Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-274-392/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuomos mokestis už 2008 m. apskaičiuojamas tokiu būdu: 2007 m. vidutinis metinis VKI, lyginant jį su 2006 m. vidutiniu metiniu VKI, buvo 105,7, kitaip tariant, infliacija sudarė 5,7 %. 2/3 (padidėjimo riba) nuo 5,7 % sudaro 3,8 %. Todėl nuomos mokestis (be PVM) papildomai išaugo 2 982,87 Lt/mėn. (78 496,60 Lt/mėn. x 3,8 %) arba 35 794,44 Lt per metus, su PVM - 6 800,94 Lt per mėnesį, o už 2008 m. atsakovas turi sumokėti papildomai ieškovui iš viso 42 595,38 Lt.

2008 m. vidutinis metinis VKI, lyginant jį su 2007 m. vidutiniu metiniu VKI, buvo 110,9, kitaip tariant, infliacija sudarė 10,9 %. 2/3 nuo 10,9 % yra 7,27 %. Nuomos mokestis (be PVM) už vieną mėnesį 2009 m. išaugo iki 87 403,03 Lt (be PVM) {[(78 496,60 Lt + 2 982,87 Lt) x 7,27 %] + 78 496,60 Lt}, su PVM sudarė 11 845,55 Lt, todėl atsakovas už 2009 m. sausio - liepos mėn. papildomai turėjo sumokėti 74 190,56 Lt.

2007 m. vidutinis metinis VKI buvo 5,7 %, 2008 m. vidutinis metinis VKI buvo 10,9 %, tad skirtumas tarp 2008 m. ir 2007 m. vidutinių metinių VKI yra 5,2 % (10,9 % – 5,7 %). 2/3 dalys nuo 5,2 % sudaro 3,47 %. Nuomos mokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo padidėti 2 760,06 Lt/mėn. (79 540,60 Lt x 3,47 %) be PVM arba 3 284,47 Lt/mėn. su 19 % PVM. Taigi už 2009 m. liepos mėn. ieškovui priteistina 3 284,47 Lt.

Daugiausia ginčų sukėlė frazė „lyginant praėjusių ir užpraėjusių Patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant Patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 metų ir 2007 metų VKI)“. Aiškinant nuomos sutarties 4.3 punktą lingvistiniu aspektu, Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokias žodžio „lyginti“ reikšmes: statyti greta, norint nustatyti panašumą arba skirtumą, norint ką patikrinti. Lyginant nustatoma, ar vienas dydis (reikšmė) yra didesnis ar mažesnis už kitą. Taigi skirtumas šiuo atveju suprantamas kaip daikto skirtingumas nuo kito, o ne aritmetinis veiksmas (atėmimas).

Vartotojų kainų indeksas (VKI) - santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį. VKI pagal savo pobūdį yra lyginamasis dydis, kuris gaunamas dviejų dydžių pokyčio per tam tikra laikotarpį palyginimu. VKI parodo, kiek per tam tikrą laikotarpį kainos pakilo (infliacija) ar nukrito (defliacija).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad turi būti taikomas vidutinis metinis VKI. Statistikos departamentas 2009 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 195 detaliai išaiškino ir pavyzdžiais parodė VKI apskaičiavimo tvarką. Skaičiuojant 2008 m. vartotojų kainų pokytį, vidutinė metinė 2008 m VKI reikšmė, kuri nustatoma lyginant su baziniais 2005 m. (121,7), lyginama su vidutine metine 2007 m. VKI reikšme, kuri nustatoma lyginant su baziniais 2005 m. (109,7). Jų santykis (121,7 ÷109,7 x 100 = 110,9) parodo 2008 m. kainų procentinį pokytį, t. y. 2008 m. pinigai, lyginant su 2007 metais, nuvertėjo 10,9 %. Statistikos departamento skelbiamas objektyviai nustatytas oficialus ekonominis rodiklis turi būti suprantamas ir aiškinamas bei taikomas vienodai visiems ūkio subjektams. Oficialūs rodikliai skelbiami tam, kad ūkio subjektai atsiribotų nuo subjektyvių vertinimų bei interpretacijų ir esant susitarimui naudotų visiems vienodai suprantamas kategorijas ir indeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „BaltischesHaus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009).

