Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Virginijai Miliauskienei, Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016 m. spalio 28 d. apie 01.32 val. Ukmergės gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 (po paklaidos) promilių girtumas, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 28 d. vakare susitiko su R. B. prie namų adresu (duomenys neskelbtini). M. J. buvo išgėręs alaus, išgėrė apie 22 val. keturis butelius alaus 6 laipsnių stiprumo. Jis pasiūlė nuvažiuoti į kebabinę, esančią Medeinos gatvėje M. J. automobiliu Audi A6. Išvažiavo apie 0.30 val., važiavo trise-jis, R. B. ir M. J. sugyventinė I. N.. Važiavo apie 10 min., palaukė kebabų apie 5 minutes ir važiavo atgal. Jo automobilį vairavo R. B., M. J. nevairavo, jis sėdėjo šalia keleivio vietoje, gale sėdėjo jo draugė I. N.. Nuvažiavo į aikštelę prie vadinamos trikampinės „Maximos“. Prieš tai V. U. skambino R. B., pasiūlė susitikti. Aikštelėje jie stovėjo, rūkė, apie 5-6 minutes. R. B. negalėjo užvesti M. J. automobilio, todėl M. J. norėjo parodyti, kur įrengtas užvedimo slapukas. M. J. sėdo už vairo, draugė atėmė raktelius, sakė, tegul R. B. pats užveda automobilį. Tuo metu R. B. sėdėjo šalia M. J. keleivio vietoje, paėmė jo ranką ir norėjo parodyti, kaip užvesti, tačiau nespėjo, raktelio nesuko, automobilis nejudėjo. Pamatė atvažiuojantį V. U., o iš paskos policijos automobilį. Jį ištraukė iš automobilio, pastatė šalia, po to įmetė į policijos automobilį. Iš pradžių nesakė, kas atsitiko. Vėliau sakė, kad jis važiavo Buivydiškių gatve. M. J. sakė, kad ta gatve nevažiavo. Liepė prisipažinti, grasino tazeriu. Jis pasakė, kad važiavo minėta gatve. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, nustatė 1,10 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai nieko neklausinėjo, jis sėdo į Kelių policijos patrulių automobilį. Policijos patruliai sakė, kad M. J. atiduotų jiems. M. J. prašė, kad neatiduotų, nes jį mušė Adomavičius, tiksliai neperskaitė, kas parašyta. Draugė taip pat sakė, kad mušė Adomavičius. Patruliai jį ištraukė iš automobilio, nusivedė į savo automobilį.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą M. J. pažįsta, santykiai draugiški. 2016-10-28 vakare susitiko su M. J., nuvažiavo nusipirkti pavalgyti, automobilį vairavo jis, vairuotojo pažymėjimą yra praradęs, tuo metu buvo blaivus. Jis vairavo, kad nevairuotų M. J., kuris buvo neblaivus. Važiavo į naktinę parduotuvę Medeinos gatvėje nusipirkti maisto. Įvažiavo į „Maximos“ aikštelę, sustojo parūkyti. M. J. rodė jam, kur yra automobilio užvedimo slapukas. Neparodė anksčiau, nes automobilį užvedė M. J. pats ir jie nuvažiavo į parduotuvę. Automobilis aikštelėje buvo užgesintas, visi išlipo, laukė V. U.. Po to įlipo į automobilį, jis atsisėdo į keleivio vietą, M. J. sėdo už vairo, kad parodyti, kaip užvesti automobilio variklį, kadangi sunku jį užvesti. M. J. automobilio nevairavo, užvedė variklį, pasišildė ir vėl išjungė variklį, o I. N. paėmė raktus ir tuo metu privažiavo policija, liepė visiems išlipti. Pareigūnai ištraukė M. J. iš automobilio, rėkė, mušė, pasodino į tarnybinį automobilį. V. U. atvažiavo paskui policijos tarnybinį automobilį, mano, jog pareigūnus iškvietė būtent V. U.. Kai M. J. grįžo iš policijos automobilio, pasakė, kad pūtė į alkotesterį, kad mušė, jam buvo stresas, todėl sutiko su pažeidimu.

