Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-786-1002/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
1-786-1002/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56482-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
Ž. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-786-1002/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56482-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4; 1.2.4.8.2;(S)2.3.6.4.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Vaidai Vaičiulienei, Vaidai Bagdonienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam Ž. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976-01-01 Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis A. M. individualiojoje įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone, neteistas, tačiau 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. 1 d., kaltinamas pagal BK140 str. 2 d., 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ž. M. buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai G. M., o būtent: 2015-10-11 apie 22.00 val. namuose, esančiuose Šiaulių r., Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), tyčia suspausdamas nukentėjusiajai G. M. kairę ranką tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir rankos delnu suduodamas nemažiau kaip penkis smūgius į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.

Be to Ž. M. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 2 tuo, kad nuo 2015 m. lapkričio 15 d., 21.41 val., iki 2016 m. gegužės 15 d., 11.10 val., veikdamas vieninga tyčia, analogiškais veiksmais, t. y. per 16 kartų ir turėdamas vieningą tikslą sistemingai bauginti nukentėjusiąją G. M., iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), siųsdamas nukentėjusiajai G. M. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) įžeidžiančio ir grasinančio turinio SMS pranešimus, tai yra:

2015-11-15, 21.44 val. siųsdamas SMS žinutę „ z..eta isprievartavo pacanke jauna, na guli tas asilas miske jau nemažai metu..ir tu galvoji kd man pjaus gryba del sunaus?man db tuo labiau pohui, nes as ilgai negyvensiu.geriau lai niekas net nepagalvoja stovet tarp sunaus ir manes, t. y. kliudyt.as sunu myliu ir man pohui koks turkas ar arabas stovetu man pakely.visiskai pohui!.nedavesk manes iki ribos geriau, (prasau) nes kelio atgal nebebus.“;

2016-03-12, 19.16 val. siųsdamas SMS žinutę „lauk atvaziuojancio manes, bet ne su dovanom..ilgai lauk neteks.“;

2016-03-19, 21.59 val. siųsdamas SMS žinutę „kelk bled raga.po teismu eisiu iki beisbolkiu del (teksto dalies nesimato)<...> nera su manim:jauciu kd busim lb dideli priesai, uz tokius jusu darbus..“;

2016-03-19, 22.04 val. siųsdamas SMS žinutę „kogero as pats atvyksiu mariu parsivezt, nes nkd mariaus neparvesi. o graziuoju ir istatymiskai, man jau atsibosta su tavim duotis..dar daugiau tylek, meluok, nekalbek, neduok info, tai tikrai su beisbolke, dovanu, atvyksiu. nes jau perzenget betkokias ribas!!!!!!!!!“;

2016-04-05, 14.59 val. siųsdamas SMS žinutę „bus marius pas mane, tada viska taip pat atgal gausi, tik su palukanom.“;

2016-04-07, 20.19 val. siųsdamas SMS žinutę „reikia mums labai rimtai pakalbet gyvai!!.siulau geruoju. teisines priemones nepades, imsiuos neteisiniu. bet mariu susigrazinsiu betkokia kaina! nevardinsiu krastutinumu galimu. nedavesk manes iki ribos, kd nebutu labai daug asaru!,patariu.del sunaus padarysiu betka, jei reiks. nenorek to. as nesimetau pazadais“;

2016-04-07, 22.39 val. siųsdamas SMS žinutę „nu tu ir bjauri, durnai uzsispyrusi!tiesiog prasaisi problemu..visiskai nemoki kaip issilavinusi mergina,tvarkingai dalintis,sunumi,su tevu.“;

2016-04-14, 13.41 val. siųsdamas SMS žinutę „kaulus sulauzyt yra maza, tiems, kas mano sunu pagrobe, issiveze! net nebandykit kazka BE MANO zinios, sunui padaryt, ar issivezt, ateity!si karta tik teisma panaudosiu, o jei pasikartos kazkas vel panasaus, bus jau nebe teisines priemones! as nesimetau pazadais.db duok savo motina, reikia su ja pakalbet, kada parves mariu. nes tu siki I kelnes ir bijai klaust!duok motina man pakalbet!“

