Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „R. P.“ ieškinį atsakovui R. Š. (R. Š.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą ir nemokumo administratoriui iš atsakovo pareikalavus perduoti įmonės dokumentus ir turtą, atsakovas administratoriui jokių dokumentų neperdavė. 2021m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo UAB „R. P.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo. Nemokumo administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas R. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; teismas konstatavo, jog atsakovas, būdamas UAB „R. P.“ vadovu, iššvaistė bendrovės turtą, kurio vertė 9 698,80 Eur. Ieškovės atstovas prašo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti 9 698, 80 Eur žalos atlyginimui.

3. Atsakovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Neatvykimo priežastis nežinoma, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. iškėlė bankroto bylą UAB „R. P.“, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė V. V., įpareigojo įmonės valdymo organus, t. y įmonės vadovą atsakovą R. Š. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Atsakovas nemokumo administratoriui įmonės finansinių dokumentų ir turto neperdavė.

5. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis įmonė „R. P.“ įregistruota 2012 m. birželio 14 d., jos vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2019 m. gegužės 23 d. buvo atsakovas R. Š. (toliau – atsakovas), kuris ėjo vadovo pareigas nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo t. y. 2021 m. kovo 29 d. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonės finansinės ataskaitos JAR teiktos nebuvo.

6. 2021m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo UAB „R. P.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas R. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; teismas konstatavo, jog atsakovas, būdamas UAB „R. P.“ vadovu, iššvaistė bendrovės turtą, kurio vertė 9 698,80 Eur.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.

7. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

8. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

9. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

10. Minėta, kad 2021m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo UAB „R. P.“ apgaulingo apskaitos tvarkymo. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas R. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje; teismas konstatavo, jog R. Š., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. būdamas faktiniu UAB „R. P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, o nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. kovo 4 d. būdamas Bendrovės direktoriumi, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 21 d., iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB „R. P.“ priklausantį turtą, o būtent: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija HYD Nr. 1730 iš UAB „H“ įgijo įrenginių, prietaisų ir įrankių (buh. sąsk. Nr. 1240) už 14 523,50 Eur, 2019 m. spalio 21 d. mobilias tekinimo stakles, hidraulinį pneumatinį presą, suvirinimo aparatą, įrankių, raktų, varžtų, elektrinių įrankių komplektą ir oro kompresorių bei tekinimo stakles (duomenys neskelbtini), kurių bendra likutinė vertė buvo 11 498,80 eurų, pagal PVM sąskaitą faktūrą serija RN Nr. 1167/1 pardavė Bendrovės darbuotojui K. M. už ženkliai mažesnę nei likutinė vertė kainą – 6 480,00 EUR be PVM, o pagal kasos pajamų orderį 2019 m. spalio 21 d. serija RN Nr. 1032, už nurodytus įrankius pirkėjas bendrovei sumokėjo 1 800 eurų, ir šiais savo veiksmais iššvaistė UAB „R. P.“ turtą kurio vertė 9 698,80 eurų. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. Š., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. būdamas faktiniu UAB „R. P.“ vadovu, o nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. kovo 4 d. būdamas Bendrovės direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą; už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajai buhalterei, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 4 d., neišsaugodamas dalies apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „R. P.“ finansinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 reikalavimus (galiojusi redakcija iki 2022-05-01): 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies, kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kuri nustato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 3 dalies, kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka <...>, nes:

- Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neužregistravo atsiskaitomojoje sąskaitoje vykdytų finansinių operacijų, t. y. 2019-03-07 – 2019-12-31 gautų 121 966,95 Eur įplaukų, patirtų 122 669,31 Eur išlaidų, 2020-01-16 – 2020-01-17 gautų 84,70 Eur įplaukų, patirtų 82,47 Eur išlaidų ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 2019-05-31-2019-12-31 pirkimų 86,65 Eur su PVM iš UAB

„A“;

- Bendrovė tiriamojo laikotarpio pradžiai turėjo ilgalaikio turto – įrenginių, prietaisų ir įrankių (buh. sąsk. Nr. 1240) už 14 523,50 Eur, kurį įsigijo iš UAB „H“ (2018-11-26 PVM sąskaita faktūra serija HYD Nr. 1730), tačiau mobilias tekinimo stakles (2 400,00 Eur), hidraulinį pneumatinį presą (430,00 Eur), suvirinimo aparatą (400,00 Eur), įrankių, raktų, varžtų, elektrinių įrankių komplektą ir oro kompresorių (1 750,00 Eur), tekinimo stakles (duomenys neskelbtini) (1 500,00 Eur) už 6 480,00 Eur be PVM (5 018,80 Eur mažesne kaina nei likutinė vertė (6 480 – 11 498,80) pardavė savo darbuotojui K. M., bet apskaitoje fiksuotas 2019-10-21 pinigų mokėtojo K. M. nepasirašytas kasos pajamų orderis serija RN Nr. 1032, kuriame nurodyta suma skaičiais 1 800 Eur, o suma žodžiais 8 143,30 Eur;

- Bendrovė tiriamojo laikotarpio pradžiai tiekėjams avansu (buh. sąsk. Nr. 2080 „Sumokėti avansai tiekėjams“) buvo sumokėjusi 535,92 Eur (VĮ „R“ – 35,92 Eur (2018-12-13), „T“ – 500 Eur (2018-12-13)). Bendrovė 2019 m. tiekėjams avansu sumokėjo 652,80 Eur (VĮ „R“ – 6,66 Eur (2019-01-23), UAB „P“ – 145,20 Eur (2019-02-28), UAB „E“ – 500,94 Eur (2019-02-28)), t. y. 9 300,00 Eur (10 488,72 – 535,92-652,90) mažiau nei užregistruota buhalterinėje apskaitoje, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kada, kokiu būdu ir kokiems tiekėjams bendrovė sumokėjo 9 300 Eur;

Be to, iki nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo, t. y. 2021-02-12 (įsiteisėjo 2021-03- 04), paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus – buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, apskaitos registrus, kuriuose registruojami prekių įsigijimai, kreditorių (tiekėjų) apskaitos registrus, debitorių (pirkėjų) apskaitos registrus, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „R. P.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019-2020 metus. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

11. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, o būtent: kad jis, būdamas bendrovės vadovu: a/ iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB „R. P.“ priklausantį 9 698,80 Eur vertės turtą; b/ pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą; už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajai buhalterei, neišsaugodamas dalies apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „R. P.“ finansinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 reikalavimus (galiojusi redakcija iki 2022-05-01): 6 straipsnio 2 dalies,12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies reikalavimus, – konstatuoti įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu. Todėl teismas atsakovo atžvilgiu turi pagrindą taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju egzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: teismas laiko įrodytu, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas, t. y. iššvaistė jam patikėtą bendrovės turtą, netinkamai vykdė įmonės apskaitos organizavimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis, BAĮ 14 straipsnis 2 dalis, 21 straipsnis, CK 6.246 str.). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovo kaltės prezumpcija nagrinėjamu atveju nepaneigta (CPK 178 str.). Bendrovė patyrė 9 698,80 Eur žalos (CK 6.249 str.); būtent tokio dydžio žala buvo nulemta atsakovo turto iššvaistymu, t. y. ši žala susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais (CK 6. 247 str.).

13. Ieškovės reikalavimai tenkintini, ieškovei iš atsakovo priteistini 9 698,80 Eur žalos.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 218 Eur žyminis mokestis, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „R. P.“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 9 698,80 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 698,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo valstybei 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų ) žyminio mokesčio.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.