Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-409/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
1-27-409/2023
Teisminio proceso Nr.
1-05-6-00010-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-409/2023 Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00010-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.2.18.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Bendikui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,ekspertei R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2017 metais Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, pasiūlė A. A. iš jo įsigyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis prie svetimos banko sąskaitos ir svetimą mokėjimo kortelę, A. A. sutikus, A. D. neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – T. E. vardu (duomenys neskelbtini) UAB (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) išduotą mokėjimo kortelę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, o būtent, A. D. tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne anksčiau kaip 2017-10-26 iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo T. E. vardu (duomenys neskelbtini) UAB (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis - PIN kodu ir elektroninės bankininkystės prisijungimais prie sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), juos neteisėtai laikė su savimi kol tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-12-22, neteisėtai realizavo parduodamas A. A. už sutartą ne mažesnį kaip 400 Eur piniginį atlygį,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – K. S. vardu banke (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo kortelę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, o būtent, A. D. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018-01-13, Tauragėje pasiūlė K. S. už 100 Eur piniginį atlygį nuvežti jį į Lenkijos Respubliką, kad šis savo vardu atidarytų banko sąskaitą, K. S. sutikus, jis 2018-01-13 kartu su K. S., R. J. automobiliu nuvyko į Lenkijos Respubliką, (duomenys neskelbtini), kur K. S., padedant A. D., internetu bankui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą atidaryti banko sąskaitą, išduoti mokėjimo kortelę ir sudarė sutartį dėl elektroninės bankininkystės, banke (duomenys neskelbtini) K. S. vardu atidarius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, kuriuos pasiėmė A. D., o mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu buvo išsiųsta K. S. paštu į namus adresu (duomenys neskelbtini), K. S. 2018 metų sausio mėn. gavęs iš banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, juos savo namuose (duomenys neskelbtini), perdavė A. D., kuris neteisėtai įgytą K. S. vardu išduotą banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis laikė su savimi iki tol, kol tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018-02-08 išsiuntė juos A. A. į Šiauliuose esantį (duomenys neskelbtini) paštomatą ir neteisėtai realizavo parduodamas už sutartą ne mažesnį kaip 400 Eur piniginį atlygį A. A.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. D. parodė, kad kuo yra kaltinamas supranta, savo kaltės nepripažįsta. Jis internetinius pinigus A. A. keitė už tikrus pinigus, taip keitėsi kurį laiką, po to A. jis pasakė, ar jam apsimoka taip keistis, sakė susirask kokį žmogų, kuris tau parduos elektroninę bankininkystę ir galėsi pats iš sąskaitos išsigryninti tuos pinigus. A. pasakė, kad nežino tokio žmogaus, o jis (A. D.) pasakė, kad jis žino ir gali surasti kas parduoda sąskaitas. A. sutiko, taip jis surado K. S. ir T. E. Jis pats tų sąskaitų iš viso nematė, pats S. A. nusiuntė kortelę ir prisijungimo duomenis, o jis nei naudojosi, nei disponavo tomis sąskaitomis. Buvo tik kaip tarpininkas, jis tik surado tuos žmones, ir jie patys A. perdavė duomenis. Jis pats už tai gal ir gavo kokį 100 eurų, tik kaip tarpininkas, pasakė, kad už tiek ir tiek suras žmogų, o gal nei tiek jam neliko. Jis tik norėjo padėti, o dabar gaunasi taip, kad ant jo A. duoda parodymus, nes kiek jis jo prašė, tiek jis jam ir padėjo. Gali būti, kad už T. E. duomenis jam buvo sumokėta 400 eurų, nes vieną dieną jis nuvažiavo pas T. E., jis buvo neblaivus, jo paklausė, ar nori atsidaryti sąskaitą, pasakė, kad sumokės tiek ir tiek pinigų, T. E. sutiko. Jis sakė gerai parodyk, kur jam atsidaryti tą sąskaitą ir jis per jo telefoną internetu atsidarė sąskaitą ir per jo telefoną A. nusiuntė duomenis, po to jam A. padavė 400 eurų, kuriuos jis iš karto atidavė E. Jis žinojo, kad T. S. turi lenkišką bankininkystę, jo taip pat paklausė, gal nori žmogui ją parduoti, pasakė, kad nieko blogo nepadarys, tik žmogus nusiiminės pinigus, T. S. sutiko, sakė gerai, tada jis viską sutarė su A., A. sakė atsiųsti sąskaitą į paštomatą ir sumokės pinigus. Tada jis T. S. pasakė adresą, kur reikia siųsti, jis pats nuėjo į paštomatą ir viską išsiuntė A. ir po to gavo pinigus. Su T. S. ir dar kažkuo yra važiavęs į Lenkiją, bet jis ten važiavo apsipirkti, o ką kiti ten darė, jis nežinojo, patys ėjo į bankus ir atsidarinėjo sąskaitas. J. nepažįsta, N. A. žino, bet kuo jis prisidėjęs prie tos veiklos, nežino. Kaltės nepripažįsta, jis tik buvo kaip tarpininkas, jis tik surado tuos asmenis ir iš A. gavo pinigus ir tuos pinigus perdavė tiems žmonėms, kurie pardavė sąskaitas. Jis jokio nusikaltimo nepadarė. K. S. pažįsta nuo vaikystės, o su T. E. susipažino gal prieš 5 metus. T. E. A. sąskaitą išsiuntė iš jo (A. D.) telefono, nes jis pats neturėjo telefono, jis viską padarė per jo (A. D.) telefoną. Banko kortelę K. S. A. nusiuntė per paštomatą, jis tik viską jam pasakydavo, kur siųsti. Tiek S., tiek E. pasakė, kad žmogus nori nusiiminėti savo uždirbtus pinigus, kad nieko blogo nebus ir viskas bus gerai, kad niekas jokių nusikalstamų veikų nedarys. Važiuojant į Lenkiją automobilį vairavo jis (A. D.), norėjo išgerti, visa kelionė buvo jo sąskaita, jis ten važiavo apsipirkti. Su A. susipažino internete, jis į forumą buvo parašęs, kad jam reikalingas žmogus, kuris galėtų supirkti pay pall valiutą, tada jis jam parašė, kad gali supirkti 10 procentų pigiau, negu kainuoja, taip jie ir susipažino. Tada jie sutarė, kad jis atvažiuos į Šiaulius ir pakeis jam tuos pinigus. Taip jie keitėsi kurį laiką, bet po to jam nusibodo važinėtis į Šiaulius ir jis jam pasiūlė susirasti kokį žmogų, kuris turi sąskaitą ir galės per jį nusiiminėti tuos pinigus. Pradžioje jie fiziškai susitikdavo kartą per savaitę, kartais ir dažniau, jis jam parašydavo, kad turi tiek ir tiek valiutos, jis atvažiuodavo į Šiaulius ir viską supirkdavo. Jis turėjo tų žmonių, kurie jam pigiai parduodavo tą valiutą, todėl jis nebenorėjo važinėtis į Šiaulius ir pasakė, kad susirastų kitą žmogų, kuris jam parduotų banko sąskaitą. Už tą tarpininkavimą praktiškai jis jokios naudos negavo. Kai A. pasiūlė susirasti žmogų, iš kurio galėtų nusipirkti sąskaitą, jis iš karto pasakė, kad neturi tokių žmonių, kurie leistų naudotis savo sąskaita, tada jis pasakė, kad turi tų žmonių, bet jiems reikės už tai sumokėti, A. su tuo sutiko. Jis suprato, kad per tą sąskaitą nusiiminės pinigus, nes jis nenorėjo rodyti VMI, kad kažką uždirba, todėl jam reikėjo svetimų žmonių sąskaitų. Taigi jo parodymai tokie patys, kokius davė tyrėjai pirmos apklausos metu, jis jokio nusikaltimo nepadarė, pats K. S. savo banko sąskaitą išsiuntė A., jis jokio nusikaltimo nepadarė. Jis nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Jis paėmė pinigus iš A. A. ir jam prižadėjo surasti žmogų, kuris atsiųs jam savo elektroninę bankininkystę. Surado K. S., perdavė jam pinigus, kuriuos jam buvo davęs A. A. ir pats K. S. paštomatu A. A. išsiuntė į Šiaulius savo elektroninę bankininkystę. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, K. S. bankininkystės savo rankose nėra turėjęs ir jos niekam neperdavė. Su T. E. irgi buvo tokia pati situacija. T. E. pasakė, kad tam verslininkui reikia jo bankininkystės, T. E. sakė gerai, klausė, kiek mokės, pasakė 600 eurų, padavė tuos 600 eurų ir T. E. iš jo telefono atsidarė sąskaitą ir nusiuntė savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis A. A., kortelės ten net nebuvo. Jokio nusikaltimo jis nepadarė, prašė jį išteisinti.

