- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-219-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, N. Z.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-219-544/2020
teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01254-2018-8
2020 m. kovo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Ąžuolyno meškučių cirkas“ direktoriaus N. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29-504/2020 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, N. Z. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo bei atsakovų VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, N. Z. priešieškinį ieškovei D. P. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ direktorius N. Z. pateikė teismui prašymą sumažinti turto arešto mastą, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 3 d. turto aprašu Nr. e2-13095-504/2018 areštuotų transporto priemonių Hundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės DAF, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą.
2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13095-504/2018, užvestoje pagal D. P. ieškinį dėl 24231,10 Eur išieškojimo, areštavo N. Z. asmeninį turtą – 10,7600 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolis įvertino 18 000 Eur, ir ½ 15,9100 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį antstolis įvertino 6 500 Eur. Arešto mastas atitinka išieškomos sumos dydį. Tačiau papildomai, remiantis 2018 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13095-504/2018, jau yra areštuotos ir VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ priklausančios transporto priemonės, kurių vertė akivaizdžiai viršija norimą išieškoti tariamą skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės D. P. ieškinyje pateikto reikalavimo dėl 21 166,05 Eur sumos priteisimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ priklausantis kilnojamasis turtas 21 166,05 Eur sumai, uždraudžiant kilnojamąjį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, o jo esant nepakankamai – lėšos, esančios banko sąskaitose trūkstamai sumai, išskyrus lėšas, skirtas darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, atsiskaitymą su ieškove pagal teismui pateiktą ieškinį. Ieškovei patikslinus ieškinį ir kaip subsidiarų atsakovą įtraukus N. Z. bei padidinus ieškinio reikalavimų sumą, 2019 m. vasario 1 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo subsidiaraus atsakovo N. Z. atžvilgiu ir areštuotas atsakovui N. Z. priklausantis nekilnojamasis turtas 24 231,10 Eur sumai, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti.
5. Teismas nurodė, kad iš antstolės I. B. 2018 m. gruodžio 3 d. turto aprašo Nr. e2-13095-504/2018 matyti, jog aprašytos VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ priklausančios penkios transporto priemonės, iš kurių dvi atsakovės nurodytos: Hundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau apraše nenurodyta šių transporto priemonių vertė ir pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolė 2019 m. lapkričio 7 d. patvarkyme atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti N. Z. skundo, nagrinėdama jo skundą dėl taikyto arešto dalies panaikinimo, nurodė, kad areštuotos transporto priemonės vertinamos nebuvo, jų vertė šiai dienai nėra žinoma. Taigi, antstolei sudarant turto aprašą, turto vertinimas nebuvo atliktas, skolininkė nepateikė jokių įrodymų apie areštuoto turto vertę, atliktą ekspertizę ar kad turto pakanka skolos ir vykdymo išlaidų padengimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuota tokia atsakovės VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ ir vėliau subsidiaraus atsakovo N. Z. turto suma, kuri neviršija ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų dydžio (24 231,10 Eur).
6. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pagrindinė skolininkė yra VŠĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, o N. Z. atsakys tuomet, kai pagrindinė skolininkė negalės pilnai patenkinti ieškovės reikalavimų. Taigi, ir taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagrindiniam skolininkui, o tuo atveju, jeigu pagrindinio skolininko turto ir piniginių lėšų teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nepakaktų, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos subsidiariam skolininkui. Ginčo byloje antstolė, vykdydama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikėsi nutartyse nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos. Todėl laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai pritaikytos abiejų atsakovų atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovės VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ direktorius N. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo patenkinti.
8. Nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 675 straipsnio 2 dalį, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš viso areštuota net 44 500 Eur vertės turto, kas žymiai viršija tariamo ieškinio reikalavimų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė iš esmės neginčija pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo (neskundė teismo 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. vasario 1 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat antstolės sudarytų 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. vasario 5 d. turto aprašų bei 2019 m. vasario 14 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo), nesutinka tik su jų apimtimi, teigdama, jog turto areštas yra neproporcingas, žymiai viršijantis ieškinio reikalavimus, dėl ko ir prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 3 d. turto aprašu Nr. e2-13095-504/2018 areštuotų transporto priemonių Hundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės DAF, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
11. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
12. Pažymėtina, kad įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016). Teismo sprendimas dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės galimas ir iki bus baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, tačiau ribojamas tokio sprendimo pateikimas vykdyti – išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto ir yra žinoma neįvykdyta prievolė (jos dalis). Taigi, subsidiarios atsakomybės ypatumas yra tas, jog kreditorius pirmiausia reikalavimą turi nukreipti į pagrindinį skolininką ir, tik pastarajam negalint patenkinti kreditoriaus reikalavimo (iš dalies ar pilnai), atsako subsidiarus skolininkas. Patenkinus ieškinį, teismo sprendime nurodoma, kad prievolė yra subsidiari (CPK 274 straipsnio 2 dalis).
13. Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti skolą iš pagrindinės atsakovės VŠĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ ir subsidiaraus atsakovo N. Z.. Taigi, šiuo atveju pagrindinė skolininkė yra VŠĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, o N. Z. atsakys tuomet, kai pagrindinė skolininkė negalės pilnai patenkinti ieškovės reikalavimų. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones, ši subsidiarinės atsakomybės sąlyga įtakoja pagrindiniam skolininkui ir subsidiariam skolininkui taikomo ieškinio užtikrinimo mastą. Kaip minėta, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškovės reikalavimus pagrįstais, tai atsakyti turėtų pagrindinė skolininkė – VŠĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“, o jai negalint pilnai ar dalinai patenkinti priteistų reikalavimų – subsidiarus skolininkas N. Z.. Taigi, ir taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagrindiniam skolininkui, o tuo atveju, jeigu pagrindinio skolininko turto ir piniginių lėšų teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nepakaktų, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos subsidiariam skolininkui, ką šiuo atveju pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
14. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad antstolė, vykdydama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėtos nutartyse nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos laikėsi, t. y. iš pradžių areštavo pagrindinės atsakovės VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ kilnojamąjį turtą – transporto priemones pagal 2018 m. lapkričio 21 d. teismo nutartį, ir tik vėliau – subsidiaraus atsakovo N. Z. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus pagal 2019 m. vasario 1 d. nutartį, neviršijant ieškinio reikalavimų ir vykdymo išlaidų sumos. Atkreiptinas dėmesys, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkas“ atžvilgiu buvo uždrausta jai kilnojamąjį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, tačiau pati atsakovė areštuotomis transporto priemonėmis naudotis gali, kas reiškia, jog konkretus antstolės areštuotas turtas iš esmės nevaržo jos interesų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, priešingai nei teigia apeliantė, yra proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo ir šalių teisių nesuvaržo daugiau negu tai šiuo atveju būtina.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.