- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- I-4598-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05264-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti 5850,40 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde paaiškina, kad nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) antisanitarinėmis sąlygomis, žeminančiomis jo garbę ir orumą. Nurodo, kad buvo pažeidžiami teisės aktais nustatyti reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui, pažeidžiami reikalavimai temperatūrai (ne mažiau kaip +18 laipsnių), pažeidžiami reikalavimai kamerų įrengimui, jų dezinfekavimui, valymui. Visose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių, lentynėlių, todėl pareiškėjas buvo priverstas laikyti visas higienos priemones maistui skirtoje spintelėje. Šiltuoju metų laiku kamerose nepakeliamai karšta, tvanku, o žiemos metu – nepakeliamai šalta ir drėgna. Nuo lubų krenta tinkas, sienų ir grindų dažai apsilupę ir todėl negalima išvalyti kamerų. Karantino patalpos apskritai nevalomos. Paaiškina, kad šias aplinkybes nustatytos ir Seimo kontrolieriaus 2013-01-29 pažymoje Nr. 40-2012/1-1622. Kadangi ir 2000 m. buvo priimta analogiška pažyma, daro išvadą, kad Lukiškių TIK administracija sąmoningai ir tyčia pažeidinėja reikalavimus ir žmogaus teises. Nurodo, kad buvo laikomas karantine visai nevalomose kamerose, reiškia pažeidžiant bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Nurodo, kad pažeidžiama jo teisė į privatumą, nes sanitarinis mazgas gali būti apžvelgiamas per langelį, yra tik už pertvaros, nėra izoliuotas nuo durų. Dėl to jis buvo užkluptas pareigūnų ne kartą atliekant gamtinius reikalus. Esama pertvara pilnai neslepia tualeto . Todėl pareiškėjas ilgą laiką buvo žeminamas, pažeidžiamas jo privatumas. Nurodo, kad dėl tokių nežmoniškų sąlygų tarp suimtųjų dažnai kildavo konfliktai. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, tai pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, pareiškėjas tapo irzlus, sutriko miegas. Nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos higienos normą HN 76:2010, Konstitucijos 21 straipsnį ir EŽT Konvencijos 3 straipsnį.
Pareiškėjas skunde prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Pareiškėjas pateikė ir skundo papildymą, kuriame be teismų praktikos nurodymo, paaiškina dėl švaros palaikymo kamerose. Nurodo, kad atsakovo atstovas nepagrįstai nurodo, kad kameras valo patys suimtieji, o karantino kameras valo ir tvarko iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Paaiškina, kad valant kameras nesilaikoma Lietuvos higienos normos Nr. 76-2010 56, 57, 58 punktų reikalavimų. Nurodo, kad nuteistieji neaprūpinami valymo inventoriumi. Skundo papildymu pareiškėjas prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos už švaros nepalaikymą. Taip pat pareiškėjas atkartoja savo argumentus dėl privatumo pažeidimo naudojantis san. mazgu.Dėl šio pažeidimo prašo priteisti 3850,40 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagristi. Atsiliepime pažymi, kad M. Š. jau kartą kreipėsi i Vilniaus apygardos administracini teismą su tais pačiais reikalavimais, t.y. dėl kvadratūros užtikrinimo ir kt. nurodant laikotarpi nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. liepos mėn. (administracinė byla Nr. 1-4656- 561/2015 (numeris buvo nurodytas neteisingai), proc. Nr. 3-61-3-03907-2014-91). 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skunda tenkino iš dalies, priteisiant 135 € neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant i tai, kad teismo žinioje yra byla dėl tokio paties ginčo tarp tu pačiu šalių, dėl to paties dalyko, prašo šią administracinę bylą palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t.y. nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. liepos mėn. M. Š. skundas dėl žalos priteisimo teisme buvo gautas 2015 m. lapkričio 2 d. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe t.y. - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Prašo, atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027-2011). Paaiškina, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Nurodo, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kokiais laikotarpiais jis buvo išvykęs į kitas įstaigas. Nurodo, kad pareiškėjas M. Š. visą laiką važiavo per Lukiškių TI-K į kitas laisvės atėmimo įstaigas tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpais laikotarpiais. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškina dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymi tai, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymi, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškina, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi ir tai, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomu spintelių lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Paaiškina dėl ventiliacijos, vėdinimo. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Paaiškina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011). Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. M. Š. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Žala atlygintina tais atvejais, kai Subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai. daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Remdamiesi išdėstytais argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas pateikė atsiliepimo papildymą į papildytą pareiškėjo M. Š. skundą. Pateikė papildomus įrodymus dėl švaros palaikymo, dėl sanitarinio mazgo, privatumo užtikrinimo ir kt. Paaiškina, kad tualetų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkto reikalavimus. Pažymi, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat, higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintu 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Būtent 14.2. punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Remiasi ABTĮ 44 str. 1 d., numatančia, kad proceso šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-26 nutartimi, Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę byla pagal pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą nutartį, be kitą ko sudaro viso 61 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro (0,22 lito). Tokiu būdu, atsakovo Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė išraiška yra 3,66 euro.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas pateikė skundą su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą ne dėl to, kad kamerose trūko vienam asmeniui priklausančio gyvenamojo ploto. Dėl ploto trūkumo Lukiškių TI-K už tą patį laikotarpį, nustačius 27 dienas trūkusi pažeidimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4656-561/2015 pareiškėjui buvo priteista 135 Eur suma (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO). Sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo įvertinti ir pareiškėjo argumentai dėl tokių kalinimo sąlygų: dėl pelėsio ant sienų, dėl to, kad kameroje pilna tarakonų, dėl negalėjimo atverti langus vėdinimui, dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo 1,5 m pertvara, dėl skalbinių, patalynės, muilo išdavimo, ir konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t.y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje analizuojama tik tai, ar nebuvo kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurių nevertino teismas minėtame sprendime.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, HN) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Skunde nurodoma, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos ir žeminančios orumą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisų teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Pareiškėjas nurodo galimą pažeidimų padarymo trukmę, t.y. laikotarpis, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodo galimą pažeidimų trukmę nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio. Tai atitinka Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytą laikotarpį nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. liepos 12 d., taigi galima pažeidimų trukmė yra beveik vieneri metai. Tačiau pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ne ištisai, o tik tam tikrais laikotarpiais, kai jis buvo pervežamas (etapuojamas) iš kitų įstaigų.
Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso (CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, 1.127 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas skundą teismui už nurodytą laikotarpį buvusias sąlygas pateikė teismui 2015 m. lapkričio 3 d., išsiuntė lapkričio 2 d. Atsižvelgiant į pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, 3 metų ieškinio senaties laikotarpis yra iki 2012 m. lapkričio 2 d., kadangi nustačius laikymo sąlygų pažeidimus, atitinkamai ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, nebūtų pagrindo išvadai, jog pažeidimas buvo tęstinis. Nustatyta, kad 2012 m. spalio 26 d. pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko į Vilniaus pataisos namus, į Lukiškių TI-K atvyko tik 2012 m. lapkričio 2 d. Kadangi pareiškėjas buvo Lukiškėse ne ištisai, o tik atskirais laikotarpiais, galima spręsti dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. liepos 12 d. Taip pat būtina atsižvelgti į laikotarpius, kai pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K (atmetus iš viso laikotarpį iki 2012 m. lapkričio 2 d.).
