- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-357-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01806-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- K. T., M. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės K. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. T. ir M. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Pareiškėjai savo santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), prašo nutraukti, nes jie gyvena atskirai, nebesutaria dėl daugelio bendro gyvenimo klausimų, nesutampa jų požiūris į šeimą, vertybes, bendrą ūkio vedimą, į darbą, laisvalaikį, kitas gyvenimo sritis, nebeturi bendro laisvalaikio, bendrų interesų ir yra įsitikinę, kad nėra jokios tikimybės išsaugoti šeimą, taikytis atsisako, mano, kad šeimos išsaugoti nebepavyks, šeima jau iširusi, abu yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašo patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, tai yra santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp M. T. ir K. T. (iki santuokos sudarymo – B.) nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko santuokines M. T. ir K. T. pavardes, patvirtino tarp pareiškėjų 2024 m. spalio 18 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutuoktiniai K. T. (iki santuokos sudarymo B.) ir M. T., toliau vadinami sutuoktiniais arba šalimis (kiekvienas atskirai - sutuoktiniu arba šalimi), atsižvelgdami į tai, kad nuo santuokos sudarymo momento yra praėję daugiau nei vieneri metai ir santuoka faktiškai iširo, jos išsaugoti nebeįmanoma, į tai, kad abu susitarė nutraukti tarp jų sudarytą ir įregistruotą santuoką, taip pat į tai, kad yra visos formaliosios ir materialiosios CK 3.51 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos, siekdami išspręsti visus CPK 539 straipsnio 2 dalyje, CK 3.53 straipsnyje reglamentuojamus klausimus, sudarė šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarė:
Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimas su vaikais - Susitaria, kad po santuokos nutraukimo jų nepilnamečių vaikų K. T. ir I. T. gyvenamoji vieta bus nustatyta su jų motina K. T..
Patvirtina, kad susitaria dėl tokios bendravimo su vaikais tvarkos: - vaikų motina sudarys sąlygas šalių nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis; vaikų tėvui sudaroma galimybė matytis su vaikais po jų ugdymo užsiėmimų. Apie planuojamą vaikų pasiėmimą M. T. informuoja vaikų motiną K. T. prieš vieną dieną SMS žinute; vaikų tėvas su vaikais gali matytis kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadienį, po ugdymo užsiėmimų ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; vaikų tėvas turi teisę praleisti su vaikais dalį jų mokymosi atostogų. Apie planuojamą vaikų pasiėmimą atostogų laikotarpiui M. T. informuoja vaikų motiną K. T. prieš vieną dieną SMS žinute; vaikų tėvas turi teisę, atsižvelgiant į vaikų norus ir jų interesus, matytis, bendrauti ir švęsti su vaikais metines Šventes (Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną su mama, antrąją su tėvu, Šv. Velykas pirmąją dieną su mama, antrąją su tėvu); susitaria, kad vaikų gimimo dieną tėvui bus sudaryta galimybė pasimatyti su vaikais ir juos pasveikinti; susitaria, kad tais atvejais kai dėl tėvo, motinos užimtumo ar dėl priežasčių, susijusių su nepilnamečiais vaikais (liga, išvyka), bendravimas neįvyks, tas iš tėvų, su kuriuo susijusios negalėjimo bendrauti priežastys, apie tai informuoja kitą iš tėvų iš vakaro, o skubiais neatidėliotinais atvejais - kaip galėdamas anksčiau; nepaisant to, kurio iš tėvų bendravimo su vaikais savaitgalis yra, vaikai su mama praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną; susitaria, kad bet kokius ginčus, susijusius su vaiku ir jo teisėmis bei teisėtais interesais, spręs tarpusavyje bendru sutarimu, nepavykus rasti kompromiso - susitaria kreiptis pagalbos, patarimo į vaiko teisių apsaugos institucijas ar mediatorių ir tik nepavykus rasti kompromiso, ginčą spręs kita teisės aktų nustatyta tvarka. Patvirtina, kad jiems yra žinoma, jog abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auginti, auklėti, visapusiškai ugdyti savo vaikus, su jais matytis, bendrauti, leisti laisvalaikį, atostogas, savaitgalius ir kitaip tinkamai realizuoti tėvų teises bei vykdyti tėvų pareigas vaikų atžvilgiu.
Susitaria, kad kiekvienas iš jų sąžiningai naudosis savo bendravimo su nepilnamečiais vaikais teise ir sąžiningai vykdys savo pareigą bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Susitaria, kad įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių šalys negali išvengti) vienas kitam praneš apie susiklosčiusias aplinkybes, nedelsiant.
