- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-517/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- D. V., G. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Šiaulių bankas
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1813-392/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovams G. V. ir D. V., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Aurenadas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš G. V. ir D. V. 192 187,66 Lt skolos (186 887,18 Lt negrąžinto kredito, 1 598,93 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 653,28 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 48,27 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas) pagal 2007-08-06 kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-004-03 ir 2009-08-04 laidavimo sutartis Nr. 2009-106-03, 2009-107-03, priteisti 6 mėn. VILIBOR + 3,4 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, t.y. nuo 186 887,18 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo dienos bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 4 844 Lt žyminio mokesčio, 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo per antstolį ir 528,69 Lt teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidų. Teismo posėdžio metu ieškovas reikalavimo 6 mėn. VILIBOR + 3,4 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo dalyje nebepalaikė motyvuodama tuo, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla. Nurodė, kad AB Šiaulių bankas ir UAB „Aurenadas“ 2007-08-06 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-004-03. Šios sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu AB Šiaulių bankas suteikė UAB „Aurenadas“ 200 000 Lt kreditą apyvartinių lėšų papildymui, leidžiant juo naudotis kaip kredito linija. Už naudojimąsi suteiktu kreditu UAB „Aurenadas“ įsipareigojo mokėti AB Šiaulių bankas 6 mėn. VILIBOR + 3,4 procentų dydžio metines palūkanas, o kreditą grąžinti iki 2010-08-03 dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike. Iš kreditavimo sutarties kylančių UAB „Aurenadas“ prievolių vykdymo užtikrinimui AB Šiaulių bankas bei G. V. ir D. V. 2009-08-04 sudarė dvi laidavimo sutartis Nr. 2009-106-03, 2009-107-03. UAB „Aurenadas“ įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį vykdė netinkamai, nemokėjo už panaudotą kredito dalį priskaičiuotų palūkanų ir iki 2010-08-03 pilnai negrąžino visos panaudotos kredito sumos. Kadangi įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį neįvykdyti, kredito gavėja UAB „Aurenadas“ bei laiduotojai D. V. ir G. V. atsako AB Šiaulių bankas kaip solidarūs skolininkai. Nors UAB „Aurenadas“ prievolės, kylančios iš kreditavimo sutarties, yra užtikrintos ne tik D. V. bei G. V. laidavimo sutartimis, bet ir turto įkeitimu, AB Šiaulių bankas, priešingai nei teigia laiduotojai, neturi pareigos nukreipti UAB „Aurenadas“ skolos išieškojimą pirmiausia į hipoteka ar įkeitimu įkeistą turtą, o tik po to į laiduotojus. Pagal laidavimo sutartis, laiduotojų atsakomybė solidari ir nėra apribota ar sąlygota kitų prievolių užtikrinimo būdų realizavimu. Kadangi AB Šiaulių bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ar visas kartu realizuoti prievolių užtikrinimo priemones, šiuo atveju AB Šiaulių bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl UAB „Aurenadas“ skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir pateikė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojų. Tokiais veiksmais AB Šiaulių bankas neatsisakė savo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo turto įkeitimu, todėl D. V. bei G. V. laidavimas negali būti laikomas pasibaigusiu. Be to, šiuo atveju atsisakymas AB Šiaulių bankas naudai nustatyto prievolės užtikrinimo turto įkeitimu turėtų būti suprantamas kaip šio turto įkeitimo išregistravimas, tačiau įrodymų, kad šio turto įkeitimas išregistruotas, laiduotojai nepateikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė AB Šiaulių bankui solidariai iš D. V. ir G. V. 192 187, 66 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 192 187,66 Lt sumos, skaičiuojamas nuo 2010-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei po 2 746, 84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad tarp ieškovo AB Šiaulių bankas ir atsakovų D. V. bei G. V. 2007-08-04 buvo sudarytos dvi laidavimo sutartys Nr. 2009-106-03, 2009-107-03, kuriomis laiduotojai užtikrino trečiojo asmens BUAB „Aurenadas“ tinkamą prievolių vykdymą pagal kreditavimo sutartį. Laidavimo sutarčių 2.1. punktuose buvo nustatyta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai nevykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarūs skolininkai (laidavimo sutarčių 2.2. punktai). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo BUAB „Aurenadas“ neįvykdė ieškovui AB Šiaulių bankas savo piniginių prievolių pagal kreditavimo sutartį. Teismo teigimu, iš kreditavimo sutarties 4.1. punkto matyti, kad trečiojo asmens BUAB „Aurenadas“ tinkamas prievolių vykdymas pagal šią sutartį buvo užtikrintas keliais užtikrinimo būdais (žemės sklypo, esamų ir būsimų lėšų įkeitimu, paprastuoju vekseliu ir laidavimu). Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises. Todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliomis užtikrinimo priemonėmis, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokia reikalavimo užtikrinimo priemone naudotis. Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovo AB Šiaulių bankas reikalavimai trečiajam asmeniui BUAB „Aurenadas“ yra užtikrinti žemės sklypų ir lėšų banko sąskaitose įkeitimu, nėra kliūtimi reikalavimą pareikšti ir atsakovams kaip laiduotojams. Civilinės teisės doktrinoje, aiškinant laidavimo kaip prievolės užtikrinimo būdo santykį su kitais užtikrinimo būdais, pripažįstama, kad jeigu prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais užtikrinimo būdais, pavyzdžiui, laidavimu ir įkeitimu, kaip ir yra šiuo atveju pagal kreditavimo sutartį, kreditorius gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo – tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu. Be to, tokią ieškovo kaip kreditoriaus teisę įtvirtinta ir laidavimo sutarčių 5.4. punktai, kuriuose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, garantija ir pan.) ir kredito gavėjas nevykdo arba netinkamai vykdo visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Teismas pažymėjo, kad analizuojant CK 6.70 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyti galimi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, darytina išvada, kad pagal įstatymą jie realizavimo eiliškumo prasme laikytini lygiaverčiais. Teisės aktuose nėra normos, kuri numatytų kreditoriaus turimų reikalavimo užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumą. Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (CK 6.6 str. 4,5 d.). Nagrinėjamu atveju pagrindinį skolininką trečiąjį asmenį BUAB „Aurenadas“ ir jo laiduotojus atsakovus D. V. bei G. V. sieja solidari prievolė (laidavimo sutarčių 2.2. punktai), todėl atsakovai neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad ieškovas AB Šiaulių bankas pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo D. V. teiginį, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti prievolės įvykdymo arba tik iš atsakovų ir BUAB „Aurenadas“ kartu, arba tik iš kažkurio iš jų skyrium.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas D. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisingas teismo argumentas, kad tais atvejais, kai prievolės įvykdymas yra užtikrintas keliomis užtikrinimo priemonėmis, kreditorius turi teisę pasirinkti, kuria priemone naudotis. Ieškovui atsisakius teisės įvykdyti savo reikalavimą iš tokio prievolės įvykdymo, kuris jam suteikia pirmenybės teisę, jis tuo pačiu atsisako ir kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (CK 6.86 str.). Todėl ieškovui atsisakius prievolės įvykdymo iš hipoteka įkeisto turto, atsakovai, kaip laiduotojai, pagal CK 6.86 straipsnį, turi būti atleisti nuo atsakomybės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laidavimas ir hipoteka laikytini lygiaverčiais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Įstatymas pirmenybę teikia ne laidavimui, o hipotekai, t. y. laidavimo pabaiga yra siejama su kreditoriaus teisių įgyvendinimu iš hipoteka įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prieš bet kuriuos kitus trečiojo asmens kreditorius turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto, tai pagal CK 6.86 straipsnį atsakovai turėjo būti atleisti nuo atsakomybės ieškovui.
2. Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl trečiojo asmens skolos išieškojimo iš atsakovų, turėjo visų pirma įrodyti, jog trečiojo asmens skolos išieškoti nepakaks trečiojo asmens hipoteka įkeisto turto. Ieškovui to neįrodžius, jo ieškinys teismo negalėjo būti tenkintas, o turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurie paremti klaidingu CK normų interpretavimu ir prieštarauja suformuotai vieningai teismų praktikai, leidžiančiai ieškovui (kreditoriui) pasirinkti kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų atsakomybės dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas prievolės įvykdymą yra užtikrinęs ir hipoteka.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).
Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas AB Šiaulių bankas ir trečiasis asmuo UAB „Aurenadas“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-004-03 su vėlesniais pakeitimais (b. l. 5-15), kuria ieškovas iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Aurenadas“ 200 000 Lt kreditą apyvartinių lėšų papildymui (kreditavimo sutarties 1.3., 1.4., 1.6. p., 2009-08-04 sutarties dėl kreditavimo sutarties pakeitimo 2.2.7. p.). Kreditavimo sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui ieškovas AB Šiaulių bankas ir atsakovai G. V. bei D. V. 2009 m. rugpjūčio 4 d. sudarė dvi laidavimo sutartis Nr. 2009-106-03, 2009-107-03 (b. l. 16-21), kuriomis įsipareigojo kredito gavėjui UAB ,,Aurenadas“ laiku neįvykdžius savo prievolės ar jos dalies, atsakyti ieškovui tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Taip pat ieškovo prievolių pagal minėtą kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Aurenadas“ turto įkeitimu, esamų ir būsimų lėšų banko sąskaitoje įkeitimu, paprastuoju vekseliu (kreditavimo sutarties 4.1 p.).
Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB ,,Aurenadas“ kreditavimo sutartimi Nr. KLL-2007-004-03 prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Aurenadas“ bankroto bylą.
Įstatymas numato, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010 ir kt.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Šiuo atveju tokia ieškovo kaip kreditoriaus teisė įtvirtinta ir laidavimo sutartyse, kuriose nustatyta, kad tuo atveju, jei kredito gavėjo – UAB ,,Aurenalas“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, garantija ir pan.) ir kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo visų ar dalies savo prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (laidavimo sutarčių 5.4 p.).
Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovo AB Šiaulių bankas reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimu, bet ir hipoteka, todėl ieškovui atsisakius prievolės įvykdymo iš hipoteka įkeisto turto, atsakovai, kaip laiduotojai, pagal CK 6.86 straipsnį, turi būti atleisti nuo atsakomybės.
Analizuojant laiduotojo solidariąją prievolę, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pavyzdžiui, vienos prievolės įvykdymą užtikrinus hipoteka ir laidavimu), sistemiškai turi būti aiškinamos ir siejamos CK 6.78 straipsnio 3 dalies, 6.80 straipsnio 2 dalies ir 6.86 straipsnio nuostatos. CK 6.86 straipsnyje įtvirtintas laiduotojo atleidimo nuo savo prievolės įvykdymo pagrindas, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Nurodytos rizikos priskyrimas kreditoriui sistemiškai sietinas su CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią analogiškos rizikos paskirstymo taisyklės taikomos esant nustatytai subsidiariai laiduotojo prievolei ir netaikomos, jeigu skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.), nebent būtų susitarta kitaip dėl užtikrinimo būdų eiliškumo taikymo. Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu. Taigi kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į solidariuosius bendraskolius, reikalavimo į laiduotoją nukreipimas, nepasinaudojus daiktiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu (hipoteka), nereiškia šio prievolių įvykdymo būdo atsisakymo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad ieškovas kreipdamasis į teismą dėl trečiojo asmens skolos išieškojimo iš atsakovų, turėjo visų pirma įrodyti, jog trečiojo asmens skolos išieškoti nepakaks trečiojo asmens hipoteka įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi, ieškovo reikalavimus patenkinus iš laiduotojų, jie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškinio solidariosios atsakomybės bei hipotekos institutą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.