Laikotarpiai, kai pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K: 2012-11-05 - 2012-11-08, 2012- 11-09 - 2013-02-08, 2013-02-11 - 2013-02-28, 2013-03-01- 2013-03-15, 2013-03-18 - 2013-03-28, 2013-03-29 - 2013-04-05, 2013-04-08 - 2013-04-11, 2013-04-12 - 2013-05-03, 2013-05-06 – 2013-05-16, 2013-05-16 - 2013-05-31, 2013-06-03 - 2013-07-05, šiais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš įstaigos į kitas laisvės atėmimo vietas. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų buvimo, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti iš karto, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie tuos savo teisių pažeidimus, kuriuos jis nurodė skunde. Pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei, susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, teismui nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti. Teismas taip pat nenustatė pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštiems reikalavimams, nes pareiškėjas jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl kitokio pobūdžio ir panašių jo teisių pažeidimų, reiškia žinojo kaip ginti savo teises. Todėl atsakovo atstovo prašymu taikoma ieškinio senatis. Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjo, kaip vykstančio per Lukiškių TI-K apskaitos korteles, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2012-11-02 atvyko iš Vilniaus pataisos namų (sektorius Rasų g. 8) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116. Nuo tada iki 2012-11-04 buvo kameroje 116. 2012-11-05 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2012-11-08 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120. 2012-11-09 išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g. 8). 2013-02-08 M. Š. atvyko iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI – K, kamerą Nr. 106, kurioje buvo 2013-02-09, 2013-02-10, 2013-02-11 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-02-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114. 2013-03-01 išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g. 8). 2013-03-15 atvyko iš Vilniaus pataisos namų (sektorius Rasų g. 8) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, joje buvo 2013-03-16, 2013-03-17, 2013-03-18 išvyko (į Kauno tardymo izoliatorių). 2013-03-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, 2013-03-29 išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g. 8). 2013-04-05 atvyko iš Vilniaus pataisos namų (sektorius Rasų g. 8) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurioje buvo 2013-04-06, 2013-04-07, o 2013-04-08 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-04-11 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120. 2013-04-12 išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g. 8). 2013-05-03 atvyko iš Vilniaus pataisos namų (sektorius Rasų g. 8) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurioje buvo 2013-05-04, 2013-05-05, 2013-05-06 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-05-16 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122. 2013-05-16 išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g. 8). 2013-05-31 atvyko iš Vilniaus pataisos namų (sektorius Rasų g. 8) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurioje buvo 2013-06-01, 2013-06-02, 2013-06-03 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-07-05 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, 2013-07-06 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurioje buvo 2013-07-07 - 2013-07-08, 2013-07-09 - 2013-07-10 , 2013-07-11, 2013-07-12 išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Rasų g. 8).