Liudytoja I. N. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad M. J. yra jos draugas, kartu gyvena. 2016 m. spalio 28 d., kai grįžo namo, adresu Dūkštų g. 8, M. J. gėrė. Vėliau susitiko su R. B.. M. J. paprašė jo nuvežti nusipirkti kebabų. R. B. paskambino V. U., paprašė jo palaukti. Jie sėdo į M. J. automobilį, vairavo R. B., kadangi M. J. buvo apsvaigęs, ji sėdėjo automobilio gale, M. J. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie sėdo į užvestą automobilį, nes jame yra „slapukas“. Neilgai pasėdėjo ir nuvažiavo į Medeinos gatvę pirkti kebabų. R. B. paskambino V. U. ir jo laukė aikštelėje. Automobilio variklis tuo metu buvo išjungtas. R. B. pasklausė M. J., kaip užvesti automobilį. M. J. atsisėdo į vairuotojo vietą ir norėjo parodyti „slapuką“. Automobilio rakteliai buvo pas ją, kad M. J. nevažiuotų neblaivus. Netrukus atvažiavo V. U. ir policija. Tuo metu M. J. sėdėjo už vairo. Pareigūnai nepristatė, ištempė juos iš automobilio, apieškojo, ieškojo telefono, nesidomėjo, kur automobilio rakteliai. M. J. nutempė į savo automobilį. Ji girdėjo, kaip M. J. rėkė, klausė, ar važiavo, liepė prisipažinti. Ją gąsdino, sakė, kad ir ji sėdės, kaip M. J.. M. J. sakė, kad policijos pareigūnai jį tardė, mušė, naudojo tazerį, todėl M. J. su viskuo sutiko, pasirašė.

Liudytojas Vitalijus Špakovskis apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Nustatyto pažeidimo dieną dirbo su Žilvinu Adomaičiu, jie į įvykio vietą atvyko pirmieji. Turėjo informacijos, kad automobilis važiavo Šeškinėje link Pašilaičių. Automobilių aikštelėje ties Ukmergės g. 282 prekybos centru „Maxima“ pastebėjo du Audi automobilius, vieno automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjo M. J., pareigūnai pamatė automobilį besiparkuojantį prie Maximos. baldų parduotuvės. Kai automobilis sustojo, prie vairo sėdėjo M. J., kuris buvo apsvaigęs ir tai pripažino. Pareigūnai iš karto priėjo prie automobilio, vairuotojas nespėjo persėsti į kitą vietą. Vairuotojas sakė, kad jis mažai pavažiavo. M. J. nusivedė į savo tarnybinį automobilį. M. J. iš pradžių sutiko, kad vairavo neblaivus, papūtęs į alkotesterį, pradėjo prieštarauti. M. J. buvo nelabai adekvatus, susinervinęs, impulsyvus, rėkavo. Prievartos priemonių pareigūnai nenaudojo, tai būtų užfiksavę tarnybiniame pranešime. Dėl sveikatos sutrikdymo, sužalojimų M. J. nesiskundė. Jie tazerio nenaudojo, kadangi neturėjo. Dėl pareigūnų elgesio M. J. nesiskundė, nebuvo jokio patikrinimo. Liudytojas mano, kad tai jo gynybinė pozicija. M. J. elgesys buvo neadekvatus, jis bandė tartis, bendravimą su pažeidėju užfiksavo savo mobilaus ryšio telefonu ir pateikė teismui įrašytą į laikmeną.

Liudytojas Žilvinas Adomaitis apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Minėto pažeidimo dieną dirbo su Vitalijumi Špakovskiu. Minėtą automobilį Audi pastebėjo šalia baldų salono besiparkuojantį aikštelėje, adresu Ukmergės g. 282, matė judančią transporto priemonę. Kai priėjo prie automobilio, prie transporto priemonės vairo sėdėjo M. J.. Automobilyje taip pat buvo kitų asmenų. M. J. prisipažino, kad vairavo, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotoją nusivedė į tarnybinį automobilį ir laukė, kol atvyks Kelių policijos ekipažas, nes neturėjo alkotesterio. Tarnybiniame automobilyje daromas vaizdo įrašas, bet saugomas daugiausiai 60 dienų. Vairuotojas prašė neatimti teisių, siūlė kitaip spręsti, susitarti. Jokių prievartos priemonių jo atžvilgiu nenaudojo. Jeigu naudotų, būtų parašyta tarnybiniame pranešime. Dėl šio įvykio jokio skundo nebuvo, aiškintis dėl šio įvykio neteko. Su savimi tuo metu turėjo antrankius, pistoletą, lazdą, dujų balionėlį, tazerio neturėjo.

