčio priepoliai, kurių metu jis gali pasiimti peilį ar šakutę ir taip sukelti pavojų kitiems asmenims. Daugiau kaip šešerius metus ji globojo šiuos vaikus, labai prie jų prisirišo. Daug su vaikais keliaudavo, dažnai važiuodavo pas kitus globojamus vaikus, su kuriais leisdavo laisvalaikį. Nuolat visi kartu vykdavo į įvairius organizuojamus renginius. N. ji nuolat vežiojo pas gydytojus, jam yra reikalinga psichiatro priežiūra, berniukas gydomas vaistais. Po šio lemtingo įvykio ji su vaikais galėjo matytis, prižiūrint specialistams. Matėsi prieš Kalėdas, tai G. įsikabinusi jai į parankę sakė, kad mergaitės Kalėdų noras yra grįžti į namus. Kai vaikus laikinai apgyvendino pas kitą globėją, su kuria ji artimai bendravo ir pas kurią vaikai lankydavosi ir žaisdavo su jos dukra bei kitais globojamais vaikais, tai G. su N. buvo parvežti į namus pasiimti savo daiktų. Vaikai nuėję į savo kambarius glostė baldus, jų kambaryje esančius daiktus, matėsi, kaip jie ilgėjosi savo namų. Ji daug kartų kreipėsi pagalbos į Skyrių dėl K. R. elgesio, tačiau jokios pagalbos iš institucijos taip ir nesulaukė. K. bėgdavo iš namų, nesimokydavo, sukeldavo muštynes. Šeimos pagalbos centre ji sužinojo, kad K. R. yra labai sunkus vaikas, tačiau kaip Skyrius laikinai apgyvendino mergaitę jos namuose, niekas apie tai jos neinformavo. Kai K. gyveno pas ją, tai G. pažymiai labai buvo suprastėję, nors prieš tai G. gaudavo pagyrimus iš mokymo įstaigos. Šiuo metu K. pas ją jau negyvena, jos žiniomis ji gyvena (duomenys neskelbtini), nes ji neseniai jai skambino dėl kompiuterio slaptažodžio. Tai mergaitė sakė, kad šiuo metu taip nesielgtų, dėl to įvykio labai gailisi.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro atstovė G. P. su pareiškimu nesutiko, nurodė, jog I. Č. yra labai gera globėja ir jos žiniomis, išėję vaikai grįžta pasisvečiuoti į šios globėjos namus. Nesutinka, kad I. Č. negalėtų toliau globoti vaikų, kuriems ji tapo, kaip mama, nors globotiniai ją vadina teta. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre G. P. vadove dirba neilgą laiką (duomenys neskelbtini), tačiau atėjusi į šias pareigas ji sužinojo apie globėją I. Č., kaip labai gerą globėją, girdėjo apie ją pačius geriausius atsiliepimus, bet kuriuo paros metu ji priimdavo vaikus į savo namus ir mokėdavo su jais susitvarkyti. Jai pradėjus dirbti įstrigo pirmas susitikimas su globėja I. Č., kai ši papasakojo, kad vaikams N. ir G. nupirko veislinį baltą šuniuką, kurio jie labai norėjo, kad turėtų su kuo žaisti. Jai pasirodė, kad I. Č. yra geras žmogus ir mylinti savo globotinius. Ji apsiklausė kitus globėjus apie I. Č., tai buvo įvardinta, kaip aktyvi globėja, dalyvaujanti su savo globotiniais įvairiuose renginiuose, aktyviai reiškianti savo nuomonę. Blogų atsiliepimų apie šią globėją ji negirdėjo ir nematė. Jos vertinimu, neturėtų būti I. Č. nušalinta nuo globėjos pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. sausio 23 d., vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P., kuri yra budinti globėja, paaiškino, kad I. Č. pažįsta 7 metus, yra bendradarbės, jos biologinė dukra draugauja su nepilnamete G., todėl jų šeimos dažnai susitikdavo, nes vaikams patikdavo žaisti, bendrauti. Šiuo metu I. Č. globotiniai laikinai apgyvendinti pas ją, todėl vaikams aplinka nėra svetima, tačiau jie pastoviai klausia, kada grįš į namus, pas tetą (taip vadina globėją). Per visą pažinties laikotarpį ji nėra girdėjusi ar mačiusi, kad I. Č. skriaustų ar blogai elgtųsi su vaikais. Priešingai, jos pačios dukra A. veržiasi pas I. Č. į namus su nakvyne, kur jai patinka ten svečiuotis ir būti su G., o ji kaip motina saugiai palieka savo dukrą. Vasaros metu savo dukrą yra palikusi pas I. Č. savaitę laiko. I. Č. namai pilni vaikų, dažnai atvažiuoja kiti globėjai su savo globotiniais pasisvečiuoti, nes jos namas didelis, yra kiemas, tai visiems smagu ten pabūti. Nepilnametis