Liudytojas A. A. parodė, kad kaltinamąjį A. D. pažįsta. Prieš 4-4,5 metų internete susipažino su A., susitiko Šiauliuose, pokalbio metu išėjo toks pokalbis, kad jo draugai galėtų jam leisti pasinaudoti banko kortelėmis. Tuo metu vykdė veiklą, pirkdavo ir parduodavo prekes, galvojo, kad greičiau bus gaunami pinigai, galės didesnėmis sumomis išsigryninti ir taip prekės klientus pasieks greičiau. Todėl pagalvojo ir sutiko. Taip jam pristatė dviejų žmonių banko mokėjimo korteles. Kiek pamena, pirma banko kortelė buvo T. E. vardu, tai buvo (duomenys neskelbtini) kortelė, o kita K. S. vardu, buvo lenkiška (duomenys neskelbtini) banko kortelė. Jis už tas korteles paprašė atlygio, kiek pamena, už vieną kortelę sumokėjo apie 500 eurų ir už kitą panašiai. Jis gaudavo iš savo klientų pavedimus, pokalbio su A. D. metu išėjo kalba, kad į tas korteles greičiau ateina pinigai, bankomatuose galima nusiimti didesnes sumas, o jam klientai prašydavo greičiau išsiųsti prekes, taip išėjo, kad pasinaudojo tomis kortelėmis. Į tas korteles jis gaudavo pinigus už prekes. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla, bet byla buvo nutraukta susitaikius su valstybe, pripažino kaltę, atlygino visą žalą valstybei. Tuo metu, kai naudojosi svetimais duomenimis, nežino, ar suprato, kad tai neteisėta, tuo metu jam gerai sekėsi ir net nepagalvojo, bet dabar tai supranta, kad tai neteisėta, o tuo metu nesusimąstė, tuo labiau, kad tie draugai leidžia naudotis, tikrai nesusimąstė, kad tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pirmo susitikimo metu A. D. jam atrodė tikrai normalus žmogus, kategoriškas, turintis savo nuomonę, tikrai nieko neįtarė dėl jo elgesio, dėl jo adekvatumo, tuo labiau, kad buvo už automobilio vairo. Vėliau jiems dar teko susirašyti, kiek suprato, jis turėjo kažkokių asmeninių problemų, bet labai nesigilino. A. D. suprato, kad jam reikia gauti pavedimus, tuo ir motyvavo, kad į tas korteles pinigai greitai ateina ir galima nusiimti dideles sumas. T. E., K. S. nepažinojo, tik ikiteisminio tyrimo metu teko sutikti. Pirmą kartą fiziškai A. D. atvežė kortelę į Šiaulius, ten buvo vokas su visais PIN kodais, antrą kortelę gavo paštomatu iš Tauragės, tik iš A. D. gavo siuntos koduką, su kokiu kodu reikia atsiimti. Vieną kartą tikriausia pinigus už kortelę išsiuntė paštomatu, o antrą kartą neatsimena, ar paštomatu, ar grynais, bet nusiuntęs, siuntos kodą nusiuntė A. D. A. D. suprato, kad jis užsiima prekyba, greitai pinigai ateina iš Azijos, jis suprato, kad kažką perku parduodu. Toks pinigų išgryninimas tęsėsi apie 2 metus. Nežino, ar A. D. žinojo, kad ta veikla buvo neteisėta, jis nelabai gilinosi. Iš tikrųjų nežino, kas jam siuntė korteles, bet visu kodus tikrai jis gavo iš A. D. Tuos kodus gavo telefonu arba SMS, arba per Viber.