Liudytojas Darius Šikšnius teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Pažeidimo dieną gavo pranešimą, kad sulaikytas aikštelėje, netoli teismo, Ukmergės gatvėje vairuotojas. Atvykę rado sustabdytą automobilį Audi ir du policijos ekipažus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuo metu galimai sėdėjo tarnybiniame automobilyje, keleiviai sėdėjo Audi gale, už vairo nieko nebuvo. Liudytojas vairavimo fakto nematė, Audi keleivių taip pat nematė. Patruliai paaiškino, kad Audi vairuotojas sėdėjo už vairo. Vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad vairavo automobilį, sakydamas, kad pavažiavo netoli, gal 100 metrų, kad nepagalvojo, jog viršys leistiną normą. Policijos pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą alkotesteriu, vairuotojas pasirašė, neneigė, kad vairavo. Jis su keleiviais nebendravo. Neprisimena, kad Audi vairuotojas būtų išsigandęs. Jeigu kažkas įvyktų, būtų parašyta tarnybiniame pranešime, asmuo būtų pristatytas į policijos komisariatą. Pareigūnai užfiksavo pažeidimą ir paleido administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojas V. U. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta M. J.. Pažeidimo dieną jis žinojo, jog M. J., I. N. ir R. B. geria lauke. Jis pastebėjo, kad visi šie asmenys priėjo prie automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. sėdo už vairo ir jie išvažiavo iš kiemo. Jis nusprendė pranešti policijai, kad R. B. išgėręs ir be teisių vairuoja, todėl važiavo iš paskos iki Pašilaičiuose esančios kebabinės. Po kurio laiko jie išėjo iš kebabinės, policijos dar nebuvo, ir jie nuvažiavo link Ukmergės gatvės. Kas vairavo jau tuo metu nematė, nes automobilis tamsintas, buvo tamsus paros metas. R. B. telefonu pasakė, kad jie važiuoja link Ukmergės Maximos. Jis paprašė, kad jie sustotų aikštelėje ir jo palauktų. Privažiavęs matė, jog automobilis stovėjo prie Maximos. Nematė, kas vyko automobilyje. Ar kas nors buvo išlipęs iš automobilio, vaikščiojo aplink, nematė. Iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai pradėjo visus asmenis traukti iš automobilio, laužti rankas. M. J. irgi traukė iš mašinos, kuris buvo vairuotojo vietoje. Pareigūnai įmetė M. J. į savo tarnybinį automobilį. Liudytojas sakė, kad vairavo R. B.. Pareigūnai pasakė, kad liudytojas nemeluotų, jie matė, kas vairavo. M. J..

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, taip pat už neblaivumo patikrinimo vengimą, bei alkoholio vartojimą iki patikrinimo. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 str. 8 d. nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. M. J. padaryta veika atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo požymius, už šio nusižengimo padarymą yra numatyta griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 126 str. 1 d., todėl veika neperkvalifikuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad M. J. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir yra kaltas dėl to, kad 2016-10-28 apie 01.32 val. Ukmergės gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių girtumas, šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė teisingai kvalifikuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Nors atsakomybėn traukiamas M. J. teismo posėdžio metu nesutiko dėl padaryto pažeidimo, tačiau tokie jo parodymai vertintini siekiu išvengti atsakomybės. M. J. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esantys teisme ištirti duomenys : administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-76066833-16 (b. l. 1-2); Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės būrio vado V. Špakovskio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-10-28 apie 01.00 val. patruliuojant gautas pranešimas, kad automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Pareigūnai pastebėjo, kaip minėtas automobilis parkavosi, judėjo ir sustojo automobilių aikštelėje, esančioje Ukmergės g. 282, šalia prekybos centro „Maxima“. Nustatyta, kad automobilį vairavo M. J., kuris prisipažino, kad vairavo neblaivus, alkotesteriu patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 1,1 promilių girtumas (b. l. 8); liudytojais apklaustų policijos pareigūnų duoti parodymai teisme; teismo posėdžiu metu peržiūrėtas vaizdo įrašas; alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, kad M. J. 2016-10-28 01.32 val. nustatytas 1,10 promilių girtumas (b. l. 10); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11); iš asmens duomenų matyti, kad vairuotojo pažymėjimas M. J. išduotas 2011-03-03 (b.l.12).

