Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui, atsakovo atstovams advokatei Aušrai Bračiulienei, S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Eurotestas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2007-09-28 ieškovas su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr 07/09/28 (toliau – Sutartis) dėl 119,89 kv m ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta patalpų paskirtis – medicininių paslaugų teikimas, patalpų nuomos terminas nustatytas 10 metų (sutarties 3.1, 3.2, 4.1 p., I tomas, b.l.89-96). Ieškovas reikalavo priteisti skolą pagal 2009 m. balandžio mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. išrašytas atsakovui PVM sąskaitas – faktūras. Šiose sąskaitose nurodyta, kad jos išrašytos už patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą, elektros energijos, vandens tiekimą, eksploatacines išlaidas, VKI nuomos mokesčiui taikymą (I tomas, b.l.4-41) .

Pagal Sutarties 6.1 p. patalpų nuomos mokestis už vieną kvadratinį metrą sudaro 30 Lt ir 3 596,70 Lt už visą 3.1 p. nurodytą plotą (119,89 kv m ) ir nuomininkas papildomai sumokėti tai sumai privalomą mokėtiną į biudžetą nustatyto dydžio PVM. Sutarties 6.6 p. numatė, kad nuomininkas (atsakovas) sumoka už sunaudotą elektros energiją bei kitas paslaugas. Sutarties 6.3 p. šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais nuo 2008 m. liepos 1 d. patalpų nuomos mokestį už einamajį laikotarpį indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (I tomas, b.l.89-96).

Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovo skolą sudaro vien skirtingos šalių pozicijos dėl VKI skaičiavimo taikant sutarties 6.3 p., nes sprendžiant iš ieškovo pateiktų sąskaitų (I tomas, b.l.4-41), jose nurodytas ne vien nuomos mokesčio padidėjimas dėl VKI, bet ir nuomos mokesčio bei eksploatacinių išlaidų sumos. Palyginus ieškovo ir atsakovo pateiktas PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo, apmokėjimo suvestines galima teigti, kad atsakovas neapmokėdavo sąskaitų tiksliai pagal tokias sumas, kokias nurodydavo ieškovas (I tomas , b.l.198, II tomas, b.l. 39,40,54-57). Todėl ieškovas turėjo teisę atsakovo mokėjimus užskaityti pirmiausia skolai pagal anksčiausiai išrašytas sąskaitas padengti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.55 str. 2d.).

Vertinant šalių Sutarties 6.3 p. taikymą teigtina, kad pagal jį šalys susitarė, jog nuomos mokestis nuo 2008-07-01 turi būti indeksuojamas Statistikos departamento apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu. Vartotojų kainų indekso sudarymo metodikos, patvirtintos Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007-04-04 įsakymu Nr DĮ-104 4 p. numato, kad VKI naudojamas infliacijos lygiui šalyje matuoti, kaip indeksacijos priemonė kainų padidėjimui kompensuoti. Minėta metodika numato vidutinį metinį ir metinį VKI. Vidutinis metinis VKI, tai dvylikos paskutiniųjų mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis, o metinis VKI – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad pagal šalių sutarties esmę turi būti taikomas vidutinis metinis VKI, nes siekiant įvertinti ir kompensuoti pinigų nuvertėjimą per sutarčių vykdymo praėjusį (metų) laikotarpį yra aktualus indeksas, parodantis vidutinį metinį kainų pokytį, o ne konkretaus laikotarpio (pvz. mėnesio). Todėl atsakovo argumentas, kad 2007-09-28 sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr 07/09/28 ieškovas turėjo nustatyti nuomos mokesčio dydį jau įvertinęs (palyginęs) ankstesnių (2006, 2007 metų) infliacijos pokyčius ir pradėti skaičiuoti VKI nuo 2010-07-01, atmestinas, nes neatitinka sutarties esmės.

Teismas atsižvelgia į teismų sprendimus nagrinėjant panašų ginčą, kuomet Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr 2A-725/2010 pažymėjo, kad „Dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo bylos šalys susitarė iš anksto, nežinodamos, kuria linkme ir kiek pasikeis vidutinis metinis VKI, todėl ši sutarties sąlyga yra rizikinga ir vienais metais gali būti palankesnė vienai šaliai, kitais – kitai“. Todėl teigtina, kad šalims 2007-09-28 sutartimi susitarus dėl nuomos mokesčio indeksavimo, nebuvo iš anksto aišku, kuriai šaliai ši sutarties sąlyga bus naudingesnė.

Pažymėtina, kad atsakovo ginčijamoje, ieškovo 2009-04-07 išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje NTV Nr 1409 ( I tomas, b.l.4), nuo kurios, atsakovo teigimu, pradėtas klaidingas skaičiavimas, yra nurodytas 2 460,12 be PVM už 2008 metus ir 2477,96 Lt be PVM už 2009 metus VKI paskaičiavimas. Tačiau atsakovas nepateikė savo konkrečių argumentų, kaip VKI turėjo būti skaičiuojamas. Todėl daryti išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą atskaitos tašką (II tomas b.l.59), nuo kurio skaičiuojamas VKI, nėra pagrindo. Todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 23 103,84 Lt skolą (CK 6.38, 6.205 str).

Šalių Sutarties 10.1p. numatyta, kad nuomininkui (atsakovui) pagal pateiktas sąskaitas laiku nesumokėjus nuomos mokesčio bei mokesčio už paslaugas nuomotojas (ieškovas) turi teisę reikalauti 0,04 delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo paskaičiuotos, bet nesumokėtos sumos. Todėl iš atsakovo priteistini ieškovo reikalaujami 2 445,37 delspinigiai už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ( CK 6.71, 6.72 str., II tomas, b.l.58).

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustato, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti ir kitokį palūkanų dydį. Šiuo atveju, pagal specialaus, 2003-12-09 LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, ieškovui priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 80 str. 1d. 1p., 93 str.1d.). taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurotestas“, į.k. 125046088, 23 103,84 Lt skolą, 2 445,37 Lt delspinigius, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą ( 25 549,21 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2010-11-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 766 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į.k.300145575, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurotestas“, į.k. 125046088, 19 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.