Priteistinos skolos dydį ieškovas apskaičiuoja taip: nuomos mokestis nuo 2008 m. liepos 1 d. turėjo padidėti 3,8 % (5,7 % x 2/3), Nuomos mokesčio (be PVM) padidėjimas yra 2 982,87 Lt/mėn. (78 496,60 Lt/mėn. x 3,8 %). Nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojo 18 %; nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. - 19 % PVM tarifas. Todėl už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iš atsakovo turi būti priteista 21 118,72 Lt {[(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) + [(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) x 18 %]}. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iš atsakovo priteistina 21 297,69 Lt {[(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) + [(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) x 19 %]}.

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis 2008 m. vidutinis metinis VKI, lyginant su 2007 m., yra 110,9, todėl nuomos mokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo padidėti 7,27 % (10,9 % x 2/3) skaičiuojant jį nuo 2008 m. padidėjusios (78 496,60 Lt/mėn. + 2 982,87 Lt/mėn.) nuomos kainos. Taigi nuomos mokesčio (be PVM) padidėjimas 2009 m. liepos mėnesį lsudarė 5 923,56 Lt (81 479,47 Lt x 7,27 %) arba 7 049,04 Lt (5 923,56 Lt x 19 %) su PVM.

Vadinasi, iš viso iš atsakovo priteistina 49 465,45 Lt (21 118,72 Lt + 2 1297,69 Lt+ 7 049,04 Lt) nesumokėto nuomos mokesčio įskaitant PVM.

Nuomos mokesčio perskaičiavimas pagal apelianto paaiškinimus neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 str.). Remiantis apelianto skaičiavimais, nuomos mokestis už 1 m² turėtų didėti nuo 35 Lt iki 38,97 Lt (87 403,03 Lt ÷ 2 242,76 Lt/m²). Tačiau infliacijos ir VKI didėjimas neatitinka negyvenamųjų patalpų nuomos kainų tendencijų. Negyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainos nuo 2008 m. II pusmečio atvirkščiai proporcingos infliacijos ir VKI didėjimui, t. y. didėjant infliacijai ir VKI, negyvenamųjų patalpų nuomos kainos dėl ekonominės krizės nuolat smunka. Be to, įtaką krentančiai negyvenamųjų patalpų nuomos kainai daro ir išaugusi negyvenamųjų patalpų pasiūla. Infliacijos ir VKI didėjimas neveikia apelianto nuomojamų patalpų išlaikymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų, nes atsakovas už komunalines paslaugas moka proporcingai nuomojamų patalpų plotui.

Statistikos departamento 2009 m. kovo 19 d. raštas Nr. 195 traktuotinas tik kaip rašytinis įrodymas apie 2006-2008 m. buvusį vidutinį metinį VKI.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, tad sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo poziciją teisinga laikyti atsakovo pateiktą 2007 m. rugsėjo 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.3 punkto, susijusio su nuomos mokesčio perskaičiavimu, interpretaciją.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193–6.195 straipsniai ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje yra įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvus sutarties aiškinimo metodas); jei šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (objektyvus, loginis sutarties aiškinimo metodai); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (sisteminis, istorinis sutarties aiškinimo metodai); reikia atsižvelgti taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmę; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (contra proferentem taisyklė); visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-49/2010).