N. nevaldo savo emocijų, su kitais vaikais nemoka žaisti, pvz. jos dukrai yra visa jėga kirtęs į veidą. Jam reikalinga ypatinga priežiūra. I. Č. moka suvaldyti jo agresiją. G. nuolat kalba, kai ji grįš į namus, tai jos dukra A. būtinai atvyks pas ją į svečius. G. kaltina dėl šio įvykio K., teigdama, kad ji dėl visko kalta. Abu vaikai apie globėją atsiliepia tik teigiamai. Kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tai globotinius ji veždavo kas antrą savaitgalį pas I. Č.. G. su N. labai laukdavo šių susitikimų, noriai važiuodavo, labai norėdavo pasilikti su nakvyne. Ji asmeniškai nežino, ar galėtų būti N. nuolatine globėja, nes jis reikalauja ypatingos priežiūros, o jeigu yra daugiau vaikų, tai N. negalima paleisti iš akių nei akimirkos.
2025 m. kovo 12 d., vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B., kuri yra koordinatorė darbui su šeimomis, paaiškino, kad 2019 metais koordinavo I. Č. šeimą. Ne kartą ten lankėsi. Globėja atsakingai rūpinasi vaikais. N. turi neįgalumą, tai globėja pastoviai veža jį pas medikus. Berniukas konsultacijoms pas psichiatrus buvo vežamas į (duomenys neskelbtini). N. buvo daroma akies voko operacija. Globėja atsakingai rūpinasi vaikų sveikata. Jai asmeniškai neteko matyti per visą šį laikotarpį smurto atvejų. I. Č. aktyviai dalyvauja visokiose renginiuose, į kuriuos aktyviai įtraukia ir savo globojamus vaikus. Ji I. Č. šeimoje lankydavosi 2 – 3 kartus per mėnesį, o 1 – 2 kartus per savaitę kalbėdavosi telefonu. Atmosfera globėjos šeimoje gera, namai sutvarkyti, tvarkingi. Ji pamena, kai dar vaikai gyveno su globėja, jai atvykus pas juos į namus, N. ją geranoriškai pasitikdavo ir pasiūlydavo kavos. Po šio lemtingo įvykio, vaikai nesuprato kas įvyko, dėl ko reikėjo išeiti iš namų. Šiuo metu vaikai gyvena žinomoj aplinkoj pas kitą globėją, su kuria jie anksčiau nuolat bendraudavo šeimomis. Globėjai yra susidraugavę, tarp jų yra glaudus ryšys, savaitgaliais vieni su kitais matosi ir vaikai tarpusavyje gali žaisti ir bendrauti. Ji po šio įvykio bendravo su N. ir G., tai šie sakė, kad nori namo pas I..
2025 m. kovo 12 d., vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M., kuri yra Alytaus šeimos pagalbos centro (toliau – Šeimos centras) darbuotoja, paaiškino, kad su I. Č. jai teko susitikti Šeimos centre globėjų pagalbos grupių rengime, kurie vykdavo 1 kartą per mėnesį. I. Č. juose sąžiningai dalyvaudavo, pasidalindavo savo patirtimi, kaip ji sustabdo N. pyktį (stipriai apkabina arba nukreipia dėmesį į kitus dalykus). I. Č. su savo globojamais vaikais aktyviai dalyvaudavo centro organizuojamuose renginiuose. 2024 m. birželio mėnesį, viename iš renginių jai teko pakalbinti globotinę G., kuri daug bendravo su ja, o berniukas – mažiau. Neigiamų nusiskundimų apie I. Č. ji negirdėjo, savo, kaip globėjos, pareigas ji atlikdavo gerai. Globėjus yra sudėtinga rasti (duomenys neskelbtini) metų vaikams, nes visi nori mažesnių, o vaikams turintiems specialiųjų poreikių – dar sudėtingiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimą atmesti.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečiais vaikai N. D., gimęs (duomenys neskelbtini) ir G. D., gimusi (duomenys neskelbtini) yra netekę tėvų globos. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5740-558/2019 neterminuotai apribojo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečių vaikų N. D. ir G. D., atžvilgiu. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d nutartimi civilinėje byloje e2YT-520-558/2020 nustatė nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą, globėja skyrė I. Č., nustatė globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje bei paskyrė minėtą globėją piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja civilinio kodekso 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. CK 3.249 straipsnyje nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).