2016-04-25, 10.42 val. siųsdamas SMS žinutę „tu kurva valkataujanti po europa, mano sunaus nedaryk neigaliu!pyzdini staigiai i lietuva, nes atvaziaves isjungsiu as ten jumis visus. uzpisai, suka tu. per tave padla, marius negali tobuleti, eiti i darzeli ir tt!!isjungsiu as jumis urodus atvykes!berniukas vos 3 metuku, pats sneka graziai be pagalbos ir padejimu.mamyte kaip tu graziai apsirwngus, kaip tu skaniai kvepi ir tt, sneka laisvai suprantamai, su nuovoka ir ir i tema!per tave valkataujancia suka, vaikas ant metu atsilieka pagal kitus bendraamzius!per jumis padlas, eiti i darzeli negali! Negali tobuleti!nes tu padla.man neleidi paciam“;

2016-04-25, 11.07 val. siųsdamas SMS žinutę „tu blede, geriau nusisauk, nei mano sunu traumuok ir trukdyk jam sparciau vystytis!dinkit visi padlos nuo mano sunaus!,kol iki kraujo nedaejo“;

2016-04-25, 11.35 val. siųsdamas SMS žinutę „ jus debilai visiskai net nesuvokiat kd marius turi buti jau savarankiskesnis, moketi buti be jusu padlu kompanijos, turi moketi buti su svetimais zmonemis, buti darzelyje su vaikais kd tobuletu ir mokintusi visi kartu, turi pabut su specialistu logopedu, be taves supisto prilipusio (teksto dalies nesimato)<...> “nori, bet sunaus man netrumuosit. spjausiu i visas teisines priemones, bus kraujo, bet sunu man padlos nedarysit neigalu.geriau patys isgamos nusisaukit.man pohui, eisiu ant bet ko del mariaus“;

2016-04-25, 11.54 val. siųsdamas SMS žinutę „nu i pohui. 3 metus pasedesiu uz neatsargu elgesi su ginklu, bet kaiko nebebus kas gyvenime viska gadina.o tu geriau gal apie savo genus pagalvok, nes tavo sesutes vaikas dar blogiau sneka!!!“;

2016-04-25, 12.14 val. siųsdamas SMS žinutę „nenorejau tu vaikisku ligu kd gautu, plius tu nieka neveikei. o nuo 3 metu norejau leisti i darzeli, o tu blede, tempei guma, nes tavo „gelbetoja“ mamele dave patarimu daunisku, ruostis i vok. tdl ir tempei guma ir neleidai nuo rudens i darzeli, primelavus suka man kd vietu tipo nera! buciau gaves be probl. o db pyzdini vezi vaika i lt! neiseis marius rudeni i lt i darzeli, nusisauk geriau tada pati, suka“;

2016-04-25, 12.18 val. siųsdamas SMS žinutę „duosiu, galesi rinktis.virve gali nusipirkt.tada nors nebepisi ir nebegadinsi mum su marium gyvenimo.“;

2016-04-25, 12.36 val. siųsdamas SMS žinutę „ne tavo supistas reikalas, ka as turiu, ko neturiu.gali cia tu smsu nerinkt, nepades niekas, jei eisiu vabank“;

2016-05-15, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, siųsdamas SMS žinutę „urodai grobikai, sakykit kur laikot mariu, kopks tikslus adresas? nerasiu mariaus pagal tavo adr duota, bus labai td blogai jum.imsiuos neteisiniu priemoniu.gali net nesislept, yra jau zmones kurie pades rast, ir jei reiks netik rast pades..“, tokiu savo elgesiu sistemingai baugino nukentėjusiąją G. M., naudodamas psichinę prievartą.

Ž. M. teisme savo kaltės dėl veikos pagal BK 145 str. 2 d. nepripažino ir paaiškino, kad antra veika susijusi su mažamečio vaiko grąžinimu. Nepripažįsta, kad terorizavo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji išsivežė mažametį vaiką iš Lietuvos. Kai grįžo namo, nerado nei jos, nei vaiko. Nukentėjusios telefonas buvo atjungtas ir ji nekėlė ragelio. Jai sakė, jeigu nekelia ragelio, tuomet prašys skelbti vaiko paiešką, nes jis dingęs. Kai tai pasakė, ji atrašė, jog yra išvykusi į Vokietiją pas tėvus. Jai sakė, kad nedavė leidimo išsivežti vaiką. Tuomet nukentėjusioji motyvavo, jog pas tėvus pabus mėnesį ir grįš į Lietuvą. Tačiau ji negrįžo nei po mėnesio, nei po antro mėnesio. Su nukentėjusiąja bandė kalbėtis gražiai, bandė spręsti klausimą dėl vaiko, kada su juo matytis, tačiau nukentėjusioji nesutiko. Tuomet jis padavė pareiškimą pagal Hagos konvenciją, kad vaikas turi būti grąžintas į Lietuvą. Akcentavo, jog jų teisės yra vienodos vaiko atžvilgiu. Ne kartą nukentėjusioji mėtėsi pažadais dėl vaiko. Nukentėjusioji tempė metus laiko, kad sueitų metų cenzas jo paduotam pareiškimui pagal Hagos konvenciją. Taip pat ji rašė, jog jeigu jis atsiims savo pareiškimą pagal Hagos konvenciją, ji atsiims dokumentus iš Šiaulių apylinkės teismo. Čia buvo daugiau šantažas ir štai metai praėjo, o vaikas į Lietuvą neparvežtas. Kai ji buvo žadėjusi grįžti prieš šių metų Kalėdas, jai sakė, kad lapkritį grįžk su vaiku į teismą ir po to vėl grįši po mėnesio. Tačiau į teismą neatvyko ir vaiko anksčiau nepamatė ir ko gero nepamatys. Visi tie grasinimai ir gavosi, nes jis su nukentėjusiąją gražiuoju kalbos nerado. Jis padarė tokį patikrinimą: pasiūlė nukentėjusiajai, kad parsiveš vaiką į Lietuvą mėnesiu anksčiau negu ji grįš pati, bet ji nesutiko. Savo sūnų matė šių metų vasarą, jis pats buvo nuvykęs į Vokietiją. G. M. jam buvo davusi melagingą adresą Vokietijoje, bet ją rado pagal darbovietę. Niekada jis, kaip tėvas, nedavė leidimo išsivežti vaiką iš Lietuvos. Informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą Vilniuje, o pastarieji informavo Vokietijos institucijas, tad G. M. sutiko sūnų grąžinti. Procesas dėl vaiko grąžinimo yra nutrauktas, nes ji pažadėjo vaiką grąžinti iki 2016 metų pabaigos. Jeigu ji grįžtų į Lietuvą, bandytų ieškoti sprendimo būdų dėl vaiko, tačiau nežino G. M. planų. G. M. neterorizavo, nes tai viskas susiję su jo sūnumi. Jis G. M. sakė, jog jam visiškai nesvarbu, su kuo ji gyvens ir ką ji veiks, svarbiausia, kad vaikas būtų Lietuvoje ir galėtų juo rūpintis. Visos rašytos žinutės buvo tik dėl vaiko. Rašinėjimo motyvas buvo dėl to, kad tikėjosi, jog tos žinutės ją paveiks ir sugrąžins vaiką. Siųstų žinučių nelaiko terorizavimu, nes tai buvo kaip poveikio priemonė, nes geruoju susitarti nepavyko. G. M. puikiai žino, jog jo rašytos žinutės tėra žodžiai. Tiesiog kitos priemonės nepadėjo, todėl buvo siųstos tos žinutės. G. M. sakė, kad grįš po mėnesio, po to po dviejų mėnesių. Jai siūlė ieškoti sprendimų, jeigu ji gyventų Vokietijoje, bet nenori tartis. Vaikas yra svarbus, juolab tai yra sūnus. Vaiko labai laukė ir norėjo. Kai nuvyko į Vokietiją, matė, kaip vaikas elgiasi. Matė, kad vaikas stresuoja ir auga tarp trijų moterų: močiutės, G. M. sesers ir pačios G. M.. Procese pagal Hagos konvenciją jis nenorėjo iki galo eiti, nes nenorėjo G. M. užkrauti finansinių sunkumų. Žinutes rašė iš savo abonementinio numerio. Jo ir G. M. bendravimas sudėtingas. Kartais susirašo, o kartais susiskambina. Bendrauja ne kasdien, tačiau į savaitę kartą ar per dvi savaites susisiekia. G. M. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, tačiau ji gyvena Vokietijoje pas tėvus. G. M. jam yra pasakiusi, jog tuo metu pasikarščiavo ir parašė pareiškimą.