Ginčo nuomos sutarties 4.3. punktas suformuluotas taip: „Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį, kurio dydis yra 35 Lt/m². Kasmėnesinis nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nuomojamų patalpų plotą [...]. PVM turi būti sumokėtas papildomai. Šalys susitaria, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2008 metų, Patalpų nuomos mokestį už einamąjį laikotarpį nuo liepos 1 d. indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (toliau - VKI), lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 m. ir 2007 m. VKI), tačiau visais atvejais patalpų nuomos mokestis nuomininkui indeksuojamas (didinamas) tik 2/3 padidėjusio VKI daliai“.

Taigi nuomos sutarties 4.3. punktas nedviprasmiškai nustato, kad: 1) 2007 m. 1 m² patalpų nuomos kaina (bazinė) buvo 35 Lt; 2) į nuomos kainą PVM neįtrauktas – jis skaičiuojamas atskirai; 3) pradinė nuomos kaina apskaičiuojama tokiu būdu: NM = {[PP x 35 Lt/m²] + ([PP x 35 Lt/m²) x x PVM]}, kur NM – nuomos mokestis, PP – patalpų plotas; 4) ateityje (nuo 2008 m. liepos 1 d.) bazinė patalpų nuomos kaina (35 Lt/m² be PVM) didės arba mažės, priklausomai nuo to, ar bus infliacija ar defliacija; 5) nuomos mokestis indeksuojamas taikant VKI, apskaičiuotą Statistikos departamento; 6) leistinas nuomos mokesčio padidėjimo maksimumas - 2/3 padidėjusio VKI dalies.

Pasak ieškovo, nustatydamas patalpų nuomos mokesčio perskaičiavimo formulę, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Statistikos departamento 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr. 195 „Dėl vartotojų kainų indeksų ir jų apskaičiavimo tvarkos“. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo motyvus. 2009 m. kovo 19 d. rašte Nr. 195 Statistikos departamentas nepateikė nuomos mokesčio perskaičiavimo formulės. Kaip matyti iš ieškovo Statistikos departamentui 2009 m. kovo 15 d. adresuoto rašto Nr. 03/15 „Dėl VKI skaičiavimo“ (b. l. 20), ieškovas kreipėsi į Statistikos departamentą prašydamas paaiškinti: 1) koks turėtų būti taikomas VKI, norint apskaičiuoti nuomos mokesčio pasikeitimą 2008 ir 2009 m.; 2) kaip apskaičiuojamas metinis VKI, ar tai yra, pavyzdžiui, 2007 m. vartotojų kainų pokyčio palyginimas su 2006 m. Statistikos departamentas 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr. 195 paaiškino, kaip traktuojamas vidutinis metinis VKI ir metinis VKI; nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą nuomos sutarties redakciją nuomos mokestis yra perskaičiuojamas taikant vidutinį metinį VKI, kokie vidutiniai metiniai VKI buvo 2007 m. ir 2008 m.; pateikė vidutinio metinio VKI skaičiavimo pavyzdį. Dėl to, kad perskaičiuojant nuomos mokestį turi būti taikomas būtent vidutinis metinis VKI, ginčo nėra - pateikdamas savąją nuomos mokesčio perskaičiavimo formulės versiją, atsakovas irgi remiasi Statistikos departamento nustatomu vidutiniu metiniu VKI, todėl teisėjų kolegija plačiau tuo klausimu nepasisako ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „BaltischesHaus“ (bylos Nr. 3K-3-274/2009) neanalizuoja.

Pagrindinis ginčas, interpretuojant nuomos sutarties 4.3. punktą, kilo dėl to, kaip traktuoti frazę „lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 m. ir 2007 m. VKI)“.

Atsakovo nuomone, nuomos mokesčio perskaičiavimas turi būti skaičiuojamas pagal tokią formulę:

NMP = [NM x (vidutinis metinis VKIpraėjusių metų – vidutinis metinis VKIužpraėjusių metų) x 2/3max] + PVM, kur

NMP – nuomos mokesčio perskaičiavimas; NM – nuomos mokestis (bazinis)

Kaip matyti, Statistikos departamento praėjusiais ir užpraėjusiais metais nustatytą vidutinį metinį VKI dydį atsakovas atima ir vidutinių metinių VKI skirtumą daugina iš kitų daugiklių.