Pagal CK 3.271 straipsnį vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
CK 3.246 straipsnio 3 dalis numato, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos.
Pareiškėjas, kaip pagrindą nušalinti nuo pareigų nuolatinę globėją, pateikė į bylą vaizdo įrašą, kuriame globėja vaiką plūsta necenzūriniais žodžiais bei galimai smurtauja prieš globotinį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečiui N. D. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2024-12-05, DOK – 47980). Jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nepilnamečiui N. užeina agresijos priepoliai, kurių metu jis tampa agresyvus, griebia peilį ir su juo vaikosi kitus žmones. Tiek iš I. Č. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, tiek iš minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pas I. Č. 2024 m. rugpjūčio 3 d. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) metų paauglė K. R., kuri savo mobiliuoju telefonu nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip I. Č. necenzūriniais žodžiais plūsta globotinį N., stumdo, laiko jį už rūbų, ranka suduoda per galvą liepia jam klauptis, bučiuoti kojas (2025-01-22, DOK – 2908). I. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. R. nuo pat ankstyvo ryto pradėjo erzinti N. ir ši situacija tęsėsi visą dieną, per kurią ji turėjo nuolat raminti ir stebėti savo globotinį, kuris turi rimtų sveikatos sutrikimų, o vaizdo įrašas padarytas 21 valandą vakaro, kuomet visi ruošėsi miegoti, o K. R. pradėjus šaukti, kad N. ją puola su peiliu ji taip išsigando, kad būdama šoko būsenoje puolė prie N. ir pradėjo jį plūsti visokiausiais necenzūriniais žodžiais.
Minėtame vaizdo įraše užfiksuotas I. Č. elgesys nepilnamečio N. atžvilgiu yra nepateisinamas ir netoleruotinas, tačiau įvertinus įtemptą situaciją visos tos dienos kontekste, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, šioje situacijoje, teismas turi priimti labiausiai vaikų interesus atitinkantį sprendimą. Teismo vertinimu, šis vienkartinis įvykis negali nulemti ir nubraukti daugiau kaip šešerių metų laikotarpį, kuomet nepilnamečiai vaikai apsigyveno pas I. Č. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., kai jiems buvo nustatyta laikinoji globa, o nuo 2020 m. sausio 10 d. – nuolatinė globa ir per šį laikotarpį vaikai prisirišo prie globėjos, juos sieja teigiamas emocinis ryšys, jie turi po savo atskirą kambarį, jiems sudarytos puikios gyvenimo sąlygos, jos namus laiko savo namais. 2024 m. spalio 24 d. nepilnamečiai N. ir G. buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas laikinuosius globėjus (2024-11-12, CBP – 7270, Priedas Nr. 6, 7). Per visą šį laikotarpį, iki minėto įvykio užfiksuoto vaizdo įrašu, I. Č. gerai atliko savo globėjos pareigas, tą byloje patvirtino ir suinteresuoto asmens VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro vadovė G. P., kuri nurodė, kad I. Č. yra labai gera globėja ir jos žiniomis, išėję vaikai grįžta pasisvečiuoti į jos namus, blogų atsiliepimų apie šią globėją ji negirdėjo ir nematė. Taip pat byloje apklaustos liudytojos K. P., E. B. ir R. M. teigiamai charakterizavo I. Č., kaip gerai atliekančią globėjos pareigas, aktyviai dalyvaujančią Šeimos pagalbos centro veikloje, jo organizuojamuose renginiuose, kuriuose globėja visada dalyvaudavo su savo globotiniais N. ir G.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P. patvirtino, kad ji savo biologinę dukrą dažnai leisdavo pasisvečiuoti su nakvynėmis pas I. Č., nes jos dukra su globotine G. yra geros draugės, o ten vaikams sudarytos labai geros sąlygos, t. y. didelis namas, kiemas su iškastu vandens telkiniu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad liudytoja K. P. leisdavo dažnai savo biologinę dukrą svečiuotis su nakvyne pas I. Č. tik patvirtina, kad I. Č. elgesys nekėlė jai jokių abejonių, kad ši netinkamai atlieka savo globėjos pareigas, nes priešingu atveju nebūtų leidusi savo dukrai viešėti pas ją.
