- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 1-1265-983/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14038-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kaltinamasis
- P. K.
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Rūtai Šipkauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, pilietybė Lietuvos, tautybė - rusas, vedęs, išsilavinimas - vidurinis, nedirbantis, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis, 2018-03-26 apie 14:06 val. Trakų r. A16 kelyje Vilnius - Prienai - Marjampolė 19-ajame kilometre pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB "Grantra" priklausantį krovininį automobilį VOLVO FH460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE ZZF18 valst. Nr. FA670, priklausančia (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
Šalies argumentai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo sutuoktinę T. K..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
2018-04-17 apklausta kaip liudytoja S. S. parodė, kad dirba vyresniąja tyrėja Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariate Veiklos skyriuje. 2018-03-26 kartu su kolegėmis vyresniąja tyrėja V. N., tyrėja L. S., vyresniąja tyrėja J. Ž. bei vyresniąja tyrėja R. B. tarnybos tikslais tarnybiniu (žymėtu) automobiliu važiavo kelyje Vilnius - Prienai - Trakai. Maždaug apie 14.00 val. pastebėjo priešais pavojingai manevruojantį krovininį automobilį su puspriekabe. Įtarus, kad transporto priemonę gali vairuoti neblaivus asmuo nusprendė jį sustabdyti. Įsijungus švyturėlius bei garsinį signalą važiavo iš paskos, tačiau vairuotojas nestojo, tuomet aplenkė krovininį automobilį, per garsiakalbį reikalaudamos sustoti kelkraštyje, tačiau vairuotojas į reikalavimus nereagavo ir pravažiavo jos vairuojamą tarnybinį automobilį, kurį pristabdė kelkraštyje. Prisivijus arčiau ir toliau reikalaujant sustoti vairuotojas sustojo dešiniajame kelkraštyje. Ji nuėjo prie automobilio kabinos, prisistatė ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus. Vairuotojas nusišypsojo, nieko nesakęs ėmė kuistis tarp daiktų, ieškoti kaip suprato dokumentų. Paėmusi dokumentus, liepė vairuotojui užgesinti krovininį automobilį ir eiti kartu su ja. Vos nuėjus nuo jo kabinos, pamatė, kad kolegė stovinti netoliese rodo, jog vairuotojas važiuoja toliau (rodė posūkį į kairę ir iš lėto ėmė judėti). Grįžo prie vairuotojo ir pareikalavo jo išlipti. Tuo metu kitos kolegės kvietė pastiprinimą. Išlipęs vairuotojas šypsojosi ir netarė nei žodžio. Eidamas link tarnybinio automobilio jis svirduliavo ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis neatsakinėjo į jų užduodamus klausimus. Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kol atvyks operatyvinė grupė. Sėdėdamas automobilyje vyras (kaip paaiškėjo pagal jo pateiktus dokumentus, tai buvo P. K.), nepasakė nei žodžio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o besėdėdamas jis snūduriavo, buvo akivaizdu, kad jis nesiorientuoja aplinkoje ir yra stipriai išgėręs. Atvykus operatyvinei grupei, jos nuvyko į darbo vietą - Trakų r. PK, o toliau visus procesinius veiksmus atliko kolegos, kurie kiek jai žinoma vairuotoją pristatė į komisariatą (b.l. 30-31).
2018-03-27 specialisto išvadoje Nr. T-A 2973/2018(01) nurodyta, kad P. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).
Krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) FH6XR valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertė pagal EMPREKIS žinyną yra 31 000 eurų (b. l. 28).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad P. K. 2018-03-26 apie 14:06 val. Trakų r. A16 kelyje Vilnius - Prienai - Marjampolė 19-ajame kilometre pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB "Grantra" priklausantį krovininį automobilį VOLVO FH460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE ZZF18 valst. Nr. FA670, priklausančia (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą P. K. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl BK 40 str. taikymo.
Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį pagal laidavimą jo sutuoktinės T. K., su kuria jis gyvena, atsakomybei. Nurodė, kad sutuoktinė galės daryti jam teigiamą įtaką.
Byloje yra pateiktas laiduotojos T. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arbe be jo, perduodant P. K. jos atsakomybei.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu laiduotoja T. K. sutiko laiduoti už kaltinamąjį P. K. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba mokykloje 0,5 etato valytoja. Neabejoja, kad užtikrins, jog jos sutuoktinis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kadangi jie kartu gyvena, ji gali daryto įtaką vyrui, yra jam autoritetas. Teigė, kad vyras pasielgė kvailai, tačiau jis nėra linkęs vartoti alkoholio, mano, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teigė, kad jos pajamas sudaro 300 Eur pensija ir 270 Eur atlyginimas.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis P. K. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, buvusių darbdavių yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ar kitus grubius KET pažeidimus, o tai liudija asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, laiduotoja T. K., kuris yra jo sutuoktinė ir su kuria jis gyvena, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant kaltinamąjį P. K. pagal laidavimą T. K. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).
Atsižvelgęs į laiduotojos T. K. asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, teismas atleidžią kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti T. K. kaip laiduotoja, nes ji yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria kaltinamasis kartu gyvena, reiškia ji gali jam daryti teigiamą įtaką, ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose. Teismo vertinimu, jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.
Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad jis būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,53 prom. neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė liudija jo padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, sprendžia, jog prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą pasiekti galima uždraudus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ne trumpiau, nei 2 metų terminui. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad P. K. anksčiau kelis kartus buvo baustas už KET pažeidimus, todėl laikyti, jog asmuo yra nepriekaištingai besilaikantis KET reikalavimų vairuotojas, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis parinktinas įvertinus tiek jau minėtų aplinkybių visumą, tiek ir tai, jog P. K. yra pensininkas, neįgalus. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (LR BK 72 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika priklauso ne kaltinamajam, o (duomenys neskelbtini) kuri (kurios vadovai) apie daromas nusikalstamas veikas nežinojo, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma sudaro net 31000 Eur, konstatuoja, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir būtų per griežta teisinė priemonė kaltinamajam, kuri neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (LAT 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Dokumentas – P. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00392171 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei Regitra.
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, ir 15 MGL dydžio (570 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
P. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Dokumentą – P. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00392171 – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.
Išaiškinti P. K., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai T. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.