- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-1371-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03055-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- BUAB „IBB“
- Atsakovas
- G. K., R. R., A. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „IBB“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ atstovo I. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „IBB“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ įgalioto atstovo I. L. ieškinį atsakovams G. K., R. R., A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 18 737,23 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų G. K., R. R., A. M. ir R. L..2017 m. gegužės 26 d. teisme gautas ieškovės BUAB „IBB“ ir atsakovo R. R. prašymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-06 nutartimi nustatė ieškovei BUAB „IBB“ ir atsakovui R. R. terminą iki 2017-06-21 pašalinti pareiškimo trūkumus.Nurodė, kad į taikų ginčo sprendimą šioje byloje turi būti įtraukti ir kiti atsakovai, kurie taip pat turi pasirašyti taikos sutartį, nes byloje dalinių taikos sutarčių tvirtinimas nėra galimas. Taip pat nurodė, kad ieškovas turi patikslinti taikos sutartį ar atskirai raštu aiškiai nurodyti, kad ieškinio reikalavimų dėl kitų atsakovų atsisako, nurodydamas, kad jam žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šią sutartį patvirtinti; patvirtinus ieškovo ir atsakovo R. R. sudarytą taikos sutartį pagal ieškovo pareiškimą sumažinti patikslinto ieškinio reikalavimus 4000 EUR suma; solidariai iš atsakovų A. M. ir G. K. prašomą priteisti sumą sumažinti 2782,72 EUR suma (patikslinto ieškinio 3 punkte nurodomas reikalavimas); iš atsakovo G. K. prašomą priteisti sumą sumažinti 1217,28 EUR suma (patikslinto ieškinio 4 punkte nurodomas reikalavimas).Nurodo, kad nėra jokios CPK nuostatos, draudžiančios sudaryti taikos sutarties su vienu iš atsakovų, kai byloje jų yra keletas. Pažymi, kad atsakovui R. R. sutikus padengti dalį ieškinio reikalavimų ieškinio suma dėl kitų likusių trijų atsakovų atitinkamai sumažėtų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas taikos sutarties trūkumus nepagrįstai apribojo ieškovo ir atsakovo R. R. teisę susitarti ir taip nevilkinant proceso, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir operatyvumo principus, taikiai išspręsti ginčą. Apelianto nuomone, ieškovo ir atsakovo R. R. sudaryta taikos sutartis nepažeidžia kitų solidarių skolininkų teisių.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai R. R., G. K. ir A. M. klausimą dėl ieškovo 2017-06-07 atskirojo skundo dėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2017-06-06 nutarties, kuria nustatyti trūkumai 2017-05-26 pasirašytai taikos sutarčiai, palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas R. R. palaiko savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo ir jos neatsisako. Atsakovai G. K. ir A. M. nesutinka su pareikštu jiems ieškiniu ir taikos sutarties sudaryti pasiūlytomis sąlygomis nesutinka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti šalių pateiktos taikos sutarties su vienu iš atsakovų, trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė šalių pateiktos taikos sutarties trūkumus motyvuodamas tuo, kad į taikų ginčo sprendimą šioje byloje turi būti įtraukti ir kiti atsakovai, kurie taip pat turi pasirašyti taikos sutartį, nes byloje dalinių taikos sutarčių tvirtinimas nėra galimas. Ieškovas turi patikslinti taikos sutartį ar atskirai raštu aiškiai nurodyti, kad ieškinio reikalavimų dėl kitų atsakovų atsisako, nurodydamas, kad jam žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, kuris netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis). Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Pažymėtina, kad teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą, taigi teismas negali šalims nurodyti, kokiomis sąlygomis šalys dėl taikos sutarties sudarymo turi susitarti, taip pat nurodyti įtraukti ir kitus atsakovus, kurie taip pat turi pasirašyti taikos sutartį. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), kitų atsisakymo tvirtinti taikos sutartį pagrindų CPK normos nenumato, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą ir atsakovą R. R. ištaisyti pateiktos taikos sutarties trūkumus nurodydamas, kad į taikų ginčo sprendimą šioje byloje turi būti įtraukti ir kiti atsakovai, kurie taip pat turi pasirašyti taikos sutartį, nes byloje dalinių taikos sutarčių tvirtinimas nėra galimas. Pažymėtina, kad kitų atsakovų poziciją dėl pateiktos taikos sutarties yra galimybė išsiaiškinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą (CPK 228 straipsnio 1 dalis), be to, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai nurodė, kad nutarties dėl trūkumų šalinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai, o atsakovai G. K. ir A. M. nesutinka su pareikštu jiems ieškiniu ir taikos sutarties sudaryti pasiūlytomis sąlygomis nesutinka, taigi nepagrįstas ir teismo argumentas, kad ieškovas turi patikslinti taikos sutartį ar atskirai raštu aiškiai nurodyti, kad ieškinio reikalavimų dėl kitų atsakovų atsisako, nurodydamas, kad jam žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi taikos sutarties tvirtinimo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovės BUAB „IBB“ bei atsakovo R. R. taikos sutarties tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.