Iš pateiktų į bylą 2024 m. lapkričio 27 d. Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei 2025 m. sausio 7 d. nutarimo atsisakyti tenkinti skundą matyti, kad duomenų, kad globėja tampė už plaukų G. nėra, nes kaip paaiškino pati G., K. jai liepė meluoti, kad pakenkti globėjai, todėl besąlygiškai tikėti K. R. parodymais nėra pagrindo, jie laikytini keliantys abejonių (2024-12-05, DOK – 47980, Priedas, 2025-01-22, DOK – 2905 Priedas Nr. 1). Taigi, šie rašytiniai įrodymai ir suinteresuoto asmens I. Č. paaiškinimai patvirtina, kad būtent K. R. išprovokavo šią kritinę situaciją, norėdama pakenkti globėjai. I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dėl K. R. elgesio daug kartų skambino į Tarnybą, prašė pagalbos, tačiau jos iš ten nesulaukė. Tokie globėjos veiksmai rodo, kad ji kaip tik bandė imtis aktyvių veiksmų, kad užkirstų kelią nelaimei, nes K. R. elgesys kėlė didelių problemų. Įvykus šiam įvykiui, kaip ir nurodyta aukščiau, globėjos elgesys šioje situacijoje negali būti toleruotinas, jis yra nepateisinamas, tačiau nepaneigia jos, kaip globėjos gebėjimų vykdyti šias pareigas.
Pateiktame į bylą 2024 m. lapkričio 11 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas globos koordinatorės E. B. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad bendraujant su N., vaikas nereiškė priekaištų ar nusiskundimų globėjos atžvilgiu (2024-11-12, CBP – 7270, Priedas Nr. 14). Bendraujant po spalio 25 dienos, vaiko nuomonė keitėsi. Labai abejodamas pasakojo, kad teta skriaudė, paklausus kaip skriaudė, vaikas negalėjo įvardinti. Pokalbio pabaigoje vaikas paklausė, kada galės grįžti pas tetą (taip vadina globėją). Nurodytame akte teigiama, kad globėja rūpinosi N. sveikata, lankėsi pas šeimos psichologą bei psichiatrę N., laikėsi gydytojų nurodymų, pirko vaistus. 2024 m. lapkričio 11 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytame globos koordinatorės E. B. elektroniniame laiške teigiama, kad G. teigimu pas tetą jai buvo gera gyventi, nesiskundė. Teta juos lepina, visur važiuoja, keliauja. Po spalio 25 d. bendraujant su G., mergaitė labai abejodama teigė, kad neva, ją skriaudė teta, lyg būtų kažkieno liepiama tai sakyti. G. pasiteiravo, kada vėl galės gyventi pas tetą, pasiilgo. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro darbuotoja I. S. elektroniniame laiške teigė, kad mokykloje mergaitė turėjo nemažai pagyrimų, bet elgesys ir mokymosi rezultatai suprastėjo, kai namuose apsigyveno K. R. (2024-11-12, CBP – 7270, Priedas Nr. 14). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nepaisant to įvykio, vaikai ilgisi globėjos ir nori grįžti į namus, kuriuos jie laiko savais.
Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaiko nuomonė iš tiesų yra svarbi priimant sprendimus (CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vaikų dėl kurių sugebėjimų išreikšti savo nuomonę byloje ginčas nekilo, teisme vaikai buvo išklausyti ne teismo posėdžio metu, o per teismo psichologę teismo rūmų patalpoje, specialiai įrengtame Vaiko kambaryje. Teismo psichologė pateikė į bylą 2025 m. kovo 4 d. išvadą dėl vaikų nuomonių, kurioje G. D. paklausta apie gyvenimą pas globėją I., mergaitė atsiliepia, kad jai ten buvo gera gyventi, nurodo, kad jai patiko „teta, jos kaimas, jos namas, mano kambarys, nes aš jame pripratus ir laukiu kada sugrįšiu“. Mergaitė paaiškino, kad ji ten gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, pripratusi prie aplinkos ir sako, kad jai ten tiesiog smagu gyventi. Taip pat mergaitė nurodė, kad „mes visur važiuojam, į visokias šventes, į batutų parką, teta leidžia nakvot pas draugę ir draugę leidžia pas mane nakvoti, nuperka saldainių, kad jeigu bijau leidžia kartu su ja miegoti naktį“. Paklausus, kas ten nepatiko, mergaitė nurodo, kad „mano brolis turi tokią ligą, ir jei jį kažkas sunervuoja, tai jis pradeda pykti, rėkti ir daužyti, vieną kartą buvo pasiėmęs peilį į rankas“. Paprašius apibūdinti globėją, mergaitė nurodo „gera, graži, linksma“. Paklausus, ką ji jaučia globėjai I., G. nurodo, kad „meilę, šilumą, džiaugsmą“. Paklausus, ką mergaitė laiko savo namais, ji nedvejodama atsako, kad tetą I.. Paaiškina, kad „kur jos namai, ten ir mūsų namai“, sako, kad yra pripratus prie savo kaimo, kaimynų. Mergaitė stipriai pabrėžia, kad labai pasiilgo globėjos ir kai nuvažiuoja pas ją, nori ten likti. Paklausus ar norėtų ji grįžti pas globėją ir ten nuolat gyventi, mergaitė nedvejodama nurodo, kad „man ten labai labai patiko gyventi“. N. D. pasiteiravus, ką jis laiko savo namais, susimąsto ir atsako, kad „pas tetą“. Paklausus, ką jis jaučia tetai I., atsako, kad nežino. Paklausus ar jos pasiilgo, nedvejodamas iš karto atsako – „pasiilgau“. Pasiteiravus, ar norėtų grįžti ir gyventi pas tetą I. atsako „norėčiau“. Paaiškina, kad dabar kur gyvena irgi patinka, bet labiau norėtų pas tetą I., nes pas ją labiau patinka.
Psichologė apibendrindama padarė išvadą, kad abiejų vaikų santykiai su globėja I. yra artimi, glaudūs, juos sieja teigiamas emocinis ryšys.
Teimo vertinimu, G. D., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė, pakankamai brandi, kad išreikštų norą, su kuo ji norėtų gyventi, ši nuomonė nesikeitė visą laiką ir iš esmės buvo pagrįsta jos ir globėjos I. Č. nuoširdžiu bendravimu, nes jos šeimoje mergaitė jaučia meilę, šilumą, ja pasitiki. Nors N. D. dėl sveikatos problemų negali detaliau paaiškinti kai kurių dalykų, ką jis jaučia globėjai, tačiau iš jo nuomonės išklausymo išvados matyti, kad jis savo namus laiko pas globėją ir šiuo metu labiau norėtų pas ją gyventi nei pas dabartinius laikinuosius globėjus.
Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vienkartinis netoleruotinas I. Č. elgesys, įvertinus visus kitus gerus dalykus negali nulemti bendros išvados, kad ji iš esmės netinkamai vykdo globėjos pareigas, o deklaratyvūs Tarnybos teiginiai, kad tai galėjo būti ir daugiau tokių atvejų yra nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, o priešingai paneigti suinteresuoto asmens VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro atstovės paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nušalinimas I. Č. nuo globėjos pareigų būtų neproporcingas ir neužtikrintų geriausių vaikų interesų, įvertinus tai, kad globojamų nepilnamečių vaikų nuomonė globėjos atžvilgiu nepasikeitė nei po įvykio nei po 5 mėnesių gyvenant pas laikinuosius globėjus ir jie nori grįžti pas I. Č. į jos namus.
Atsižvelgiant į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nutarčiai įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi 2024 m. lapkričio 13 d. dėl laikinojo globėjo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, naikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, 406-407 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi 2024 m. lapkričio 13 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.