Nukentėjusioji G. M. teisiamojo posėdžio metu apklausta nebuvo. Teismas išnaudoja visas protingas galimybes ją iškviesti ją į teismą ir duoti parodymus. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad Ž. M. yra buvęs vyras. Santuoka buvo įregistruota 2012-04-20 ir kartu su juo susilaukė sūnaus M.. Su Ž. išsiskyrė 2015-10-16 ir teismo sprendimu buvo nustatytos nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta kartu su ja ir nustatyta Ž. bendravimo su sūnumi tvarka, tai yra jis iš anksto pranešęs jai, kas antrą savaitgalio šeštadienį ar sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. matytis, sūnaus gyvenamojoje vietoje dalyvaujant jai kartu, poriniais metais per Šv. Kalėdų dieną, tai yra gruodžio 25 d., ne poriniais metais gruodžio 31 d., Velykų pirmąją dieną, pasiimant sūnų 10 val. ryto ir grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Nesant galimybei pasiimti sūnaus, jis turėjo apie tai informuoti. Taip pat teismo sprendimu, turėjo Žydrūną informuoti apie sūnaus gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą. Iki skyrybų jau kartu nebegyvena nuo 2015 metų sausio mėnesio, o įvykus skyryboms tų pačių metų spalio 16 d., jam savo naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į jo naudojamą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino, ar parašė SMS žinutę, dabar nepamena, pranešė apie tai, kad ji kartu su savo sūnumi Mariumi išvyksta pas tėvus į Vokietiją atostogų. Kadangi Vokietijoje susirado darbą, tai į Lietuvą nebegrįžo. Pradžioje ji Ž. pasakė savo sesers adresą Vokietijoje, kur tiksliai gyveno nesakė, nes bijojo, kadangi buvo jo sumušta. Tai įvyko jau gyvenant atskirai, po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, tai yra spalio mėnesį, datos nepamena. Jis tuo metu atėjo pas ja į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, pasimatyti su sūnumi, nes jam iki šio įvykio to daryti nedraudė. Dėl to buvo jam iškelta baudžiamoji byla. Todėl baimės apimta Ž. savo gyvenamosios vietos nesakė. Tada jis ėmė jai rašinėti visokias įžeidžiančias ir grasinančias SMS žinutes iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jos Nr. (duomenys neskelbtini), kurias yra pateikusi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tai prasidėjo po to, kai jis sužinojo, kad jam davė netikslų adresą, tai yra 2015 metų lapkričio 15 d.. Kadangi jo bijojo, nes dar gyvenant santuokoje jis ne kartą yra pasakęs, kad geriau ji neturėtu tokio priešo, kaip jis, tai manė ir mano, kad SMS žinutėse parašyti jo grasinimai yra realūs, bijojo, kad jis nepadarytų jai ko blogo ir mano sūnui, todėl parašė pareiškimą. Po pareiškimo parašymo, jis ir vėl paskambino ir pasakė, kad žino jos adresą. Tada jis dar nežinojo apie parašytą pareiškimą. Iš kur jis sužinojo jos adresą, nežino, bet jis pasakė tiksliai, kur ji gyvena. Atvyko šių metų gegužės mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, dar prieš tai siuntė panašias grasinančio turinio žinutes, kaip ir jos pateiktos, taip pat rašė, kad „negalvok, kad galėsi lengvai gyventi grįžusi į Lietuvą“ ir panašiai. Jai jos bus išlikę telefone, jas pateiks prie bylos, nes jos buvo rašytos jau po pareiškimo parašymo. Pradžioje jis susitiko su jos tėvais, tačiau, kadangi susitikimo vieta buvo filmuojama vaizdo kameromis, Ž. elgėsi pakankamai gerai, tik kaip tėvai sakė, buvo žodinis konfliktas. Vėliau privažiavo su sūnumi ji, Ž. leido su juo susitikti tik dalyvaujant jai, nes bijojo, kad jis sūnaus nepagrobtų. Visur buvo trise, lyg viskas ir buvo normaliai, grasinimų nebuvo, tarpusavyje sutarė, kad elgias gražiai, nes kartu su jais yra sūnus, kuriam nereikia girdėti ir matyti jų pykčių. Praleido visi trys visą savaitgalį, po to jis išvyko atgal į Lietuvą, o ji liko. Jis grįžęs į Lietuvą, sužinojo apie jos parašytą pareiškimą, vėl prasidėjo įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutės, realių grasinimų nebebuvo. Tačiau jai ignoruojant jį ir neatsakant į jo žinutes jis aprimdavo. Ji pilnai supranta jo pyktį, kad negali matytis su sūnumi, bet ji Lietuvoje viena su vaiku gyventi bijo, nes Ž. ne kartą yra sakęs, kad jai geruoju nesibaigs, kad jis turi daug pažįstamų, o ji neturi jokių giminaičių, kurie galėtų ją su vaiku apginti. Po to vėl sakydavo, kad jis tik juokauja ir prašydavo grįžti, kad nieko nedarys. Kadangi jo elgesys neprognozuojamas ir ji nebežino, kur jis juokauja, o kur grasina, todėl grįžti bijojo, nes turėjo tam pagrindo. Be to gavusi grasinančią žinutę apie išprievartautą merginą, prisiminė, kad jis yra kažką pasakojęs apie tai, kad tai realus įvykis, tačiau smulkmenų ji nežino. O kai apie tai ir vėl užsiminė jai būnant Vokietijoje, ji suprato, kad grasinimai realūs, kad jis gali iš pykčio padaryti viską. Gyvenant Vokietijoje, ji buvo gavusi laišką iš kažkokios tarnybos apie siūlomą mediaciją jai ir jos buvusiam vyrui, tai yra siūloma pagalba dėl tolimesnio jų tarpusavio susitarimo dėl tėvo bendravimo su sūnumi. Daugiau jokių laiškų ji nėra gavusi, iš vaikų teisių atstovai atvykę nebuvo, nusiskundimų dėl sūnaus auklėjimo taip pat nebuvo. Padėdama tėvų sūnų išlaiko ir auklėja, niekas jo neskriaudžia, yra mylimas ir prižiūrimas. Daugiau šiuo metu nieko papildyti neturi, nebent tik tai, kad jei bus išsaugotos SMS žinutės, pateiks jas prie bylos elektroniniu paštu, nes išvyksta atgal į Vokietiją. Dėl grasinamų ir įžeidinėjamų žinučių patyrė didelę moralinę žalą, negali ramiai gyventi, nuolat jaučia baimę, dėl baimės negali grįžti į Lietuvą paatostogauti ar gyventi, tačiau civilinį ieškinį pareikš teisme (98-99 b. l.).