Ieškovo nuomone, nuomos mokesčio perskaičiavimas turi būti skaičiuojamas pagal tokią formulę:

NMP = {[NM x _vidutinis metinis VKI praėjusių metų x 2/3max] + PVM

Statistikos departamento praėjusiais ir užpraėjusiais metais nustatytą vidutinį metinį VKI dydį ieškovas dalina ir gautą vidutinį metinį VKI daugina iš kitų daugiklių.

Pirmą kartą (2008 m.) perskaičiuodamas nuomos mokestį, ieškovas taiko 2007 m. vidutinį metinį VKI, nes 2007 m. vidutinis metinis VKI savo ruožtu susietas su 2006 m. vidutiniu metiniu VKI (5,7 %); skaičiuodamas nuomos kainos padidėjimą 2009 m., - 2008 m. vidutinį metinį VKI, nes 2008 m. vidutinis metinis VKI savo ruožtu susietas su 2007 m. vidutiniu metiniu VKI (10,9 %).

Kartą jau perskaičiuoto nuomos mokesčio padidėjimą vėlesniais metais ieškovas skaičiuoja ne nuo bazinės nuomos kainos (78 496,60 Lt/mėn.), o nuo praėjusiais metais padidintos nuomos kainos, pvz.: 2009 m. liepos mėnesio nuomos kainos padidėjimas sudaro 5 923,56 Lt [(78 496,60 Lt + 2 982,87 Lt) x 7,27 %] arba 7 049,04 Lt (5 923,56 Lt x 19 %) su PVM.

Metinis VKI – vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio. Vidutinis metinis VKI – tai paskutinių dvylikos mėnesių ir ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis. Metinį VKI Statistikos departamentas nustato atitinkamų metų atitinkamą mėnesį dalindamas iš praėjusių metų to paties mėnesio, vidutinį metinį VKI - atitinkamų metų 12 mėnesių VKI dalindamas iš praėjusių metų 12 mėnesių VKI. Nors dabartiniu metu baziniais metais laikomi 2005 m. (2005 m. = 100), vidutinis metinis VKI atspindi atitinkamų 12 mėn. ir prieš juos buvusių 12 mėn. (o ne buvusių prieš 24, 36, 48 mėn., kas teoriškai įmanoma) vidutinio kainų lygio santykinį pokytį. Tai yra nuo 2005 m. iki 2007 m. vidutinis metinis VKI skiriasi 9,7 % (109,7 % - 100 %), nuo 2005 m. iki 2008 m. – 21,7 % (121,7 % - 100 %), bet, tarpusavyje palyginus 2007 m. ir 2008 m. vidutinius metinius VKI {[(121,7 % ÷ 109,7 %) – 1] x 100 %}, jie skiriasi 10,9 % (b. l. 22). Ar skaičiavimai teisingi, galima įsitikinti atliekant priešingus veiksmus, t. y. dalybą keičiant daugyba, atėmimą – sudėjimu: 109,7 % + [109,7 % x 10,9 %] = 121,6573 % arba suapvalinus 121,7 %.

Pažymėtina, kad Statistikos departamentas nepateikė ir nebūtų galėjęs pateikti išaiškinimo, kaip reikia suprasti nuomos sutarties 4.3 punktą. Tačiau kadangi dalis nuomos sutarties 4.3 punkto („lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 m. ir 2007 m. VKI)“) buvo suformuluota iš esmės pasinaudojant Statistikos departamento pateiktu vidutinio metinio VKI apibrėžimu, nuomos mokesčio padidėjimo formulė taip pat nustatoma atsižvelgiant į Statistikos departamento vidutinio metinio VKI apskaičiavimo principą.