Nors M. J. nepripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, teismas jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jo parodymus paneigia ir kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtina kiti byloje esantys ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. M. J. iš karto įvykio vietoje pripažino ir gailėjosi, kad trumpą atstumą vairavo jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai patvirtino parašydamas savo ranka paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole. Policijos pareigūnas V.Špakovskis pateikė mobilaus ryšio telefonu darytą vaizdo įrašą bendraujant su pažeidėju tarnybiniame automobilyje, iš kurio sprendžiant M. J. neneigė padaręs pažeidimą ir prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. M. J. gynėja prašė šio teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo nepripažinti įrodymu, nes jis padarytas asmeniniu policijos pareigūno telefonu, tačiau teismas pažymi, kad jį vertina bendrame bylos kontekste, lygindamas tarpusavyje su kitais byloje ištirtais duomenimis ir juos jungdamas į vieningą loginę grandinę. M. J. parodė, kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai naudojo fizinę prievartą, dėl ko jis ir prisipažino padaręs pažeidimą. Teisme apklausti policijos pareigūnai neigė buvus būtinybę naudoti M. J. atžvilgiu fizinę prievartą ir, priešingai, parodė, kad atsižvelgę į buvusią tuo metu M. J. susijaudinimo būseną nesiėmė veiksmų procesiškai įforminti galimą bandymą susitarti su jais. M. J. parodė, kad dėl pareigūnų veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Policijos pareigūnai taip pat paneigė, kad jų atžvilgiu dėl šio įvykio būtų atliekami vidaus tyrimai. Teismas sprendžia, kad M. J. parodymus paneigia ir jo kaltę dėl padaryto pažeidimo įrodo liudytojais apklaustų ir teisme už melagingus parodymus įspėtų policijos pareigūnų parodymai, kad jie matė M. J. vairavimo faktą ir iš karto priėję vairuotojo vietoje užfiksavo sėdintį M. J.. Liudytojas V. U. patvirtino, kad matė aikštelėje kaip iš vairuotojo vietos išlipo M. J.. Liudytojas R. B. taip pat parodė, kad aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ vairuotojo vietoje sėdėjo M. J., kuriame užvedę variklį šildėsi, o M. J. rodė jam, kur užvedimo „slapukas“.M. J. neblaivumą įrodo alkotesterio kvito duomenys.

Pagal ATPK 126 str. 1 d. už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį pažeidėjui buvo paskirta administracinė nuobauda.

M. J. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Darydamas pažeidimą, M. J. prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, nes vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo pavojingas visuomenei. Tuo pačiu M. J. prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo, nes pažeidimo padarymo metu žinojo, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo įgytoms specialioms teisėms. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas transporto srityje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos lengvas 1,09 promilių neblaivumas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į pažeidėjo asmenybę (anksčiau baustas dėl administracinių teisės pažeidimų transporto srityje padarymo, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirba, charakterizuojamas teigiamai darbovietėje, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis). Nenustatyta išimtinių pažeidimo padarymo sąlygų ar aplinkybių, kurias įvertinus nuobaudos paskyrimas aiškiai pažeistų proporcingumo reikalavimą, užtikrinant, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos būtų teisinga pusiausvyra. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl būtina poveikio priemonė yra teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas taip įgyvendinant administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, o ypač užtikrinant, kad asmuo nedarytų naujų teisės pažeidimų. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant M. J. sankcijoje už šį pažeidimą numatytą artimą vidurkiui piniginę baudą su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kad M. J., būdamas transporto priemonės vairuotojas, KET pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikoma, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 30 str., 32 str., 224 str., 286 str., 287 str., ANK 646 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 330 (trijų šimtų trisdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A2.6-58-1039/2017, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16062816554, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 str. 4 d.).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (ANK 675 str. 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.