2016-05-16 G. M. atstovo advokato G. Ž. pareiškime nurodyta, kad buvęs G. M. sutuoktinis Ž. M. po santuokos nutraukimo terorizuoja ir sistemingai baugina G. M., ji gauna įžeidinėjančias ir grasinančias žinutes. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą Ž. M. atžvilgiu pagal LR BK 145 str. 2 d. (72-73 b. l.). Pateikti SMS žinučių išrašai (80-96 b. l. ).

BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti, ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Būtent pastarasis nusikaltimo sudėties požymis šioje byloje buvo inkriminuotas Ž. M.. Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą. Bauginimas – tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai, kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan.). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, ne labai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016). Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje nustatyta, kad pagrindinis konfliktas tarp šalių vyksta dėl to, kad asmenys nutraukė santuoką, ir G. M. be Ž. M. sutikimo išsivežė sūnų gyventi į Vokietiją. Ž. M. 2016-03-23 pateikė prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo, G. M. atsakydama 2016-05-17 pateikė pareiškimą teismui dėl sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą. Kaip teisme nurodė Ž. M., G. M. jam pateikė susitarimą, kuriuo buvo sutarta, kad jeigu Ž. M. atsiims savo prašymą, ji atsiims pareiškimą. 2016-10-24 teisme buvo gautas G. M. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodė, kad susitaikė su vyru Ž. M. ir nori nutraukti bylą. Dar daugiau, 2016-11-22 Šiaulių apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios pareiškimas, kuriame ji dar kartą prašė nutraukti bylą ir nurodė, kad ji su Ž. M. susitaikė ir jam atleido. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaip pati G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, po žinučių rašymo, Ž. M. buvo atvykęs į Vokietiją, jie kartu praleido visą savaitgalį, bendravo normaliai. Taip pat G. M. nurodė, kad puikiai supranta Ž. M. išsakytą pyktį, suvokia, kad viskas vyksta dėl to, kad šis negali matytis su sūnumi. Tokios aplinkybės rodo, kad G. M. nebijojo Ž. M., jo pasisakymų nelaikė realia grėsme. O ir pats Ž. M. teismui teigė, kad jie su G. M. gana dažnai bendrauja telefonu ir susirašo žinutėmis. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 145 str. 2 d., svarbu nustatyti sistemingumo požymį nelabai ilgu laikotarpiu. Kaip matyti iš kaltinimo, pirmoji G. M. pateikta žinutė užfiksuota 2015-11-15, o paskutinioji 2016-05-15, kas parodo, kad veiksmai truko netgi pusę metų, ir negali būti pripažintina trumpu laiko tarpu. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad Ž. M. žinutėse išsakytos frazės prieštarauja moralei, nėra pateisinamos, tačiau, įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, tarp bylos šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių pobūdį, pokalbių, kurių metu buvo išsakytos tokio pobūdžio frazės, turinį, aplinkybę, kad šalys gyvena skirtingose Šalyse, nukentėjusios atstovo advokato kreipimosi į teisėsaugos institucijas laiką, vertinti tokius Ž. M. pasisakymus kaip realius, sudarančius pakankamą pagrindą nukentėjusiajai bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos nebuvo pagrindo, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad Ž. M. veiksmai – grasinančio turinio pasisakymai – atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kartu teismas konstatuoja, kad įstatymų leidėjas šį nusikaltimą pripažįsta pavojinga veika, kuris kelia realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai. Baudžiamoji teisė negali būti naudojama kaip įrankis bet kokių santykių aiškinimuisi. Baudžiamojoje justicijoje visuotinai pripažįstamas ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atkurti.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad Ž. M. nepadarė veikos, turinčios BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sudėties požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir Ž. M. išteisinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino, jog Ž. M. šiuo nuosprendžiu išteisinamas ir nepadarė naujo tyčinio nusikaltimo, t. y. veikos pagal BK 145 str. 2 d., sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. yra galiojantis ir Ž. M. negali būti teisiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Ž. M. išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Baudžiamosios bylos dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuri 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta nukentėjusiajai G. M. ir Ž. M. susitaikius, atnaujinimą panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui. Skundą paduoti Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Mantas Liesis