Apeliacinės instancijos teisme nebuvo ginčo dėl atskaitos taško, nuo kurio pradedamas skaičiuoti padidintas nuomos mokestis, ir taikytinų PVM dydžių. Nenustačius klaidų apeliaciniame skunde pateiktuose aritmetiniuose skaičiavimuose ar taikomuose daugikliuose, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 49 465,45 Lt nuomos mokesčio skolą (CK 6.38 str. 1 d.) ir 12,70 % (5,7 % VILIBOR palūkanų norma, galiojusi 2009 m. birželio 30 d., padidinta 7 % punktais) procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d.).

Ieškovo pateiktą 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties 4.3 punkto aiškinimą atsakovas neigia tuo, kad nuo 2008 m. II pusmečio dėl ekonominės krizės ir padidėjusios pasiūlos Šiauliuose negyvenamųjų patalpų nuomos kainos atvirkščiai proporcingos infliacijos ir VKI didėjimui, t. y. didėjant infliacijai ir VKI, negyvenamųjų patalpų nuomos kainos ženkliai krito. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo bylos šalys susitarė iš anksto, nežinodamos, kuria linkme ir kiek pasikeis vidutinis metinis VKI, todėl ši sutarties sąlyga yra rizikinga ir vienais metais gali būti palankesnė vienai šaliai, kitais – kitai. Jei atsakovo netenkino išaugęs nuomos mokestis, jis galėjo inicijuoti derybas su ieškovu dėl sutarties pakeitimo arba jos nutraukimą, tačiau daugiau kaip metus naudojosi ginčo patalpomis ir nemokėjo jokio (pagal savo ar ieškovo skaičiavimus) apskaičiuoto nuomos mokesčio padidėjimo, nekompensuodamas ieškovui piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimo.

Tai, kad infliacijos ir VKI didėjimas neveikia nuomojamų patalpų išlaikymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų, nes atsakovas už komunalines paslaugas moka proporcingai nuomojamų patalpų plotui, byloje dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo (padidėjimo) neturi esminės teisinės reikšmės.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino nuomos sutarties 4.3 punktą, todėl neteisingai apskaičiavo nuomos mokesčio perskaičiavimą (padidėjimą). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas keičiamas (CPK 330 str.).

Ieškovui iš atsakovo priteistina 1 401 Lt žyminio mokesčio už ieškinį [(49 465,45 Lt ÷116 785,94 Lt) x (1 336 Lt + 2 000 Lt) x 100 %] (b. l. 7, 46) ir 1 484 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 114) (CPK 93 str. 1-2 d.).

Ieškovui abiejų instancijų teismuose atstovavo adv. A. Baranskis (b. l. 93), ieškovas jam už paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 6 050 Lt su PVM honorarą. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, keltų klausimų kiekį ir advokato darbo bei laiko sąnaudas (rengė apeliacinį skundą, dalyvavo viename teismo posėdyje), į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9 ir 8.19 punktus, ieškovui iš atsakovo priteisina 2 520 Lt [(3 x 800 MMA) + (1 val. x 0,15)] apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 1-2 d.).

Atsakovui iš ieškovo priteistina 2 105,40 Lt (3 630 Lt x 0,58) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 96 str.) (b. l. 94-95).

Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes jis šioje instancijoje bylą pralaimėjo.

Į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 19,72 Lt (34 Lt x 0,58), iš atsakovo - 14,28 Lt (34 Lt x 0,42) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (b. l. 0). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 1,55 Lt (b. l. 130) pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 49 465,45 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus 45 ct.) skolą už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. imtinai, 12,70 % (dvylika ir septyniasdešimt šimtųjų procento) metinių palūkanų, skaičiuojant už priteistą sumą (49 465,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 401 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus vieną litą) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2 105,40 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkis litus 40 ct.) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 19,72 Lt (devyniolika litų 72 ct.), iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 14,28 Lt (keturiolika litų 28 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 4 004 Lt (keturis tūkstančius keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 1,55 Lt (vieną litą 55 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.