Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-496/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-496/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Telebaltikos importas ir eksportas“, Telebaltikos importas ir eksportas EA Display Ltd
Ieškovas
EA Display Ltd
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-496/2013Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Telebaltikos importas ir eksportas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1192-357/2012 pagal ieškovo EA Display Ltd ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas EA Display Ltd ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo UAB „Telebaltikos importas ir eksportas“ 282 158,77 Lt skolą, 55 110,48 Lt palūkanų, 8,28 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (1-6 b. l.).

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti 337 269,25 Lt ieškinio sumos atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad didelė ieškinio suma sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas ilgą laiką vengia vykdyti sutartį, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo 337 269,25 Lt sumos atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant juo naudotis, tačiau uždraudžiant juos išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę bei įkeisti, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas (9-10 b. l.).

Nurodė, kad pagrindą taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones sudaro didelė ieškinio suma bei aplinkybė, kad reikalavimo įvykdymas nėra užtikrintas. Teismo teigimu, atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko padidėtų galimo palankaus teismo sprendimo ieškovui neįvykdymo rizika; laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, pirmiausia areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos piniginės lėšos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Telebaltikos importas ir eksportas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį (25-26 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Ieškovas ieškinio aplinkybių nepagrindė įrodymais, kadangi nepateikė prekių užsakymą ir susitarimą pirkti prekes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas atsiskaitė už 964 vnt. pirktų prekių, o kitų prekių nebuvo perduota;

2) Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, kodėl prašymas išnagrinėtas, nepranešus apie tai atsakovui, ir kaip atsakovo informavimas pranešimu gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jį neįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, turėjo pagrindo priimti skundžiamą nutartį ir, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str. 1 d.). Byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, o apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimo suma – 337 269 Lt yra didelė ir, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo (jei toks būtų priimtas) įvykdymas gali pasunkėti arba tokio teismo sprendimo vykdymas pasidarytų visiškai negalimas (CPK 144 str. 1 d.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, apyvarta bei įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008).

Nei apygardos teisme, nei su atskiruoju skundu nėra ir apeliantas nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia gera, kad ieškovo reikalavimo suma (337 269 Lt) jam nėra didelė, t. y. dokumentų (tarp jų mokesčių administratoriaus patvirtinto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos), iš kurių būtų galima įvertinti įmonės turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės, piniginių lėšų dydžio santykį su įmonės turimais įsipareigojimais (CPK 178 str., 185 str.). Apelianto su atskiruoju skundu pateikti dokumentai - važtaraštis, supakuotų prekių sąrašas, komercinė sąskaita – faktūra, 2010-03-24 raštas, 2012-10-11 paklausimas ir 2012-10-16 pažyma apie gautus konteinerius su kroviniais (28-37 b. l.) galėtų turėti reikšmės, nagrinėjant ieškovo reikalavimo esmę, tačiau nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, o įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį jis nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str. 314 str. 338 str.)

Nesudaro pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, ir aplinkybė, kad jos pritaikytos iš anksto nepranešus atsakovui.

Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 147 str. 1 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tik tuo atveju, kai teismas mano, kad tai yra būtina, o teismas turi teisę spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nepranešimas atsakovui, priimant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nereiškia tokios teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, nustatęs, jog ieškinio suma yra didelė, reikalavimo įvykdymas nėra užtikrintas, nėra duomenų apie atsakovo turtą, o pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali apsunkinti jų taikymą arba padaryti jį nebeįmanomą.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepranešimo atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimą būtų neteisingai išspręstas ieškovo prašymas ar pažeistos atsakovo procesinės teisės. Vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo išsiųsta 2012 m. spalio 4 d. teismo nutartis ir suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir paneigti prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos ar abejones dėl grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 1 d.). Įgyvendindamas šią teisę, atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu (CPK 151 str.), tačiau nepateikė jo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, arba tokių priemonių taikymo pagrįstumą (CPK 185 str., 314 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų panaikinimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 149 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį.

TeisėjaiAudronė JarackaitėNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus