- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- AN15.-703-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00064-2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 1.5.9Administracinių nusižengimų pakartotinumas (ANK 40 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., jo atstovui pagal įstatymą tėvui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl administracinės atsakomybės taikymo V. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2019 m. liepos 3 d. 17.28 val., Birštono rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) 1 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairavo automobilį Mercedes-Benz ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais V. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui (toliau – Institucijai) apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 19). Institucijos atstovai, būdami tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, neatvyko į bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 630 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo posėdžio metu V. L. atstovas pagal įstatymą V. L. paaiškino, kad palaiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir prašo į jas atsižvelgti.
Teismo posėdžio metu V. L. paaiškino, kad pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę ir mano, kad tokią teisę turėjo, nes buvo išsilaikęs A1 kategorijos transporto priemonės teorijos egzaminą.
V. L. atstovas pagal įstatymą V. L. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 22 – 23) be kitų aplinkybių nurodė, kad sūnus nepažeidė jokių KET reikalavimų, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 21 straipsniu bei Valstybinės Kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo “Dėl vairuotojų mokymo tvarkos patvirtinimo” IV skyriumi mokytis vairuoti su šeimos nariu jis turėjo teisę. Mano sūnus V. L. pagal nustatytus reikalavimus yra išlaikęs reikalingus egzaminus ir turi vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį jam teisę vairuoti Al kategorijos transporto priemones. Tai reiškia, kad prieš gaudamas šį pažymėjimą, jis prieš tai yra išlaikęs teorijos egzaminą VĮ „Regitra“. Jis taip pat turi galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą, todėl gali mokytis vairuoti B kategorijos automobilį su šeimos nariu (šeimos vairavimo instruktoriumi), nes turi 17 metų amžių, todėl administracinės teisenos byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybinis pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo užfiksuota, kad 2019 m. liepos 3 d., apie 17.28 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. L., Birštono sav., kelio (duomenys neskelbtini) 1 kilometre, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotojo dokumentus, nustatyta, kad V. L., vairavo automobilį Mercedes-Benz ML 270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (b. l. 5);
Asmens duomenų išraše užfiksuota, kad V. L. turi vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti tik A1 ir AM rūšies transporto priemones (b. l. 6);
Administracinių registrų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nurodyta, kad V. L. anksčiau administracinių nusižengimų nėra padaręs (b. l. 7);
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad V. L. neteistas (b. l. 8);
Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatuose parodoma, kad V. L. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) centrą (b. l. 9 – 10);
Administracinio nusižengimo protokole, surašytame V. L. atžvilgiu, nurodyta, kad 2019 m. liepos 3 d. 17.28 val., V. L., vairavo automobilį Mercedes-Benz ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. ANK 424 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 17.28 val., Birštono sav., kelio (duomenys neskelbtini) 1 kilometre, dokumentų patikrinimui sustabdę automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinę vairuotojo dokumentus, nustatė, kad V. L., vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoto šios rūšies transporto priemones. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. nėra įgijęs teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, t. y. automobilius. Jo turimas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti tik AM ir A1 kategorijos transporto priemones, t. y. mopedus, lengvuosius keturračius bei motociklus, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, bet ne didesnis kaip 125 cm³, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračius, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW.
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarymą atsakomybė atsiranda už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte taip pat numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtintas Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vairuotojų mokymo reikalavimus, kokias žinias, gebėjimus ir įgūdžius privalo turėti vairuotojas, šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką. Aprašo 18 punkte numatyta, kad šeimos narys, siekiantis įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo įgūdžių gali įgyti ir (ar) juos tobulinti su šeimos vairavimo instruktoriumi, kai jis yra išlaikęs teorijos žinių egzaminą VĮ Regitra ir yra ne jaunesnis kaip 17 metų. Mokyti mokinį (šeimos narį) praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos vairavimo instruktorius, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Šeimos vairavimo instruktoriumi negali būti asmuo (šeimos narys), iš kurio yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už KET pažeidimus (aprašo 18 punktas). Praktinio vairavimo įgūdžių mokymo metu: 21.1 transporto priemonės priekis ir galas turi būti paženklintas aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, kaip to reikalauja KET; 21.2 šeimos vairavimo instruktorius privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos, valstybinės techninės apžiūros, draudimo dokumentus ir dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad šeimos vairavimo instruktorius ir mokinys yra šeimos nariai; 21.3 mokinys privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, VĮ Regitra pažymą apie išlaikytą teorijos žinių egzaminą ir galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a) (Aprašo 21 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 7.1 – 7.4 punktuose nustatyta, jog tik praktikos egzaminą laiko egzaminuojamieji, turintys teisę vairuoti: 7.1. tam tikros kategorijos transporto priemonę su automatine pavarų dėže ir norintys įgyti teisę vairuoti tos pačios kategorijos transporto priemonę su rankine pavarų dėže. Transporto priemonę su rankine pavarų dėže – transporto priemonę su sankabos pamina (arba – A1, A2 ir A kategorijų transporto priemonę – ranka valdoma svirtimi), kurią vairuotojas turi naudoti pradėdamas važiuoti, sustabdydamas transporto priemonę arba perjungdamas pavarą; 7.2. A1 kategorijos transporto priemonę bei turintys tokių transporto priemonių dvejų metų vairavimo patirtį ir siekiantys įgyti teisę vairuoti A2 kategorijos transporto priemonę; 7.3. A2 kategorijos transporto priemonę bei turintys tokių transporto priemonių dvejų metų vairavimo patirtį ir siekiantys įgyti teisę vairuoti A kategorijos transporto priemonę; 7.4. B kategorijos transporto priemonę bei norintys įgyti teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, sujungtas su priekaba, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 750 kg, jeigu junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, bet ne didesnė nei 4250 kg. Taigi, įstatymai nenumato galimybės turint teisę vairuoti A1 ir AM kategorijos transporto priemones, siekiant įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, nelaikyti teorijos žinių egzamino.
V. L. nurodė, kad vairavo transporto priemonę – automobilį, kai jį mokino šeimos narys – tėvas, jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti tik AM ir A1 kategorijos transporto priemones. Tačiau, jis, nebūdamas išlaikęs teorijos žinių egzamino B kategorijos vairuotojo pažymėjimui įgyti VĮ Regitra, neturėjo teisės mokytis praktinio vairavimo, siekiant įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones su šeimos nariu, ir taip padarė KET 14 punkto pažeidimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, todėl už šio nusižengimo padarymą jam skiriama nuobauda.
Duomenų, kad anksčiau V. L. būtų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, byloje nepateikta. Vadovaudamasis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad V. L. pripažino, jog vairavo transporto priemonę, tačiau, teismo vertinimu, sąžiningai klydo dėl teisės aktų reguliavimo tvarkos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATP straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad V. L. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, administracinį nusižengimą padarė tik formalaus KET reikalavimų pažeidimo pagrindu, iš esmės jokia žala nepadaryta, yra išsilaikęs A1 transporto priemonės vairavimo teorijos egzaminą, pažeidimą padarė, būdamas atstovo pagal įstatymą priežiūroje, kitų nusižengimų nenustatyta, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas V. L. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. L., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimą (ANK 23, 24 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.