Liudytojas N. A. parodė, kad kaltinamąjį A. D. pažįsta, šiuo metu jokių santykių nėra. A. Ž., K. S. žino. Su A. D., L., jo pavardės nežino ir M. N. yra vykę į Lenkiją. Ten A. norėjo atidaryti banko sąskaitas. Tai buvo A. D. sumanymas, jam reikėjo sąskaitų ir jie važiavo. Jam už tai buvo žadėtas atlygis, bet nieko negavo. Kiek žino, sąskaitos buvo atidarytos, bet jis pats neturėjo nei vienos kortelės, nei vienos sąskaitos. Atrodo, kad Lenkijoje ėjo į keturis bankus, kiekvienam banke atsidarė po vieną sąskaitą. Kai atidarė sąskaitas, visi gavo korteles ir jas atidavė A. D. Kas vyko toliau, nežino, jie išvažiavo namo ir viskas. Už tai A. davė po kelis eurus ir sakė, kad atsiskaitys vėliau, bet niekas neatsiskaitė, dingo ir tos kortelės. Jis pats jokių nuostolių nepatyrė, apie tas sąskaitas jis nieko nežino. Iš pradžių niekas iš jų nesuprato, kad tie jų veiksmai neteisėti, tik vėliau sužinojo. Jis tikrai nieko nemeluoja, sako visą tiesą. A. D. sakė, kad kortelės, sąskaitos reikalingos, kad kažkas turi į tas sąskaitas pervesti pinigus, jeigu būtų žinojęs, kad vyks kažkas neteisėto, nieko nebūtų daręs. Atrodo, kad tos kortelės buvo atsiųstos paštu. Į banką ėjo keturiese, A. D. į banką nėjo, jis buvo netoliese. Tikrai ne jis pats čia viską sugalvojo.

Liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamąjį A. D. pažįsta, šiuo metu nebendrauja. Lenkijoje yra atsidaręs sąskaitą banke, ją atidarė A. D. prašymu. Tikslios datos nepamena, prieš du metus, lyg tai buvo ruduo, A. D. paprašė atsidaryti sąskaitą, kam ji jam buvo reikalinga, nieko neaiškino, žadėjo atlygį, žadėjo 200 eurų, jis su tokiu prašymu sutiko. Su mašina, kurią vairavo A. D., nuvyko į Lenkiją, kartu važiavo dar vienas asmuo, bet nei jo vardo, nei pavardės neatsimena, bet jis šiandien kartu atvykęs į teismą paliudyti. Lenkijoje nuėjo į du bankus ir atsidarė dvi ar tris sąskaitas, po to visus dokumentus gavo į namus, į pašto dėžutę. A. D. su juo atsiskaitė, atrodo, kad jis dar Lenkijoje jam padavė 200 eurų. Gavęs paštu banko korteles iš Lenkijos jas padavė A. D. Kad tos sąskaitos bus naudojamos galimai neteisėtu būdu, šiek tiek suprato, bet ne taip kaip čia prirašyta, galvojo, kad ta sąskaita naudojosi A. D. Jam iš tiesų nebuvo žinoma, kas buvo daroma su jo banko sąskaita. Kai gavo banko korteles, susisiekė su A. D. Atrodo, kad po kelių savaičių vieną kortelę A. D. jam atvežė, o kitą pasiliko. Lenkijoje banke jam buvo išduoti kažkokie lapai. Apie elektroninę bankininkystę, prisijungimo kodus jis nieko nežino. A. D. jam padavė tik 200 eurų. Jie atėjo į banką, A. D. kartu nebuvo, su banko darbuotojais jis pats bendravo rusiškai, bet jie jo nieko daug neklausinėjo. A. D. į Lenkiją važiavo tikrai neapsipirkti. Atsidaryti sąskaitas jo prašė A. D.

Liudytojas T. E. parodė, kad kaltinamojo A. D. nepažįsta, atrodo, kad jį mato pirmą kartą. Kažkam yra davęs savo asmens dokumentą, kad pasidarytų kopiją. Datos neatsimena, sėdėjo prie bažnyčios ir gėrė alų, sustojo žmogus su sidabrine mašina, žmogus paklausė, ar nenori užsidirbti, atsakęs, kad nori, telefonu pasidarė jo asmens dokumento kopiją, jam už tai davė 20 ar 25 eurus. Kam reikalingas tas jo asmens dokumentas, jam nesakė, tik paklausė, ar nori užsidirbti. Daugiau su tuo pačiu asmeniu susitikęs nebuvo, kaltinamojo A. D. neatpažįsta. Vėliau jį išsikvietė policija ir nurodė, kad jo vardu kažkas buvo padaryta, bet dabar neprisimena. Žino, kad savo asmens dokumento neturi teisės niekam duoti, bet reikėjo pinigų ir tuo metu nepagalvojo. Kartu su prieš tai apklaustu liudytoju į kitą valstybę nėra vykęs, jis dirbo Olandijoje ir turėjo olandišką kortelę, o kad būtų atsidaręs sąskaitą Lenkijoje, tiksliai nepamena. K. S. yra tik matęs Tauragėje, su juo niekur nėra vykęs. Kad jo vardu buvo atidarytos dvi banko sąskaitos bendrovėje (duomenys neskelbtini), jam nežinoma. Pas jį nėra pašto dėžutės, jis jokios kortelės negavo, apie tą kortelę jis nieko nežino. Kaltinamojo A. D. nepažįsta.

2020-03-24 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekama Kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, kurioje disponuojama informacija apie galimai daromus sunkius nusikaltimus, ir kurioje nustatyta, kad Šiaulių miesto gyventojas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), galimai vykdo pinigų plovimą. Turima duomenų apie tai, kad A. A., vykdydamas konspiracinių elementų turinčius veiksmus, atlieka pinigų gryninimo operacijas pasinaudodamas Lietuvoje esančiais bankomatais, tačiau tai daro su Lenkijos banko mokėjimo kortele, t. y. A. A. naudodamasis Lenkijos banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) banke (Lenkija), atlieka pinigų gryninimo operacijas, pasinaudodamas Lietuvoje esančiais bankomatais (daugiausia Šiaulių mieste). Nustatyta, kad nurodyta sąskaita buvo atidaryta 2018-01-13 Lietuvos Respublikos piliečio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Tauragės mieste, vardu, kuris yra įgaliotas valdyti šią sąskaitą ir naudos gavėjas, tačiau turimais duomenimis pats K. S. nurodyta banko kortele nesinaudoja ir galimai A. A., siekdamas gryninti pinigines lėšas ne savo vardu, tokiu būdu maskuoja savo veiksmus ir tiesioginį ryšį su gryninamomis lėšomis. Žinoma, kad A. A. iš Lenkijos banke (duomenys neskelbtini) esančias banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas su šią sąskaita susieta bankine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) per Lietuvos teritorijoje esančius bankomatus (dažniausiai esančius Šiaulių mieste) laikotarpiu nuo 2018-02-07 iki 2020-03-11 iš viso išgrynino 709 550 Eur. Taip pat turima duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2019-10-30 į Lenkijos banko (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausia buvo gautos lėšos iš (duomenys neskelbtini) 290467,50 Eur, T. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Tauragėje, 167505,28 Eur, (duomenys neskelbtini) 42806 Eur ir kt. Pradedamas nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas. (1 t., b. l. 33-23).

