- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- e2-11324-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02477-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos bei skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė R. T. teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo toliau nurodomus reikalavimus: i) nustatyti nepilnametės A. B. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); ii) priteisti iš atsakovo po 390 Eur išlaikymą nepilnametei A. B. iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; iii) priteisti iš atsakovo 1 560 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. B.;
1.2. šalims vedant bendrą ūkį išryškėjo atsakovo pykčio priepuoliai ir priklausomybė nuo alkoholio. Gyvenant Londone pasitaikydavo smurto, tačiau po persikėlimo į Lietuvą situacija pablogėjo – atsakovas pradėjo dažnai gerti, smurtavo psichologiškai tiek prieš ją (ieškovę), tiek prieš nepilnametę dukrą A. B.. Dėl šios priežasties bijodavo tiek dėl savo, tiek dėl vaiko saugumo. Kasdienė buitis, vaiko priežiūra ir finansiniai rūpesčiai daugiausiai teko ieškovei, nes atsakovas nedirbo ir savo lėšas naudojo asmeninėms reikmėms. Nepaisant to, kad abu buvo įsipareigoję dėl paskolos, visus su vaiku ir buities organizavimu susijusius sprendimus tekdavo priimti jai (ieškovei) vienai. Dėl nuolatinio psichologinio smurto ir nesaugios aplinkos nusprendė su dukra A. B. išsikraustyti gyventi pas savo motiną. Šiuo metu augina vaiką viena, rūpinasi jo gerove, emocine būsena ir užtikrina stabilią aplinką. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, siekia, kad A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja – motina R. T., užtikrinant saugią ir stabilią aplinką;
1.3. atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarančios 777 Eur, atskaičius mokėtinus mokesčius), dukros A. B. išlaikymui kas mėnesį yra skiriama apie 777 Eur suma. Šis išlaikymo dydis yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis vaiko poreikius bei proporcingas ir atitinkantis šeimos turtinę padėtį;
1.4. ieškovės paskaičiavimais per mėnesį vaiko išlaikymui tenkančios išlaidos: komunalinės išlaidos ir būstas – 260 Eur; telekomunikacijos paslaugos – 50 Eur; maistas – 300 Eur; drabužiai ir avalynė – 100 Eur; mokykla – 100 Eur; neformalaus ugdymo užsiėmimai – 50 Eur; gydymo išlaidos (įskaitant odontologo išlaidas) – 50 Eur; vaistai, vitaminai – 20 Eur; higienos reikmenys - 30 Eur; laisvalaikis (įskaitant įvairias atostogas, stovyklas, ekskursijas ir kt.) – 100 Eur.; kitos išlaidos (mokomosios priemonės - pratybos, ugdymo įstaigos kaupiamosios lėšos, dienpinigiai) – 20 Eur. Išlaidos vaikui per mėn. sudaro 1 080 Eur;
1.5. ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1 600 Eur neatskaičius mokesčių. Papildomų pajamų ieškovė negauna, kaip ir papildomų santaupų neturi, visą savo darbo užmokestį išleidžia savo ir vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrautų bendru šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus. Atsakovas nuo 2025 m. sausio mėn. neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai A. B. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2025-01-01 iki 2025-04-25 ((4 mėn. x 390 Eur) = 1 560 Eur).
2. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (pa)teikė išvadą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų (2025-09-03 DOK-45351). Išvadoje nurodė, kad: i) nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja geriausiems vaiko interesams; ii) išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 390 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams; iii) neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes išlaikymo įsiskolinimo priteisimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. byloje sprendžiamas ieškovės R. T. ieškininiame pareiškime (ieškinyje) atsakovui D. B. reiškiamų reikalavimų priteisti nuolatinį periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, o taip pat dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti
4. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
4.1. šalys santuokos sudariusios nebuvo, tačiau susilaukė bendro vaiko – A. B., gim. (duomenys neskelbtini);
4.2. ieškovė gyvena su vaiku.
Dėl nuolatinės nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo
5. Ieškovė nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja (ieškove), t. y. vaiko motina. Atsakovas pozicijos dėl aptarto reikalavimo neteikė. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas laiko, jog nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (vaiko motina) ieškovės gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina be detalesnių motyvų teismo sprendime. Pasisakytina tik tai, jog Tarnyba reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ieškovės gyvenamojoje vietoje neprieštarauja, o byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė neužtikrina (ar negali užtikrinti) tinkamų sąlygų nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam(-ams) vaikui(-ams) (ne)priteisimo
6. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki šalių vaiko pilnametystės.
7. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
8. Atsakovas prieštaravimų ar argumentų (įrodymų), dėl kurių išlaikymo suma galėtų būti mažinama, nepateikė. Esant aptartai situacijai teismas plačiau dėl poreikio priteisti išlaikymą nebepasisako. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
9. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).
10. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje nuo 2025-01-01 yra 1 038 Eur (arba 777 Eur atskaičius mokesčius). Atsakovas vengdamas išlaikyti nepilnametį vaiką pažeidžia vaiko teises ir kenkia vaiko interesams. Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra (atskaičius mokesčius) bent jau 388,50 (777 Eur / 2).
11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui būtinas 390 Eur išlaikymas iš atsakovo. Nustatyta, kad ieškovė pakankamai išsamiai grindė vaiko poreikius, nurodė atitinkamas išlaidas. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovei auginant vaiką neabejotinai patiriamos išlaidos. Aukščiau aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog yra pakankamas pagrindas vaikui priteisti po 390 Eur / mėn. periodinį išlaikymą. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti nurodyto dydžio šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į šalių turtinę padėtį bei į tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo 390 Eur / mėn. suma (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis).Nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų specialiųjų poreikių ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų prisidėti prie vaikui teiktino materialinio išlaikymo.
12. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos laikytinas pagrįstu. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 390 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie R. T. (nepilnamečio vaiko A. B. motinos) teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, laisvalaikiui ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo
14. Vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų – priteisti 1 560 Eur (390 Eur x 4 mėn.) (laikotarpis nuo 2025-01-01 iki 2025-04-25) neteikto išlaikymo. Atsakovas prieštaravimų, kad išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja, nepateikė.
15. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip it tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Visgi, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (vaiko tėvui, kuris negyvena su nepilnamečiu – apylinkės teismo pastaba) tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, nutarties 47 punktas).
16. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, sprendžia, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2025-01-01 iki 2025-04-25 atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo iš esmės neteikė. Teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.
17. Apylinkės teismas, išsprendęs šalių ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir vaikui priteistinas 1 560 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)
18. Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi pareigą išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad:
19. ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 111 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, sumokėtą už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo;
20. Ieškovė teismui pareiškė ir du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris apmokestintinas 105 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (390 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 1 560 Eur vaikui išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas 35 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamus turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 140 Eur žyminį mokestį (105 Eur + 35 Eur). Visgi, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinius reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo išieškojimą ieškovė atleista ex lege (liet. įstatymo pagrindu) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“.
23. Nustatyta, kad ieškinys patenkintas visiškai: i) nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; ii) reikalautas 390 Eur išlaikymas vaikui priteistas; iii) reikalautas 1 560 Eur išlaikymo įsiskolinimas priteistas.
24. Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos pilna apimtimi, t. y. viso 111 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
25. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už turtinius ieškinio reikalavimus, minėta, būtų turėjusi sumokėti iš viso 140 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistina visa apimtimi.
26. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas neaktualus.
27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,79 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis), todėl priteistinos iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai.
Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties
28. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nėra, ieškovų įstatyminė atstovė taip pat neprašo jos nustatyti, todėl teismas sprendžia, kad šalys dėl bendravimo tvarkos sutaria takiai, todėl bendravimo tvarka teismo sprendimo nenustatytina.
29. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.
30. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-07-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas nepilnamečiam vaikui laikinas iš atsakovo materialinis išlaikymas, teiktinas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025-07-05 iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kadangi teismo sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino periodinio išlaikymo nustoja galioti ex lege (liet. įstatymo pagrindu) priėmus teismo sprendimą.
31. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės R. T. turtinėmis pretenzijomis atsakovui D. B., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).
32. Kadangi atsakovas proceso pasyvus, todėl teismas apie priimtą procesinį sprendimą atsakovą papildomai informuoja ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti ieškovės R. T. ieškininio pareiškimo (ieškinio) (dok. reg. Nr. CBP-5850) reikalavimus atsakovui D. B.;
nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. T. gyvenamojoje vietoje;
priteisti iš atsakovo D. B. nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2025 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės R. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 25 d.;
pavesti nepilnamečio vaiko A. B. įstatyminei atstovei (motinai) R. T. tvarkyti nepilnamečiam vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise;
nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui nuolatinio periodinio išlaikymo;
priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės R. T. naudai 111 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas;
priteisti iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį);
išaiškinti atsakovui, kad Lietuvos Respublikai (valstybei) priteistos išlaidos (žyminis mokestis) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, nurodant įmokos kodą – 5660;
priteisti iš atsakovo D. B. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 13,79 Eur (trylikos eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;
išaiškinti atsakovui, jog priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos narinėjimu;
nurodyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones ex lege (lot. pagal įstatymą) nebegalioja priėmus sprendimą dėl ginčo esmės;
paskelbti apie priimtą sprendimą už akių paskelbti ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nurodant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. lapkričio 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11324-1115/2025 pagal ieškovės R. T. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos bei skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas procese pasyvus, todėl apie priimtą sprendimą už akių atsakovas papildomai informuojamas ir viešo paskelbimo būdu.
Informacijos teirautis tel. Nr. 8 5 275 14 15 arba el. paštu vilniaus.regiono@teismas.lt“;
nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.