Atsakovo atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus (t. I, b.l. 49-106, 133-109, toliau - Aktai), iš kurių galima nustatyti, kokie pažeidimai rasti Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas apytiksliai tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas tranzitu pervežant jį kitas įstaigas Lukiškių TI-K arba tiksliai tuo laikotarpiu. Taip pat teismas įvertina, kad dėl dalies pažeidimų laikotarpis nėra tiek svarbus, nes tokie trūkumai kaip apsilupusios sienos, nelygios grindys, sutrūkinėjusios sienų plytelės, nebuvo pašalinti pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiu, kadangi daugumoje tokie įrodymai nepateikti (tik vienu atveju Akte nurodyta, kad papildomai patikrinus nustatyta, jog sutvarkytos sienos ir grindys). Pagal Aktus Higienos normos 76:2010 (toliau – ir HN) pažeidimai rasti: 106 kameroje 2012-09-14 akte nurodyta, kad dirbtinės apšvietos normos pažeidimai pašalinti, 2013-02-06 Akte oro temperatūra nustatyta 11,2 oC, kas neatitiko HN 26 p. reikalavimų, 2013-03-06 Akte nurodyta, kad temperatūros normos pažeidimas pašalintas, sienų, grindų danga jau atitiko HN 28 p. reikalavimus, pažymėta, kad sanitarinis mazgas yra tualetas ir praustuvė, tualetas atitvertas betonine sienele, 2013-05-17 Akte pažymėta, kad 106 kameroje viskas atitiko HN reikalavimus, 2013-07-25 akte pažymėta, kad kameroje 106 yra švaru, valymas registruojamas žurnale, išduotas valymo inventorius ir kalcinuota soda, 2013-10-24 Akte 106 kameroje santykinė oro drėgmė jau neatitiko reikalavimų (pareiškėjas jau buvo 3 mėnesius išvykęs); 108 kameroje Aktuose trūkumai nefiksuoti; 110 kameroje 2012-09-06 Akte fiksuojami apšvietos trūkumai, nurodyta, kad atšokę sienų dažai ir plytelės, trūkumai šioje kameroje nebuvo fiksuoti 2013-05-17 Akte, jame nurodyta, kad sąlygos atitinka HN, kamera tinkamai dezinfekuojama, taip pat pareiškėjui jau išvykus 2013-11-05 Akte nurodyta, kad sienų ir kiti trūkumai pašalinti; 112 A kameroje 2013-10-24 fiksuojama netinkama santykinė drėgmė, pažeidžiant HN 26 p. reikalavimus, 2013-01-21 Akte, 2013-01-28 Akte tikrinta, viskas atitiko normas, 2013-05 (diena neišskaitoma) Akte temperatūra 15,9 oC, neatitiko HN 26 p. reikalavimų, bet 2013-05-28 Akte jau atitiko reikalavimus; kameroje 113 2012-11-08 Akte naktinė apšvieta neatitiko HN 23 p. reikalavimų, ir oro temperatūra ir drėgmė neatitiko 26 p. reikalavimų, 2013-01-31 Akte temperatūra (12,5 oC) neatitiko HN 26 p. reikalavimų; 114 kameroje tikrinta 2013-03-12 Aktu, pažeidimų nenustatyta; 116 kameroje tikrinimo Aktas surašytas 2013-05-17, pažeidimų nenustatyta, tikrintas dezinfekavimas, nurodyta, kad atliekamas tinkamai; 120 kamera, 2012-09-06 Akte konstatuotas netinkamas natūralus ir naktinis apšvietimas, neatitiko HN 22 p., 23 p., nurodytos suskilusios plytelės, atitrūkęs tinkas ir dažai, 2012-11-21 Akte konstruoti nubyrėję dažai, temperatūra neatitiko HN 26 p. reikalavimų; 121 kamera, tikrinta 2013-12-18 (Aktas) viskas atitiko HN reikalavimus; 398 kameroje 2013-03-26 Akte aprašomas san. mazgas, jame yra tualetas ir praustuvė, nuo gyvenamosios patalpos atitvertas medine pertvara, dirbtinis dienos apšvietimas neatitiko HN 22 punkto, 2013-08-05 Akte konstatuota, kad šie pažeidimai pašalinti, 2013-09-02 Akte pažymėta, kad kameroje nuo sienų nusilupę dažai ir tinkas, grindų danga nelygi, paviršiai nepritaikyti lengvam valymui, pažeidžiant HN 28 p. reikalavimus, šiame akte pasakyta ir dėl lentynėlių tualeto reikmenims, nurodyta, kad tualetai atskiroje patalpoje numatyti tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems statiniams, todėl tokie reikalavimai tiesiogiai netaikomi, 2013-09-17 akte vėl pažymėta nusilupę sienų dažai, tinkas, nelygi grindų danga, kas neatitinka HN 28 p. reikalavimų, tas pats pažymėta ir 2013-12-13 Akte.
