Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-752-668/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-07
Bylos Nr.
II-752-668/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00523-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
E. Z.
Kategorijos
  • 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-752-668/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00523-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos E. Z. atstovui advokatui M. V.,

asmeniui, kurio atžvilgiu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. Z. (toliau – Pareiškėjos) atstovo advokato M. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas E. Z. atstovo advokato M. V. skundas dėl Institucijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2023 m. gegužės 3 d. nutarime pažymėjo, kad: „Atliekamos teisenos metu nustatyta, kad pareiškime minimas Basendžio veislės šuo, įkandęs į koją mažametei L. Z. ir tuo padaręs žalos jos sveikatai, priklauso L. S. Iš atliekamos teisenos metu surinktos medžiagos matyti, kad būtent L. S. mažamečio sūnaus P. P. veiksmai turėjo tiesioginės įtakos žalos atsiradimui, t. y. P. P. paleidęs savo namo kieme šunį nuo pavadėlio neįsitikino, kad kiemo varteliai yra uždaryti ir šuo neišbėgs iš kiemo, todėl jis savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Kadangi P. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidimą įvykdė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, todėl neturėjo tokio amžiaus, pagal kurį galima administracinė atsakomybė, t. y. neturėjo amžiaus (16 metų)“. Tačiau Pareiškėja su šiais argumentais nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad atliktame tyrime visiškai nepagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl mažamečio L. S. sūnaus administracinės atsakomybės. Svarbu pabrėžti, kad tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, tiek ir Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės nustato atsakomybę už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus būtent gyvūno savininkui. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog mažametę L. Z. apkandžiojęs šuo priklauso L. S. Ši aplinkybė yra konstatuota ir ginčijamame nutarime. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo šuns savininkės mažamečiui sūnui, tuo labiau, kad ir tyrimo metu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas L. S. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog tyrimo metu buvo netinkamai nustatytas atsakomybėn trauktinas subjektas, todėl ginčijamas nutarimas yra aiškiai nepagrįstas ir naikintinas.

Atliekant tyrimą buvo konstatuota, jog šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tačiau aiškiai netinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei netinkamas materialiųjų teisės normų aiškinimas sąlygojo ne tik netinkamą įstatymo aiškinimą tačiau procesinių teisės normų pažeidimus. To pasėkoje buvo priimtas ne tik nepagrįstas tačiau ir neteisėtas nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

BK 139 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Bylose, kuriose nustatomas imperatyvių norminiuose aktuose įtvirtintų saugumo reikalavimų pažeidimas (neužtikrinimas, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), kasacinis teismas yra suformulavęs atsakomybės atribojimo taisykles. Kai gyvūno savininkas pažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių ar kitų norminių aktų reikalavimus, jeigu tokia pat veika yra numatyta ir baudžiamajame, ir administraciniame įstatymuose, administracinė atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis NK. 2K- 352/2009). Kadangi gyvūnų laikytojui imperatyvios pareigos ir gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, atitinka BK 139 straipsnio 1 dalies dispoziciją, aktualiu atveju taikytina baudžiamoji atsakomybė (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-361/2022 ir kt.).

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės nustato, kad gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų, o būtent, – uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs (Taisyklių 25 p., 25.5 p.).

