Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. e2S-947-796/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
e2S-947-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03055-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Atsakovas
G. K., R. R., A. M.
Ieškovas
BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-947-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03055-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.3.1.17; 3.3.2.6; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams G. K., R. R., A. M., trečiasis asmuo A. V. dėl žalos atlyginimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 18 737,23 Eur žalos solidariai atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, tuo pačiu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Nurodė, kad 2016-09-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1448-796/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016-10-07). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotas asmuo I. L.. Administravimo išlaidų ir byloje patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų suma sudaro 18 737,23 Eur. Minėta suma laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai ir savininkai laiku nesikreipė į teismą, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus. Ieškovo teigimu, ieškinio suma yra didelė, atsakovai sužinoję apie ieškinį, gali paslėpti, parduoti ar perrašyti turtą kitiems asmenims, todėl siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimą ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų kilnojamus daiktus ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat atsakovų nekilnojamus daiktus ieškinio nurodytiems reikalavimams užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi tenkino ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą bei ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų G. K., R. R., ir A. M., piniginių lėšų areštą bendrai 18 737,23 Eur sumai, o lėšų nesant arba esant nepakankamai – atsakovų nekilnojamo ir/ar kilnojamo turto bei turtinių teisių areštą 18 737,23 Eur sumai, atsakovams uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su atsiskaitymu su ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-5312-901/2017. Nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 18 737,23 Eur tiek atsakovams kaip fiziniams asmenims, tiek bankrutavusiam ieškovui kaip juridiniam asmeniui yra ženkliai didelė, kas, sutinkamai su formuojama teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Pažymėjo, jog ieškovas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas manyti, kad teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu dėl atsakovų vengimo vykdyti pareigą. Teismas nurodė, kad pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. K. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad teismo motyvai dėl būtinybės vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais yra teisingi, tačiau teismas nuo šių deklaruotų principų skundžiamoje nutartyje pats nukrypo, kadangi pagal teismų praktiką ekonomiškumo ir proporcingumo principus piniginių lėšų areštas atitinka tik tuomet, kai nėra nekilnojamojo ar kilnojamojo turto arba jo nepakanka. Atkreipia dėmesį, kad paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, — lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Esant situacijai, kai atsakovo ūkinę-komercinę veiklą mažiau riboja ne nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bet lėšų areštas, pirmiausia turėtų būti taikomas pastarasis.Taip pat nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nėra absoliučiai jokių argumentų dėl ieškovo ieškinio preliminaraus įvertinimo, laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik konstatavus, kad ieškinio suma yra didelė ir padarius prielaidą, kad teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu dėl atsakovų pareigos vengimo vykdyti.Apeliantė teigia, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė ne ieškinio preliminariu įvertinimu, ne kokiais nors duomenimis dėl atsakovų turtinės padėties, kuri objektyviai neleistų įvykdyti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, bet prielaida dėl atsakovų tyčinės blogos valios – spėjimu, kad atsakovai gali vengti vykdyti savo pareigą, kas akivaizdžiai pažeidžia šalių sąžiningumo prezumpcijos principą ir leidžia susiformuoti nuomonę apie teismo išankstinį šališkumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį palikti nepakeistą bei nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš karto po ieškinio priėmimo, neturi visų duomenų apie atsakovus, todėl šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo galimybių įvertinti visos atsakovo atskirajame skunde nurodomos informacijos, o LR CPK nuostatos to ir nereikalauja.Taip pat nurodo, jog bene svarbiausias aspektas yra tas, kad atsakovas teigdamas, jog skundžiama nutartimi teismas netinkamai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pats neprašo šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeisti, o prašo apskritai atmesti ieškovo prašymą dėl šių priemonių taikymo. Atsakovas savo atskirojo skundo motyvus grindžia tik savo paaiškinimais, tačiau visiškai neįrodinėja, kad jo ar kitų atsakovų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos tam tikros lėšų sumos, nepagrindžia įrodymais savo geros turtinės padėties, nenurodo, kokiam nekilnojamam ir/ar kilnojamam turtui galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir kt.Pažymi, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo bei ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas 2017-03-02 nutartimi tenkino ieškovės prašymą bei taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias apeliantė 2017-03-17 atskiruoju skundu apskundė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-06-08 vykusio parengiamojo posėdžio metu buvo prašoma pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti kitą areštuotino turto eiliškumą ir mąstą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-08 nutartimi prašymą tenkino. 2017-06-09 Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo G. K. atstovo advokato D. C. prašymas (per EPP), kuriuo atsisakyta nuo atskirojo skundo dėl 2017-03-02 nutarties. Nurodė, jog atsisakymo nuo skundo pasekmės yra žinomos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalį ir 338 straipsnį, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę jo atsisakyti iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Konstatuotina, jog šiuo atveju apeliantas pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto pareiškimo dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo turinį, nenustatė, kad šis atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad yra visos sąlygos, būtinos apelianto atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties atsisakymui priimti. Pažymėtina, kad apeliantas nurodė, jog jam yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, atsakovui G. K. grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas teikiant atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovo G. K. pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti atsakovui G. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 17 d. už atskirąjį skundą sumokėtą 21 (dvidešimt vieną) Eur žyminio mokesčio.

Teisėja Kristina Domarkienė