2020-10-14 tarnybiniame pranešime dėl A. D. galimai padarytos nusikalstamos veikos nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, 2020-05-28, atlikus kratą K. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo apklaustas liudytoju. K. S. nurodė, kad 2017 m. pb. ar 2018 m. pr. jo pažįstamas asmuo A. D. už piniginį atlygį, t. y. 100 Eur už vieną atidarytą banko sąskaitą, pasiūlė nuvežti jį į Lenkiją ir atidaryti banko sąskaitas jo vardu. A. D. nenurodė, dėl kokių priežasčių reikia, kad K. S. vardu būtų atidarytos banko sąskaitos Lenkijoje. K. S. sutiko tai padaryti, kartu su A. D. automobiliu Audi A6 nuvyko į Lenkiją, į prekybos centre esantį banko padalinį (duomenys neskelbtini), kur buvo atidaryta viena banko sąskaita K. S. vardu, po to važiuota į dar du nenustatytus banko padalinius, kur buvo atidarytos dvi banko sąskaitos K. S. vardu. Tą pačią dieną buvo atidarytos 3 banko sąskaitos K. S. vardu, už kurias K. S. gavo iš viso 300 Eur. Praėjus kelioms savaitėms, K. S. paštu gavo 3 Lenkijos banko mokėjimo korteles su dokumentais, kuriuos perdavė A. D. Po kurio laiko A. D. vieną iš tų trijų mokėjimo kortelių grąžino K. S. K. S. nurodė, kad asmeniškai nė vienos iš trijų minėtų mokėjimo kortelių niekada nesinaudojo. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą, 2020-05-28 įteikus pranešimą apie įtarimą A. A., apklausus jį įtariamuoju, jam buvo pateiktos 5 vyrų nuotraukos (nuotraukoje Nr. 4 buvo A. D.), iš kurių jis atpažino ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 4yra vyras vardu A. D., kuris jam pasiūlė pasinaudoti, suorganizavo ir pateikė/perdavė elektronines mokėjimo priemones – K. S. ir T. E. vardu atidarytas banko sąskaitas ir mokėjimo korteles, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, o už tai A. A. sumokėjo grynais jam nuo 800 iki 1000 Eur per du kartus. Iš 2020-10-13 gauto ETO matyti, kad 2018-01-13 Lenkijos banke (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta bank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. vardu, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (pagal turimus duomenis, t. y. iš apklausos matyti, kad tuo metu K. S. gyveno nurodytu adresu), pasas (duomenys neskelbtini) (duomenų sistemoje – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini), galiojo iki (duomenys neskelbtini)). (1 t., b. l. 27-28).

2021-01-08 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad A. D. tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis realizavo svetimas elektronines mokėjimo priemones A. A. ir už tai gavo atlygį, t. y. nusikalstomos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymiai. (1 t., b. l. 30-31).

2021-07-28 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje. (1 t., b. l. 52-77).

2021-09-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021-08-09 nutartis ir priimtas naujas sprendimas. Patvirtintas 2021-07-28 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su Šiaulių apskrities VMI. A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. (1 t., b. l. 79-103).

2020-05-28 A. A. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parodė, kad iš pateiktų penkių vyrų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 4 yra vyras, vardu A., kuris jam pasiūlė pasinaudoti, suorganizavo ir pateikė K. S. ir T. E. atidarytas banko sąskaitas ir mokėjimo korteles. A. A. jam sumokėjo už tai grynais nuo 800 iki 1000 eurų per du kartus. (1 t., b. l. 119-124).

2021-01-28 K. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parodė, kad iš pateiktų penkių vyrų nuotraukų, vyras Nr. 2, t. y. A. D., paprašė atsidaryti banko sąskaitas Lenkijoje, ką jis ir padarė ir už tai gavo iš jo piniginį atlygį. K. S. tam vyrui perdavė atidarytų bankų sąskaitų mokėjimo korteles. (1 t., b. l. 141-145).

2021-01-28 T. E. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole parodė, kad iš pateiktų penkių vyrų nuotraukų, neatpažįsta to vyro, kuris nufotografavo jį ir jo asmens dokumentą, tas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. (1 t., b. l. 156-158).

2020-05-28 kratos protokole užfiksuota, kad krata atlikta A. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu kartu su kitais daiktais buvo savanoriškai pateikta ir K. S. vardu išduota banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 194-200).