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. S. priklausantis šuo išbėgo iš jai priklausančios namų valdos. Tad šiuo atveju, akivaizdu, jog šuns savininkas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, ko pasėkoje iš L. S. priklausančios namų valdos išbėgęs šuo apkandžiojo mažametį vaiką. Svarbu pabrėžti ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų mažametė buvo gydoma, tad atliekant tyrimą buvo būtina nustatyti įvykio metu mažametei L. Z. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kas iš esmės yra viena iš baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo pagrindų. Tačiau to padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad mažametės gydymas užtruko daugiau nei dešimt dienų, o šuns įkandimo vietose susiformavo randai, kas vertinant pagal sveikatos masto nustatymo taisykles jau mažų mažiausiai yra laikytina nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. S. aktualios veikos padarymo metu buvo faktinė šuns šeimininkė, o tai kartu suponavo jos pareigą užtikrinti, kad jai priklausančioje namų valdoje lankstantis jai priklausantis šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai. Tačiau šios pareigos ji tinkamai neįvykdė, nes nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, t. y. neužtikrino, kad išleistas į kiemą šuo neturės galimybės išbėgti iš namų valdos ir nesukels grėsmės mažametės L. Z. gyvybei ir sveikatai. Pažymėtina, kad jei L. S. nebūtų pažeidusi jai, kaip šuns savininkei numatytų teisės aktų reikalavimų ir šuo nebūtų išbėgęs iš namų valdos, nebūtų atsiradusios ir teisinės pasekmės. Palikdama galimybę šuniui išbėgti iš namų valdos į tankiai apgyvendintą teritoriją, kurioje dienos metu daug žmonių, žaidžia vaikai, L. S. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Ji, kaip šuns savininkė, nesiimdama priemonių, kad šuo neišbėgtų iš jai priklausančios namų valdos, turėjo ir galėjo numatyti, kad šuniui išbėgus iš namų valdos jis gali užpulti žmones, tame tarpe, ir mažamečius vaikus.

Aptarti L. S. veiksmai teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeidę jai inkriminuotų GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Taisyklių 25, 25.5 punktų reikalavimus ir ji laikytina tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Šių teisės aktų reikalavimų nepaisymas buvo mažametės nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Kilę padariniai buvo dėsningas L. S. veiksmų rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

ANK 592 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Tačiau šio proceso metu to padaryta nebuvo, kas sąlygojo ir procesinių teisės normų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, o objektyvios tiesos nustatymas ir tinkamo materialiosios teisės normų taikymui yra būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, todėl panaikinus ginčijamą nutarimą, byla grąžintina institucijai papildomų procesinių veiksmų atlikimui. Pažymėtina ir tai, kad ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Tačiau šio tyrimo metu šuns sukandžiota mažametė L. Z. net nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. To pasėkoje buvo pažeistos ANK normos bei mažametės teisės ir interesai.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate buvo pradėtas tyrimas pagal 2023 m. rugsėjo 16 d. E. Z. pareiškimą. Buvo pradėta ir vykdyta administracinio nusižengimo teisena, kadangi L. S. priklausantis Basendžio veislės šuo T. išbėgo iš kiemo, t. y. nebuvo užtikrinta, kad jų laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, kad šuo nepabėgs iš aptvertos teritorijos ir nepažeis kitų asmenų turtinių interesų. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 14.26 val. pavedžiojus šunį (duomenys neskelbtini) ir parvedus jį į namo kiemą, šuo buvo išleistas ar pats pabėgo iš aptvertos namo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas šuo tarp (duomenys neskelbtini), mažametei L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įkando į kairę koją – nugarinėje dalyje, ties sulenkimu. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Pagal šį pareiškimą Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariate buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu buvo bendrauta su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, apklausti įvykyje dalyvavusių mažamečių tėvai, buvo renkami įrodymai, vykdytas su įvykio aplinkybėmis susijęs tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad įvykio metu šuns šeimininkės, t. y. L. S. namuose nebuvo, išvykdama iš namų šunį paliko saugiai namuose ir kieme, aptvertoje teritorijoje. Todėl nustačius, kad nuo jos valios nepriklausančių veiksmų atsirado žala, t. y. šuo buvo išleistas iš aptverto kiemo ir įkando mažametei į koją, todėl jos atžvilgiu teisena panaikinta. Teisena pradėta mažamečio sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kuris šunį išleido ir dėl jo aktyvių veiksmų šuo turėjo galimybę ir pabėgo iš kiemo.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog kilo pasekmės, t. y. L. S. priklausantis šuo įkando mažametei L. Z., tačiau administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę. Pareiškėja teigia, Institucija netinkamai nustatė subjektą, nes šiame įvykyje turėjo kilti atsakomybė gyvūno savininkei. Tačiau kiekvienoje byloje įrodymai ir bylos medžiaga vertinami individualiai, pagal byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju, L. S. išvykdama iš namų užtikrino šuns laikymą, jį uždarė kieme aptvertoje teritorijoje ir negalėjo numatyti kitų namuose likusių asmenų veiksmų, t. y. kad kas nors atidarys teritorijos vartelius, dėl ko šuo išbėgs ir įkas mažametei. Formalus kaltinimas pažeidus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, yra nepakankamas formuluojant kaltinimą, kai nėra asmens veikoje blanketinės teisės normos pažeidimo, kaip priežastinio ryšio žalai atsirasti. Pačios gyvūno laikytojos veiksmuose institucija nenustatė neteisėtos veikos ir kaltės (tyčios ar neatsargumo) požymių ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicijos prasme. Nėra pagrindo vertini, kad pareiškėjos šuns auginimas ir laikymas, šiuo atveju, būtų sukėlęs grėsmę ar kitas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju, teigiama, kad žalos atsiradimas mažametei buvo įtakotas tiesioginių P. P., jį paleidusio mažamečio veiksmų, tačiau pastarasis yra ne subjektas atsakyti dėl ANK numatytų veikų, todėl Institucija laikosi pozicijos, kad įvertinus visus gautus duomenis 2024 m. gegužės 3 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kadangi P. P. nėra subjektas ir nesulaukęs privalomo 16 metų amžiaus. Vertintini kritiškai ir pareiškėjos E. Z. atstovo advokato M. V. skunde išdėstyti argumentai, kad dėl šio įvykio turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BK 139 straipsniu, kadangi BK taikomas asmenims padariusiems nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kažkuris iš asmenų tyčia užsiundė šunį, kad jis sužalotų mažametę L. Z., taip pat byloje nėra duomenų, kad kas nors tyčia ar dėl neatsargumo būtų siekęs pažeisti įstatymo saugomas vertybes ar siekęs pasekmių.

ANK 346 straipsnyje yra įtvirtintos specializuotos teisės normos, kurios reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o būtent šio straipsnio 4-oje dalyje yra numatyti šie specializuotų teisės aktų pažeidimai, dėl kurių atsirado žalos mažametės L. Z. sveikatai. Tai, jog pareiškėja E. Z. ar atstovas advokatas M. V. nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi šalies nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne dirbtinai kriminalizuoti susidariusią situaciją. Šis institucijos procesinis sprendimas neapribojo nukentėjusiojo teisės reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, nes pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Si teisė nutarime nukentėjusiajai buvo išaiškinta.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir 2024 m. gegužės 3 d. priėmė pagrįstą sprendimą – nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos E. Z. atstovas advokatas M. V. parodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 straipsnio 4 dalyje, užtraukia asmenims baudą nuo 150 iki 300 eurų.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra laikomi bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Remiantis ANK 565¹ straipsniu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; 2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo; 3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys:

1) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje buvo gautas E. Z. pareiškimas, ROIK: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 14.15 val. jos mažametei dukrai L. Z. į koją įkando šuo;

2) Pagal gautą pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas).

3) 2024 m. vasario 28 d. atliekamame tyrime L. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad L. S., laikydama savo šunį neužtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, kad šuo nepabėgs iš aptvertos teritorijos ir nepažeis kitų asmenų turtinių interesų. Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 14.26 val. šuo buvo išleistas ar pats pabėgęs iš aptvertos namo teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), L. S. priklausantis Basendžio veislės šuo T., kuris tarp (duomenys neskelbtini) namų, Kaune, mažametei L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), įkando į kairę koją – nugarinėje dalyje, ties sulenkimu.

4) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. J. 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad tik atlikus išsamų tyrimą, t. y. surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, galimą veikos kvalifikavimą – ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo požymiai. Šiuo atveju, institucija visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nes nebuvo nustatytas įvykio metu mažametei L. Z. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, L. Z. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, neteisingai nustatytas atsakomybėn trauktinas subjektas – be pagrindo konstatuota, kad nusižengimą padarė mažametis asmuo, nevertinti L. S. taikytinos administracinės atsakomybės pagrindai, t. y. ar ji tinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad jai priklausančioje namų valdoje esantis šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl pareiškėjos E. Z. atstovo advokato M. V. skundas tenkintinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina institucijai, nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjos E. Z. atstovo advokato M. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta