- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- eI2-90-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00203-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, VSDFV Mažeikių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. kovo 21 d. gautas pareiškėjo atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės pasirašytas patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-16973 „Dėl T. L. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“, panaikinti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (9.8) 1-721 „Dėl valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimų išieškoti skolą priverstine tvarka“, įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių spręsti klausimą (priimti sprendimą) dėl pareiškėjui T. L. nuo sąskaitų nurašytų 2136,66 Eur pervedimo (grąžinimo) į pareiškėjo T. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, priteisti solidariai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad iš pareiškėjo T. L. (toliau - Pareiškėjas) banko sąskaitų 2018-08-24 buvo nurašyta 8737,12 Eur suma, t. y. visa Pareiškėjo sąskaitoje buvusi pinigų suma, taip atimant iš Pareiškėjo galimybę nusipirkti maisto, grįžti iš užsienio į Lietuvą (tuo metu Pareiškėjas buvo komandiruotėje užsienio valstybėje) ir sumokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pareiškėjui 2018-09-12 pateikus paklausimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV), kokiu pagrindu nuo jo sąskaitų yra nurašytos visos jo sąskaitose buvusios lėšos, buvo gautas pranešimas apie paklausimo persiuntimą VSDFV Mažeikių skyriui, be to 2018-09-26 Pareiškėjui buvo grąžinta 6600,46 Eur. Negavus atsakymo iš VSDFV Mažeikių skyriaus, 2018-11-20 paklausimu pakartotinai buvo kreiptasi į VSDFV Mažeikių skyrių, prašant nurodyti, kokiu pagrindu yra atsiradusi 7190,64 EUR Pareiškėjo skola. 2018-11-30 Pareiškėjo atstovės el. paštu buvo gautas VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-11-29 raštas Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame paaiškinta, kad: Pareiškėjo skola valstybės biudžetui susidarė dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų Pareiškėjo vaikams E. L. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-01-01 ir G. L. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2013-01-01; apie vaikams paskirtas ir mokamas vaikų išlaikymo išmokas bei prievolę grąžinti skolą valstybės biudžetui Pareiškėjui buvo pranešta registruotais laiškais; VSDFV Mažeikių skyrius 2018-08-02 per elektroninę draudėjo aptarnavimo sistemą (EDAS) išsiuntė Pareiškėjui raginimą „Dėl T. L. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos sumokėjimo“, kuriuo nustatė, kad Pareiškėjas privalo sumokėti susidariusį vaikų išlaikymo išmokų bei delspinigių įsiskolinimą, kuris buvo 9343,80 Eur, iš jų: 6835,90 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 2507,90 EUR palūkanų iki 2018-08-17 d.; VSDFV Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d 1 p. 2018-08-22 priėmė sprendimą išieškoti 9343,80 Eur skolą iš skolininko (Pareiškėjo) priverstine tvarka ir išsiuntė mokėjimo nurodymą Nr. VRE_SP2-16973 į PLAIS (piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą). VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-08-22 sprendimo Nr. VRE_SP2-16973 kopija pridedama kaip, kaip jau minėta, 2018-08-24 iš Pareiškėjo banko sąskaitų buvo nurašyta 8737,12 Eur skolos. 2018-08-31 mokėjimo nurodymas buvo atšauktas, o 2018-09-26 iš nurašytų mokėjimo nurodymu lėšų Pareiškėjui buvo grąžinta 6060 Eur dienpinigių bei 540,46 Eur nurašytų lėšų viršijant 20 proc. nuo pajamų, neviršijančių MMA. Likusia 2136,66 EUR suma yra padengta dalis vaikų išlaikymo išmokų skolos; 2018-11-29 d. Pareiškėjas yra skolingas 7576,28 Eur, iš jų: 4699,24 Eur vaikų išlaikymo išmokų, 2507,90 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 69,14 Eur delspinigių. Tokiu būdu, Pareiškėjui 2018-11-30 gavus atsakymą iš VSDFV Mažeikių skyriaus, jam tapo žinoma, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2018-08-22 priėmė sprendimą išieškoti iš Pareiškėjo 9343,80 EUR skolą, susidariusią dėl vaikų išlaikymo išmokų sumokėjimo ir kad šiuo metu jo skola yra 7576,28 Eur. VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-11-29 rašte Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta jo apskundimo tvarka, kas leidžia manyti, jog šis raštas taip pat laikomas sprendimu, sukeliančiu Pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas, laikydamasis nuomonės, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-08-22 sprendimas dėl 9343,80 Eur skolos išieškojimo bei mokėjimo nurodymas VRE_SP2-16973 yra priimti praleidus senaties terminus pateikė skundą VSDFV, kuriuo prašė: panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-08-22 sprendimą išieškoti iš Pareiškėjo 9343,80 Eur skolą priverstine tvarka; panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus Mokėjimo nurodymą Nr. VRE SP2-16973; panaikinti VSDFV 2018-11-29 raštą (sprendimą) Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“; grąžinti pareiškėjui T. L. neteisėtai nuo jo sąskaitų nurašytus 2136,66 Eur, pervedant šią pinigų sumą į pareiškėjo T. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB. VSDFV, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, 2019-02-01 sprendimu Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą motyvuodama tuo, kad Pareiškėjo vaikams išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų skolai senaties terminas nėra taikomas (Pareiškėjo skundo bei VSDFV 2019-02-01 sprendimo Nr. (9.8)1-721 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimų išieškoti skolą priverstine tvarka“. Su tokiu VSDFV sprendimu Pareiškėjas nesutinka, laikosi nuomonės, kad skundžiamas VSDFV Mažeikiu skyriaus 2018-08-22 sprendimas „Dėl T. L. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos ieškojimo priverstine tvarka“ yra priimtas pasibaigus įstatyme nustatytiems senaties terminams, todėl yra naikintinas. Taip pat yra naikintinas ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-02-01 sprendimas Nr. (9.8) 1-721 „Dėl valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikiu skyriaus sprendimų išieškoti skolą priverstine tvarka“, kuriuo buvo revizuoti VSDFV Mažeikiu skyriaus 2018-08-22 sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE SP2-16973, 2018-08-22 mokėjimo nurodymas Nr. 17635 ir 2018-11-29 sprendimas Nr. (8.20) 1-24539. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo 2 str. 5 d. nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 str. nuostatos. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 14 str. 2 d. numato, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 7 d nurodyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. To paties straipsnio 8 d. nurodyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo). Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, palūkanų ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 9 d.). Teisė reikalauti ir išieškoti iš skolininko išmokėtas sumas atsiranda nuo išmokos išmokėjimo momento (Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 d.). Kaip akivaizdu iš 2018-11-28 „Pažymos apie įsiskolinimą dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų“, paskutinė išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo buvo sumokėta 2013-02-25. Būtent nuo šio momento išmokų administratorius įgijo teisę reikalauti, kad skolininkas (šiuo atveju - Pareiškėjas) grąžintų išmokėtas sumas ir šią teisę galėjo įgyvendinti per Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytą 5-rių metų senaties terminą. Šiuo atveju VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo priimtas tik 2018-08-22 d., raginimas sumokėti skolą Pareiškėjui buvo išsiųstas 2018-08-02. Tad priverstinio skolos išieškojimo procedūros yra pradėtos pasibaigus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 7 d. numatytam 5-ių metų priverstinio išieškojimo senaties terminui ir todėl yra neteisėtos, o VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-08-22 sprendimas dėl 9343,80 Eur skolos išieškojimo ir mokėjimo nurodymas VRE SP2-16973 bei 2018-11-29 raštas Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“ naikintini. VSDFV 2019-02-01 rašto Nr. (9.8)1-721 motyvai, kad nei Pakeitimo įstatyme, nei Vaikų išlaikymo išmokų Įstatyme nėra nustatyta, jog iki 2017-12-31 susidariusioms išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų skoloms ir apskaičiuotoms palūkanoms yra taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą atgaline data, yra nesuprantami. Pareiškėjas neprašo teisės aktų taikyti atgaline data. Pareiškėjo prašomi panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimai yra priimti jau galiojant 2017-09-28 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650. Pats VSDFV Mažeikių skyrius sprendimą išieškoti 9343,80 Eur skolą iš Pareiškėjo priėmė vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis vadovaujamasi priimant sprendimus dėl skolų išieškojimo, šiuo įstatymu turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant, ar nėra pažeisti priverstinio įmokų išieškojimo būdai ir terminai. Reikšdamas reikalavimus dėl skundžiamų VSDFV Mažeikių skyrius sprendimų priėmimo Pareiškėjas ir vadovaujasi teisės aktais galiojusiais skundžiamų sprendimų priėmimo metu. VSDFV argumentai apie tai, kas yra nurodyta Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte bei tai, kokių tikslų buvo siekiant įstatymo keitimu, negali pakeisti imperatyvių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normų reglamentuojančių skolų išieškojimo būdus ir terminu. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad priverstinio skolos išieškojimo procedūros yra pradėtos pasibaigus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 7 d. numatytam 5-rių metų priverstinio išieškojimo senaties terminui ir todėl pripažintini neteisėtais ir naikintini VSDFV Mažeikiu skyriaus 2018-08-22 sprendimas dėl 9343.80 Eur skolos išieškojimo. VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-11-29 raštas Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“ ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-02-01 sprendimas Nr. (9.8) 1-721 „Dėl valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimų išieškoti skolą priverstine tvarka“. Pripažinus neteisėtais ir panaikinus aukščiau nurodytus VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimus, nuo Pareiškėjo sąskaitos nurašyta 2136,66 Eur suma, kuria yra padengta dalis vaikų išlaikymo išmokų skolos, laikytina nurašyta neteisėtai ir todėl grąžintina Pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-03-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17-720 iš skolininko T. M. (L.) vaikams E. L. bei G. L. išlaikyti nustatyta mokėti po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį išieškotojai R. Ž. (Lekešienei). Kadangi skolininkas išlaikymo vaikams nemokėjo, todėl R. Ž. 2008-01-16 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo administracija) dėl vaiko išlaikymo išmokų (toliau - išmoka) skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo E. L. bei G. L.. Fondo administracija 2008-01-23 sprendimu Nr. 1.35-273, Nr. 1.35-274 nuo 2008-01-16 paskyrė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą E. L. bei G. L. mokėjimą, kurios buvo mokamos iki 2013-01-31. Fondo administracijos 2013-03-27 sprendimais Nr. V2-4210, V2-4211 išmokų mokėjimas nuo 2013-02-01 nutrauktas, pareiškėjui (skolinimui) pradėjus teikti išlaikymą savo vaikams. Apie tai, kad pareiškėjo vaikams mokamos išmokos iš valstybės biudžeto ir valstybė perėmė iš T. L. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo, pareiškėjas buvo informuojamas Fondo administracijos siunčiamais pranešimais 2010-10-22 Nr. D2-23091, 2010-11-03 Nr. D2-23644, kurie buvo išsiųsti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresais (deklaruotos gyvenamosios vietos adresas). Vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2017-11-06 įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu, Fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2018-01-01 pradėjo centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017-12-31, kai dėl jų iki 2017-12-31 nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimais skolininkų. Iš Fondo administracijos 2018-01-01 gautais duomenimis, pareiškėjo T. L. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui buvo 9343,80 Eur, iš jų: 6835,90 Eur vaiko išlaikymo išmokų ir 2507,90 Eur palūkanų. Pagal iki 2017-12-31 galiojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (2006-12-19 Nr. X-987) 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį, nuo išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko buvo skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, kurios buvo skaičiuojamos iki 2017-12-31. Nuo 2018-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, nuo 2018-01-01 nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai (Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nuo 2018-01-01 nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos pradedami skaičiuojami delspinigiai (0,03 % už 1 dieną), kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigiami skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos (Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pareiškėjui apskaičiuota delspinigių skola nuo 2018-01-01 iki 2019-06-30 - 369,14 Eur. 2018-08-02 Fondo valdybos Mažeikių skyrius per Elektroninę draudėjo aptarnavimo sistemą (EDAS) išsiuntė T. L., vaikų išlaikymo išmokų skolininkui, raginimą Nr. VRERE-13186 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos sumokėjimo“, kuriame nurodė iki 2018-08-17 sumokėti susidariusį vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą. Kadangi per raginimo laikotarpį pareiškėjas vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo nesumokėjo, todėl 2018-08-22 Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSD įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. VRESP2-16973 išieškoti 9343,80 Eur skolą iš skolininko priverstine tvarka ir išsiuntė mokėjimo nurodymą į PLAIS (piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema). 2018-08-24 iš pareiškėjo banko sąskaitų buvo nurašyta 8737,12 Eur skolos. 2018-08-31 mokėjimo nurodymas buvo atšauktas. 2018-09-26 išnagrinėjus skolininko pateiktus duomenis, iš mokėjimo nurodymu nurašytų lėšų į T. L. banko sąskaitą buvo grąžinta 6600,46 Eur (6060,00 Eur dienpinigių, 540,46 Eur nurašytų lėšų viršijančių 20 proc. nuo pajamų neviršijančių MMA). Likusia nurašyta piniginių lėšų dalimi (2136,66 Eur) padengta dalis vaikų išlaikymo išmokų skolos. Pareiškėjas T. L., atsiliepimo surašymo dienai (2019-04-12), skolingas valstybės biudžetui 7576,28 Eur, iš jų: 4699,24 Eur vaikų išlaikymo išmokų, 2507,90 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 369,14 Eur delspinigių. Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gauti pareiškėjo atstovės advokatės A. Z. raštai dėl informacijos pateikimo, prašant paaiškinti T. L. skolos atsiradimo pagrindą į kuriuos Fondo valdybos Mažeikių skyrius atsakė 2018-11-29 sprendimu Nr. (8.20) 1-24539. Skolininkas nesutikdamas su Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-11-29 sprendimu, Fondo valdybai 2018-12-19 pateikė skundą, o Fondo valdyba - 2019-02-01 sprendimu Nr. (9.8.) 1-721 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pagal LR civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (LR CK 3.204 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagrindines nuostatas ir sąlygas, dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams, numatė iki 2017-12-31 galiojęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2006-12-19 Nr. X-987, toliau - Įstatymas) bei nuo 2018-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650 (toliau - Pakeitimo įstatymas), kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtinto valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Nurodytų įstatymų tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą (vėliau Pakeitimo įstatymą) buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (LR CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str.). Skunde pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus sprendimus vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, VSD įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi bei nurodydamas, kad vaikų išlaikymo išmokų skolai yra suėjusi 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Nuo 2018-01-01 įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į VSD įstatyme numatytus skolų išieškojimo būdus ir terminus. Pažymėtina, kad VSD įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojamas į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, negalima apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normų aiškinimu (Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir VSD įstatymo 19 str. 7 d.), o būtina atsižvelgti į tikruosius įstatymo leidėjo ketinimus, kuriuos įstatymų leidėjas turėjo priimdamas Pakeitimo įstatymą. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remiantis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017-12-31 išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties termino. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo T. L. vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų įsiskolinimo suma susidarė iki 2017-12-31. Pagal tuo metu galiojusią Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (teisės akto redakcija galiojusi iki 2017-12-31) 13 straipsnį, kuris numatė, kad Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Pagal Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį (galiojančio nuo 2018-01-01) išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje turėtų būti taikomas teisės principas „įstatymas atgal negalioja“ (lex retro non agit), kuris siekiant teisinių santykių stabilumo taikomas ir administracinių bylų teisenoje bei grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Pagal šį teisės principą - teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1508/2012). Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Pakeitimo įstatyme nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2018-01-01, t. y. šio įstatymo galiojimas atgal nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimui, atsiradusiam iki 2017-12-31 priverstinio skolos išieškojimo senaties terminas, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, netaikytinas. Taip aiškindamas VSD įstatyme įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-19 administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, nagrinėjamu atveju šio principo turi būti laikomasi, Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį taikant tik juridiniams faktams, atsiradusiems po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2018-01-01. Pažymėtina, kad pagal iki 2017-12-31 galiojusį vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo teisinį reglamentavimą, vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimo senaties terminas nei Įstatyme, nei Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos apraše, patvirtintame 2008-05-30 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. Al-179 (toliau -Tvarkos aprašas), nebuvo reglamentuojamas. Pareiškėjas T. L. iki 2017-12-31 negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad po 2018-01-01 įsigaliojus naujai Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijai, jo prievolei, kurios jis pažeisdamas teisės normas, nevykdo, bus taikomas priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo tarpu, pareiškėjo, kaip skolininko pareiga grąžinti valstybės išmokėtas išmokas, išieškojimą neapribojant jokiais terminais, yra įtvirtinta tiek LR CK 3.204 straipsnio 3 dalyje, tiek iki 2017-12-31 galiojusiame įstatyme (1 str. 1 d.), tiek Pakeitimo įstatyme (14 str.) ir yra skirta užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo T. L. 9343,80 Eur vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų įsiskolinimas atsirado iki 2017-12-31, o iki 2017-12-31 galiojusiame Įstatyme bei Tvarkos apraše nėra nustatytas vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl Fondo valdybos Mažeikių skyrius neturėjo teisinio pagrindo taikyti VSD įstatyme nustatytą penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą iki 2017-12-31 atsiradusiems įsiskolinimams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-08-22 sprendimas Nr. VRE_SP2-16973, 2018-11-29 sprendimas Nr. (8.20) 1-24539 ir Fondo valdybos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2019-02-01 sprendimas Nr. (9.8) 1-721, laikytini teisėtais ir pagrįstais, nes atitinka LR CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str. nuostatas bei įstatymų leidėjo tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė priimdamas Pakeitimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus administracinius aktus, atmestini ir pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Mažeikių skyrių grąžinti pareiškėjui nurašytas 2136,66 Eur pinigines lėšas (piniginės lėšos iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo nurašytos vadovaujantis LR CPK 736 straipsnio reikalavimais) bei priteisti solidariai iš atsakovo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus bei Fondo valdybos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) su skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi, remiantis minėta nuostata įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymui nustatė įprastą teisės aktų įsigaliojimo taisyklę – Pakeitimo įstatymo nuostatų galia yra nukreipta į ateitį. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, remiantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjas nustatė, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (t.y. iki 2017-12-31) susidaręs įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra išieškomas tokia pačia tvarka kaip ir nuo Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo (t.y. nuo 2018-01-01) išieškomas susidaręs išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių įsiskolinimas. Tačiau nei Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatos nenustato, kad iki 2017-12-31 susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą, atgaline data. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimą Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, remiantis įstatymų leidėjų ketinimų metodu aiškinant Pakeitimo įstatymą darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017-12-31 išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties termino atgaline data. Todėl nei Pakeitimo įstatyme nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme įstatymų leidėjui expressis verbis nenustačius, kad iki 2017-12-31 susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos išieškojimo senaties termino skaičiavimo nuostatos atgaline data, skunde pareiškėjo pateikiama pozicija dėl išieškojimo senaties termino taikymo, neatitinka Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo tikslo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. eI-581-621/2019 taip pat buvo nuspręsta, kad iki 2017-12-31 susidariusiai vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų palūkanų skolai taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. L. patikslintas skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (8.20)I-2453, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-16973 ir atsakovės Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (9.8) I-721 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 23 d. sprendimais G. L. ir E. L. paskirta mokėti 195 Lt dydžio kasmėnesinę išmoką.
Vaikų išlaikymo fondo administracija 2010 m. spalio 22 d., 2010 m. lapkričio 3 d. raštais išsiuntė pareiškėjui sprendimų, kuriais paskirtas išlaikymas vaikams nuorašus, ir informavo, kad valstybė perima pareiškėjo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-16973 nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš T. L. turto skolą, kuri 2018 m. rugpjūčio 22 d. yra 9343,8 Eur, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų: 6835,90 Eur, delspinigių: 2507,90 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (8.20)I-24539 į pareiškėjo atstovės 2018 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl informacijos suteikimo buvo atsakyta, kad skola susidarė Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl išmokėtų vaikų išlaikymo įmokų vaikams E. L. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. bei G. L. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas ir nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos skaičiuojami delspinigiai (0,03 % už 1 dieną), kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigiami skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai.
Pareiškėjas dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo ir 2018 m. lapkričio 29 d. rašto panaikinimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su 2018 m. gruodžio 19 d. skundu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 19 d. skundą. 2019 m. vasario 1 d. sprendimas motyvuojamas tuo, kad „nei Pakeitimo įstatyme, nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nėra nustatyta, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusioms vaikų išlaikymo išmokų skoloms yra taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios skolų išieškojimą atgaline data. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad perduodant vaikų išlaikymo išmokų administravimo Fondo valdybai buvo siekiama pagerinti išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tikintis, jog išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Taigi, aiškinant Pakeitimo įstatymą įstatymų leidėjo ketinimo metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas keisdamas vaikų išlaikymo išmokų administratorių siekė efektyvesnio vaikų išlaikymo išmokų skolininkų skolų išieškojimo ir neturėjo tikslo iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtoms išmokoms taikyti išieškojimo senaties termino“.
Pareiškėjo skunde akcentuojama, kad priimant skundžiamus sprendimus netinkamai buvo taikytos materialiosios teises normos, apibrėžiančios senatį dėl skolos išieškojimo, netinkamai aiškintas bei taikytas Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650, todėl prašė skundžiamus sprendimus panaikinti.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsniu buvo išdėstyta nauja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, Vaikų išlaikymo fondo išmokos skiriamos ir mokamos šia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1302-602/2020 pažymima, kad iki Pakeitimo įstatymo galiojusios Vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Taigi iki Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo, senaties terminas išmokėtoms išmokoms išieškoti nebuvo taikomas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui atsirado galiojant senos redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. (nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. sausio 1 d.). Tačiau, kaip jau buvo minėta, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo išmokų įstatymui, t. y. 2018 m. sausio 1 d., <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2020 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1302-602/2020 daroma išvada, kad „įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatos.” Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti teisės aiškinimo analogiją dėl valstybės išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų išieškojimui ir vadovautis atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-220-552-2015 pateiktu išaiškinimu dėl VSDĮ įtvirtinto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovas, kadangi šiuo atveju nagrinėjamoje byloje Pakeitimo įstatyme yra nurodyta ne tik jo įsigaliojimo data (2018 m. sausio 1 d.), bet ir tai, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo išmokų įstatymui, t. y. 2018 m. sausio 1 d., <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje aiškinant VSDĮ nuostatas dėl 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo, VSDĮ pakeitimo ir papildymo įstatyme buvo nurodytas tik jo įsigaliojimo momentas, tačiau nenurodyta, kad įstatymo nuostatos taikomos retrospektyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015 nepagrįstai cituojama ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 12 d. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2020 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1302-602/2020 daroma išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog ir įsiskolinimams, susidariusiems iki Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo nuostatos.
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, negalima konstatuoti, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatas dėl 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo dėl vaiko išlaikymo išmokų ir palūkanų, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-16973 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus raštas Nr. (8.20)I-24539 naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Konstatavus, kad atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-16973 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus raštas Nr. (8.20)I-24539 yra neteisėti ir nepagrįsti bei atsižvelgiant į tai, kad revizuodama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-16973 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus raštą Nr. (8.20)I-24539 atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padarė nepagrįstas išvadas, taip pat netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą, todėl darytina išvada, kad ir atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (9.8)I-721 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Pareiškėjo patikslinto skundo išvestiniu reikalvimu prašoma įpareigoti atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių spręsti klausimą (priimti sprendimą) dėl pareiškėjui T. L. nuo sąskaitų nurašytų 2136,66 Eur pervedimo (grąžinimo) į pareiškėjo T. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, tačiau pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo T. L. į Lietuvos Respublikos biudžetą klausimas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę į bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu buvo revizuojamas VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-16973 ir VSDFV Mažeikių skyriaus rašto Nr. (8.20)I-24539 teisėtumas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį (2019 m. vasario 28 d. kvitas Nr. 387). ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose, o 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi pareiškėjui iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus priteisiamas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėją byloje pagal 2018 m. kovo 1 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė Aušrinė Zaburienė, kuriai pareiškėjas už procesinio dokumento surašymą, kaip matyti iš 2019 m. kovo 1 d. pinigų mokėjimo nurodymo Nr. 238, sumokėjo 350 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 350 Eur suma už skundo parengimą priteisiama pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus priteistina 372,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-16973 „Dėl T. L. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (8.20)1-24539 „Dėl informacijos suteikimo“.
Panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (9.8) 1-721 „Dėl valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimų išieškoti skolą priverstine tvarka“.
Priteisti pareiškėjui T. L. 372,50 Eur (trys šimtai septyniasdešimt du eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.