Nepilnamečių vaikų išlaikymas ir kitos su vaikais susijusios teisės bei pareigos:
Susitaria, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų K. T. ir I. T. išlaikymui jų tėvas M. T., nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės mokės kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis - po 100 Eur/mėn., kiekvienam vaikui. K. T. ir I. T. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama jų motina K. T.. Patvirtina, jog jiems yra žinoma, kad periodinėmis išmokomis nustatyta vaiko išlaikymo suma yra indeksuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas:
Patvirtina, kad išlaikymas jiems nėra reikalingas ir jo nereikalauja vienas iš kito.
Santuokoje įgyto turto padalijimas, sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles ir sutuoktinių kreditoriai:
Sutuoktinis M. T. iki santuokos sudarymo įgijo negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ir po santuokos nutraukimo lieka M. T. asmenine nuosavybe.
Gyvenant santuokoje, įgijo šį turtą:
0,0500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą pareiškėjų vardu; 0,1553 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais pastatais; pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - akiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus pareiškėjų vardu; automobilį AUDI, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. T. vardu; automobilį Opel Vivaro, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. T. vardu; automobilį Peugeot Partner, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą M. T. vardu;
Po santuokos nutraukimo sutuoktiniui M. T. atitenka:
0,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotas M. T. ir K. T. vardu; 0,1553 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais pastatais: pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotais pareiškėjų vardu; automobilis Opel Vivaro, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas M. T. vardu; automobilis Peugeot Partner, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas M. T. vardu.
Po santuokos nutraukimo sutuoktinei K. T. atitenka:
Automobilis AUDI, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. T. vardu. Susitaria, kad sutuoktinis M. T. už jam tenkančią didesnę turto dalį K. T. sumoka 7500 Eur dydžio piniginę kompensaciją ne vėliau kaip iki 2027 m. spalio 20 d. Patvirtina, kad visą kitą neregistruojamą turtą (kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos, apstatymo daiktus, buities prietaisus ir kitą turtą) pasidalino gera valia, todėl teismo sprendimu šis turtas nedalintinas.
Sutuoktinių kreditoriai ir atsakomybė pagal prievoles
Patvirtina, kad gyvendami santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo. Tvirtina, kad gyvenant santuokoje sutuoktinė K. T. savo asmeniniams poreikiams patenkinti įgijo asmeninį kreditorių uždarajai akcinei bendrovei GF bankas, kuris 2023 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartimi suteikė K. T. 8000 Eur dydžio kreditą su sutartomis palūkanomis iki 2030 m. gegužės 28 d. Patvirtina, kad K. T. prievolė kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“ po santuokos nutraukimo lieka asmenine K. T. prievole Patvirtina, kad kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“ yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme ir apie šios sutarties sąlygas.
Pavardės po santuokos nutraukimo:
Prašo po santuokos nutraukimo palikti pavardes: vyrui – T., žmonai – T.
Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
2.1. Nurodė, kad pareiškėjai gyvena atskirai, jų nebesieja šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje yra aptarti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, santuoką prašo nutraukti, todėl atsižvelgiant į tai, kad šeima iširusi galutinai, teismas nusprendė šalių santuoką nutraukti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - bylą nagrinėti ginčo teisena, santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp M. T. ir K. T. (iki santuokos sudarymo – B.) nutraukti dėl M. T. kaltės;
Žemesnės instancijos teismas
Nepilnamečių vaikų K. T. ir I. T. gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. T..
Nustatyti M. T. bendravimo su vaikais tvarką:
M. T. su nepilnamečiais vaikais K. T. ir I. T. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; M. T. su nepilnamečiais vaikais K. T. ir I. T. bendrauja pusę vaikų mokyklinių atostogų, įskaitant vasaros atostogas, laiko, poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais metais - antrą atostogų dalį. Konkrečią kalendorinę bendravimo datą prieš dvi savaites M. T. suderina su K. T.; M. T. su nepilnamečiais vaikais K. T. ir I. T. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos l O val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., nelyginiais metais M. T. su vaikais K. T. ir I. T. bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus šventinės dienos l0 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; M. T. kasmet bendrauja su vaikais K. T. ir I. T. tėvo dieną, savo gimimo dieną, neporiniais metais vaikų gimimo dieną, poriniais metais lapkričio 1- ąją dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 11 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; K. T. sudarys sąlygas šalių nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis, kiek tai nekenkia vaikų interesams.