2020-05-20 Europos tyrimo orderio pagalba gauti duomenys iš Lenkijos Respublikos apie banke (duomenys neskelbtini) K. S. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 129, 3 t., b. l. 37).

2021-01-04 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas iš Lenkijos Respublikos gautas ETO (Lenkijos banke (duomenys neskelbtini) atidarytos K. S. vardu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2020-05-04 išrašas). Pateiktame atsakyme nurodyta, kad banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) savininkas yra S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasas (duomenys neskelbtini), gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), Lietuva, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaita atidaryta 2018-01-13 internetu, prie sąskaitos nėra priskirti jokie įgaliotiniai. Klientas prisijungia naudojantis elektronine bankininkyste, slaptažodžiai siunčiami telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Prisijungimus prie elektroninės bankininkystės klientas gavo sutarties sudarymo dieną. Informacija apie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą pateikta už laikotarpį nuo 2018-01-13 iki 2020-05-04. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad prie K. S. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą prisijungta 2018-01-13 13:01:25. Nustatyta, kad pirmą kartą iš A. A. vardu registruotos jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), interneto prieigos, kurios (duomenys neskelbtini) prisijungta 2018-01-24 21:41:04. Laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2020-05-04 iš viso prie minėto IP prisijungta 9 kartus. Prie A. A. darbo vietos - (duomenys neskelbtini) kolegijos interneto prieigos, kurios IP (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu prisijungta 48 kartus. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2020-05-04 į Lenkijos banke (duomenys neskelbtini) atidarytą K. S. vardu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2020-05-04 iš viso pervesta ne mažiau kaip 748 378 eurų, išmokėta (išgryninta ar atsiskaityta už paslaugas) ne mažiau kaip 748 375 eurų. Iš T. E. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. S. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta ne mažiau kaip 163 449 eurų. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) į K. S. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta ne mažiau kaip 214 387 eurai, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta ne mažiau kaip 31 863 eurai, iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta ne mažiau kaip 108 125 eurai. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) į K. S. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta ne mažiau kaip 43 254 eurai. Į minėtą Lenkijos banko sąskaitą matyti vesti pinigai įvairiomis sumomis ir iš kitų asmenų. Apžiūrėjus iš Lenkijos Respublikos gautą ETO su Lenkijos banke (duomenys neskelbtini) atidarytos K. S. vardu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) laikotarpiu nuo 2018-01-13 iki 2020-05-04 išrašu, nustatyta, kad pinigai (Eur) į sąskaitą pradėti vesti nuo 2018-01-29 ir iki pat 2020-04-29 pinigai nuosekliai buvo vedami į minėtą sąskaitą. Pinigai daugiausiai buvo išgryninti Šiaulių mieste esančiuose bankomatuose. Daugiausia pinigų pervesta iš (duomenys neskelbtini) (Kinija). (3 t., b. l. 49-51).

2020-05-18 apžiūros protokole užfiksuota gautų duomenų iš UAB (duomenys neskelbtini) apžiūra. (2 t., b. l. 85-95).

2020-05-25 UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rašte nurodyta, kad mokėjimo kortelė buvo išduota sąskaitai (duomenys neskelbtini) priklausančiai T. E., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. E., gimimo data (duomenys neskelbtini), el. p. adresas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 99-100).

2020-05-29, 2021-02-18 UAB (duomenys neskelbtini) atsakymuose nurodyta, kad T. E. vardu (duomenys neskelbtini) kortelė PAN (duomenys neskelbtini) buvo naudota atsiskaitymams laikotarpiu nuo 2017-12-22 iki 2018-10-10, kortelės išdavimo data: (duomenys neskelbtini), kortelė išsiųsta neregistruotu (duomenys neskelbtini) paštu: Mr. T. E., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lithuania. (II tomas, b. l. 119,122,125).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. lapkričio 7 – gruodžio 1 d. ekspertizės akte Nr. 75U-II-98/2022 nurodyta, kad kaltinamajam A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra laikotarpiu nuo 2017 m. (tikslus laikas nenustatytas) iki 2018 m. vasario 8 d. konstatuojama (duomenys neskelbtini) sutrikimo – (duomenys neskelbtini) remisija bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. A. D. šiuo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini) sutrikimo – (duomenys neskelbtini) medikamentinė remisija bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas, dėl kurių A. D. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. A. D. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių. A. D. rekomenduojamas gydymasis psichikos sveikatos centre bendrais pagrindais. A. D. dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti teisiamajame posėdyje. (4 t., b. l. 128-138).