Taigi, yra nustatyta, kad kamerose, kuriose neilgais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas nuo 2012-11-02 rasti HN 76:2010 normų pažeidimai, kurie buvo taisomi, tačiau pareiškėjo teiginiai dėl temperatūros žiemą pasitvirtino - 2013-02-06, kai pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K kameroje 106 temperatūra nustatyta tik 11,2 oC, 2013-01-31 pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K, kai kameroje 113 buvo apie 12 oC temperatūra. Nors pareiškėjo paaiškinimai dėl tualetų įrengimo atitveriant juos pertvara nėra paneigti, priešingai, dalyje Aktų aprašyta, kad san. mazgą sudaro sienele atitvertos patalpos (ne atskiros), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-07-07 sprendimu (administracinė byla Nr. I-4656-561/2015) šių pažeidimų neįvertino, kaip pažeidžiančių teisės aktus, pareiškėjas šios sprendimo dalies neskundė, reiškia su jame padarytomis išvadomis sutiko. Tačiau pasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl to, kad dalyje kamerų apsilupę sienų dažai, sutrūkinėjusios sienų plytelės, nelygios grindys, kas apsunkina tinkamą jų valymą. Visgi, aktuose nei karto nenurodyta, kad kameros būtų nešvarios, nevalomos. Dalyje Aktų pasakyta apie pagal sutartis vykdomą patalpų dezinfekavimą. Šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K sudarytos sutartys su UAB „Dezinfa“, Kenkėjų kontrolės tarnyba (t. I, b.l. 107-113). Dėl valymo Lukiškių TI-K pateikė 2016-03-02 pažymą (t. I, b.l. 131), kurioje nurodyta, kad kameras nuo 104 iki 124, sanitarinius mazgus valo etatiniai valytojai, t.y. nuteistieji palikti ūkio darbams, į šias kameras asmenys patalpinami laikinai, kol būna paskirtos gyvenamosios patalpos, valymas vyksta atlaisvinus šias patalpas. Suimtiesiems prašant į kameras gali būti išduodamos valymo priemonės. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad tos patalpos visai nevalomos, nes visada užimtos. Dalis šių kamerų tikrinta ir minėtuose Aktuose nepažymėta, kad tos patalpos būtų nevalytos, reiškia jos yra valomos. Atsižvelgiant į nurodytus bylos duomenis, daroma išvada, kad kamerose, kuriose nedideliais laiko tarpais buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatyti HN 76:2010 nuostatų pažeidimai, todėl pareiškėjo skundas iš dalies yra pagrįstas. Tačiau teismas atsižvelgia į trumpus laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, į tai, kad tais laikotarpiais pareiškėjas jokių prašymų ar skundų administracijai neteikė, o apie padarytą žalą prisiminė tik 2015 m. lapkričio pradžioje, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo dvasinės būklės jo nurodyti pažeidimai stipriai nepaveikė. Viso nuo 2012-11-02 pareiškėjas išbuvo Lukiškių TI-K pirmiau nurodytose kamerose atskirais laikotarpiais iki 2013-07-12, viso 53 dienas, tačiau ne visose kamerose rasti pažeidimai. Teismas atsižvelgia į tai, kad už kamerų ploto trūkumą, už kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus, už tą patį laikotarpį pareiškėjui jau buvo priteista 135 Eur suma už 27 dienas, kai buvo nustatyta, kad pareiškėjas tuo pačiu laikotarpiu buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas tenkantis pareiškėjui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl įvertinus minėtus teisės akto – HN 76:2010 - pažeidimus dalyje kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, daroma išvada, kad jam priteistina 100 Eur neturtinės žalos suma už nustatytus pažeidimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors dalis pažeidimų Aktuose nustatyta ir kitais laikotarpiais nei jose buvo pareiškėjas, tačiau tokios sąlygos kaip apsilupusios sienos, nelygios grindys, sutrūkinėjusios sienų plytelės, itin žema temperatūra žiema, drėgmė Aktuose nurodytose kamerose buvo ir tuo laikotarpiu, kai ten buvo pareiškėjas, kas patvirtina jo patirtus nepatogumus, negalimumą tinkamai išvalyti nurodytas kameras, todėl neturtinė žala, padaryta pareiškėjui, gali būti įvertinta nurodyta pinigų suma. Atsakovo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra netenkinamas, nes prašymas yra nekonkretus, nepagrįstas finansinės apskaitos dokumentais, yra bendro pobūdžio. Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas atsakovas, parengęs tinkamą prašymą, kaip to reikalauja ABTĮ 45 straipsnis dėl išlaidų atlyginimo, gali kreiptis į teismą su prašymu per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.