Nustatyti, kad 2017 m. spalio 26 d. M. T. vardu įgyta negyvenama patalpa- garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė l0 000 Eur, yra pareiškėjų bendra dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po 1/2 dalį.
Po santuokos nutraukimo K. T. priteisti:
0,0500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 291 Eur, 0,1553 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 797 Eur; gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 3 200 Eur, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 80 Eur, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 214 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 139 Eur, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 71 Eur, kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 180 Eur, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 158 Eur, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nenustatyta. Viso turto (duomenys neskelbtini) už 5130 Eur. Automobilį AUDI, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1000 Eur; Viso turto už 6130 Eur.
Po santuokos nutraukimo M. T. priteisti:
Negyvenamą patalpą - garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur, automobilį Peugeot Partner, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1 000 Eur; automobilį Opel Vivaro, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 4 000 Eur. Viso turto už 15000 Eur.
Priteisti K. T. iš M. T. 4435 Eur kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį.
Nustatyti, kad K. T. prievolė kreditoriui UAB „GF bankas" po santuokos nutraukimo lieka mano asmenine prievole.
Priteisti K. T. iš M. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl santuokos nutraukimo aplinkybių nurodo, kad apeliantė patirdama M. T. psichologinį smurtą, spaudimą, sutiko su santuokos nutraukimo sąlygomis, tačiau nutraukus santuoką yra pažeisti vaikų ir apeliantės interesai. Teigia, kad M. T. paliko apeliantę be namų, nenurodė viso dalijamo turto.
3.2. Dėl vaikams nustatyto išlaikymo dydžio ir gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad abiejų sutuoktinių turtinė padėtis yra vienoda, tačiau apeliantė pagal teismo sprendimą turi prie vaikų išlaikymo prisidėti 630 Eur suma, o M. T. tik 100 Eur. Teigia, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas.
3.3. Dėl turto padalijimo nurodo, kad garažas, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nes objektas buvo įgytas esant faktinei santuokai, gimus sūnui. Teigia, kad šio garažo vertė apie 10 000 Eur. Atitinkamai apeliantė nurodo ir kitų dalintinų objektų, tai yra nekilnojamojo turto, transporto priemonių didesnes vertes, nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vaikų ir apeliantės interesų.
4. Pareiškėjas M. T. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra ir priteisti iš apeliantės pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Nurodo, kad apeliantė skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Teigia, jog abu pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto pasidalinimo ir kitus būtinus klausimus, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visos sąlygos santuokos nutraukimui, mano, kad apeliantė šių sąlygų nepaneigė.
4.2. Nurodo, kad apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, nors apeliacinio skundo pateikimą įtakojo pasikeitusi apeliantės valia, o ne pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai ir (ar) pareiškėjo elgesys. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės pasikeitusios valios, todėl pareiškėjas nėra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Priešingai, kadangi bylinėjimosi išlaidas įtakojo pasikeitusi apeliantė valia, todėl ji ir turėtų atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
7. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo šalių sutarimu nutraukta abiejų sutuoktinių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nurodo, kad teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka jos valios, ji yra sudaryta esant sutuoktinio spaudimui, mano, kad patvirtinta sutartimi yra pažeidžiami apeliantės ir nepilnamečių vaikų interesai.
8. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašant patvirtinti ir pareiškėjų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kaip matyti pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų.
9. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti ir įvertinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tai yra ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).
10. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu apeliantė išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendru sutarimu ir apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus jog sudaryta sutartimi netinkamai nustatyta dalintino turto vertė, netinkamai išspręstas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą abejoti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių suderinta valia, ar ji nepažeidžia apeliantės teisėtų interesų (nutarties 9 punktas). Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nepilnamečių vaikų interesų, kurie apeliantės vertinimu šiuo atveju gali būti pažeidžiami. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tai nėra pažeidimas, kadangi civilinio proceso kodeksas numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo metu akivaizdu, kad skundžiamu teismo sprendimu patvirtintas sutarties turinys neatitinka tikrosios apeliantės valios.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – apeliantės valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgiant ir į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, nutaria kad minėtos aplinkybės sudaro pakankama pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus, be kita ko, sudarant ir galimybę sutuoktiniams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų ir ar pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 7-12 punktai), apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
14. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu ir pareiškėjas atsiliepimu prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.