Teisiamajame posėdyje ekspertė R. D. patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad ekspertizės metu ekspertų komisija nustatė ką jie pamatė kaltinamojo A. D. psichikos būsenoje, tai yra, (duomenys neskelbtini) sutrikimo remisiją. Remisija tai yra liguistų simptomų išnykimas, sumažėjimas, kada asmuo jau gali dalyvauti gyvenime, adaptuotis ir gyventi įprastą gyvenimą, o, ar jis galėtų atlikti laisvės atėmimo ir arešto bausmes kalėjime, tai kokia jo būsena yra šiuo metu, tai jie dabar negali diagnozuoti dabartinės jo būsenos, kadangi yra (duomenys neskelbtini) sutrikimas su paūmėjimais ir pablogėjimais, gali būti (duomenys neskelbtini) paūmėjimai, jo ligos eiga banguojanti, tai apie dabartinę būseną jie dabar negali nieko pasakyti. Apie jo dabartinę būseną turėtų pasisakyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje jį gydantis gydytojas. Vis tik yra medikamentinė remisija, tai yra, kada gydoma vaistais ir ta remisija ir tų liguistų simptomų išnykimas yra gydant vaistais. Tai tas gydymas būtų tikslingas bendrais pagrindais arba jeigu (duomenys neskelbtini) ligoninės gydančių gydytojų komisija nuspręstų, kad stacionarinis gydymas gali būti baigtas ir gali būti rekomenduota palengvinti priverčiamąsias priemones ir skirti ambulatorinį priverstinį gydymą. Jie savo išvadoje pateikė tai, ką matė stacionarinės ekspertizės metu, tačiau jis yra gydomas dėl kitų nusikalstamų veikų, o jie ekspertizę atliko tik dėl vienos nusikalstamos veikos, tai 2017-2018 m. ir psichikos būsenoje ekspertizės metu matė remisiją, kaip ir sumažėjimą šitų liguistų simptomų, o dėl kitų nusikalstamų veikų jie ekspertizės neatliko, ten buvo nurodytos veikos, buvo kita (duomenys neskelbtini) būsena ir yra parašyta, kad buvo (duomenys neskelbtini) būsenoje, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu kaltinamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kalėjimuose yra laisvės atėmimo vietų psichiatrijos skyrius ir pablogėjus psichikos būsenai visuomet asmuo gali būti nukreiptas į kalėjimo ligoninę, tai yra bendrais pagrindais. Laisvės atėmimo vietose būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. D. kaltė įrodyta. Kaltinamasis A. D. kaltę neigė, nurodydamas, jog jis tik buvo kaip tarpininkas, jis tik surado asmenis ir iš A. A. gavo pinigus bei tuos pinigus perdavė žmonėms, kurie pardavė sąskaitas, pats K. S. savo banko sąskaitą išsiuntė A. A., jis tik paėmė pinigus iš A. A. ir jam prižadėjo surasti žmogų, kuris atsiųs jam savo elektroninę bankininkystę, surado K. S., perdavė jam pinigus, kuriuos jam buvo davęs A. A. ir pats K. S. paštomatu A. A. išsiuntė į Šiaulius savo elektroninę bankininkystę, K. S. bankininkystės savo rankose nėra turėjęs ir jos niekam neperdavė, su T. E. irgi buvo tokia pati situacija, T. E. pasakė, kad reikia jo bankininkystės, T. E. sutiko, klausė, kiek mokės, pasakė 600 eurų, padavė tuos 600 eurų ir T. E. nusiuntė savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis A. A., kortelės ten net nebuvo, taigi jie patys, t. y. K. S. ir T. E. A. A. perdavė visas savo elektronines mokėjimo priemones, o ne jis. Šiuos parodymus paneigia liudytojų A. A., N. A., K. S. ir T. E. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas A. A. nuosekliai teigė, kad A. D. jam pasiūlė pasinaudoti, suorganizavo ir pateikė/perdavė elektronines mokėjimo priemones – K. S. ir T. E. vardu atidarytas banko sąskaitas ir mokėjimo korteles, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti, o už tai jis A. D. sumokėjo grynais nuo 800 iki 1000 Eur per du kartus. Liudytojas N. A. parodė, kad su A. D. vyko į Lenkiją, kur A. D. norėjo atidaryti banko sąskaitas, tai buvo A. D. sumanymas, jam reikėjo sąskaitų ir jie važiavo, už tai buvo žadėtas atlygis, Lenkijoje ėjo į keturis bankus, kiekviename banke atsidarė po vieną sąskaitą, kai atidarė sąskaitas, gavo korteles ir jas atidavė A. D., už tai A. D. jam davė kelis eurus ir sakė, kad atsiskaitys vėliau, bet neatsiskaitė. Liudytojas K. S. taip pat parodė, kad Lenkijoje jis yra atsidaręs sąskaitą banke, ją atsidarė A. D. prašymu, už tai žadėjo 200 eurų ir jis sutiko, su A. D. vyko į Lenkiją, kur nuėjo į du bankus ir atsidarė dvi ar tris sąskaitas, po to visus dokumentus gavo į namus, į pašto dėžutę, A. D. su juo atsiskaitė, gavo 200 eurų, o gavęs paštu banko korteles iš Lenkijos jas padavė A. D. Liudytojas T. E. parodė, kad datos neatsimena, sėdėjo prie bažnyčios ir gėrė alų, sustojo žmogus su sidabrine mašina, žmogus paklausė, ar nenori užsidirbti, atsakęs, kad nori, telefonu pasidarė jo asmens dokumento kopiją, jam už tai davė 20 ar 25 eurus. Liudytojai A. A. ir K. S. atpažino A. D., kaip asmenį, pasiūliusį pasinaudoti, suorganizavo ir pateikė/perdavė elektronines mokėjimo priemones – K. S. ir T. E. vardu atidarytas banko sąskaitas ir mokėjimo korteles, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti. Be to, ir pats kaltinamasis A. D. patvirtino, kad T. E. A. A. savo sąskaitą išsiuntė iš jo (būtent iš A. D.) telefono, nes jis pats neturėjo telefono, jis viską padarė per jo (A. D.) telefoną, o banko kortelę K. S. A. A. nusiuntė per paštomatą, jis (t. y. A. D.) tik viską jam pasakydavo, kur siųsti.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo svetimas elektronines mokėjimo priemones, jų ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą. Subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.

Pirmiau paminėti liudytojų A. A., K. S. parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, liudytojo N. A. parodymai apie A. D. suorganizuotą vykimą į Lenkiją atsidaryti banko sąskaitų, iš dalies ir kaltinamojo A. D. parodymai, kad jis pasiūlė A. A. pinigų išsigryninimui surasti žmones, kurie parduoda savo elektroninės bankininkystės duomenis, suprato, kad A. A. per sąskaitas nusiiminės pinigus, nes nenorėjo rodyti VMI savo uždarbio, todėl jam reikėjo svetimų žmonių sąskaitų, kad A. A. sumokėjo už suteiktą paslaugą, bei iš bankų gauti duomenys, neabejotinai patvirtina, kad A. D. įgijo, laikė ir už nemažiau kaip 800 Eur A. A. realizavo svetimas, t. y. T. E. ir K. S. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir kad A. D. suvokė, jog tai bus panaudota A. A. neteisėtam veikimui. Tuo tarpu liudytojas K. S., perduodamas kaltinamajam A. D. banko korteles bei prisijungimo duomenis, nežinojo kokiems tikslams A. D. ar kiti asmenys juos panaudos, A. D. apie numatomą neteisėtą elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą jam nepasakė. Liudytojas T. E. iš viso neigė žinojęs apie jo vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones. Trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme tik tuo atveju, jeigu yra mokėjimo priemonės savininko sutikimas dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų, pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją. K. S. sutikimo, kad su jo mokėjimo priemonėmis A. A. atlikinėtų finansines operacijas tiek A. D., tiek A. A. nedavė. T. E. teigė iš viso nežinęs apie šių mokėjimo priemonių egzistavimą. Todėl A. D. veiksmai, t. y. svetimų mokėjimo priemonių, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas, laikymas ir realizavimas yra neteisėti. A. D. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti, A. D. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Kaltinamasis A. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, tačiau tokie jo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes yra nelogiški, be to, jų nepatvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Jis neteistas, 2013-09-18 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, susitaikius, 2015-10-20 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 2022-05-19 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, šiuo metu gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (3 t., b. l. 85-86, 4 t., b. l. 59-62, 78). Šioje byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad jis yra pakaltinamas, t. y. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (4 t., b. l. 128-138). Jis vykdė individualią veiklą nuo 2021-02-11 (3 t., b. l. 87), administracinis baustumas išnykęs, todėl laikoma, kad administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 89-93). Kaltės kaltinamasis nepripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. D. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas minimalus, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Bauda neskirtina, įvertinus A. D. turtinę padėtį, nes jis šiuo metu gydosi, pajamų negauna.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios egzistavimo sąlygos, t. y. A. D. yra pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. D. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, pagal ekspertizės aktą A. D. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, jam rekomenduojamas gydymasis psichikos sveikatos centre bendrais pagrindais, ekspertų komisija nustatė, kad A. D. psichikos būsenoje pamatė (duomenys neskelbtini) sutrikimo remisiją, tai yra liguistų simptomų išnykimą, sumažėjimą, kada asmuo jau gali dalyvauti gyvenime, adaptuotis ir gyventi įprastą gyvenimą, vykdo individualią veiklą, civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant be intensyvios priežiūros taikymo kaltinamajam. Teismo nuomone, parinkus A. D. bausmės rūšį – areštą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant, bausmė bus teisinga, taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Kaltinamajam A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautą turtą – 800 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Kardomoji priemonė kaltinamajam A. D. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 109-110) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. D. paskirtos 15 (penkiolikos) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) konfiskavimą.

Kardomąją priemonę A. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė