Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimo, kuriuo E. J. (E. J.) pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d. ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Remiantis ATPK 30¹ str., nuobauda sušvelninta ir paskirta galutinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. 4.35 val. Vilniaus r., Savičiūnų k., būdamas neblaivus (nustatytas 0,99 (pritaikius paklaidą – 0, 973) promilių girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Audi Avant“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14. punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės įgaliotas atstovas prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria, pritaikant ATPK 30¹ str., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir paskirti ne mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei nurodytas ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Teigia, kad ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos tik ypatingais atvejais, o skundžiamame nutarime išdėstyti atsakomybę lengvinantys argumentai yra nepakankamai svarbūs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – nuo 0,41 iki 1,5 promilių. Taigi, LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Byloje nesama ginčo dėl to, kad E. J. vairavo automobilį neblaivus. Šį faktą E. J. pripažino ir teismo posėdžio metu, neginčija jo ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatyta, kad nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pirmosios instancijos teismas E. J. paskyrė nuobaudą, kuri yra lygi LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatytos nuobaudos minimumui, ir, remdamasis ATPK 30¹ str., papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpino per pusę – iki šešių mėnesių. ATPK 30² str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kartu ATPK kelia reikalavimą administracinę nuobaudą skiriančiam subjektui įvertinti pažeidimą padariusio asmens atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad E. J. atsakomybę lengvina ir teigiamai pažeidėjo asmenybę apibūdina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, o atsakomybę sunkina tai, kad per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda.

ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kaip matyti iš pateiktos normos, įstatymų leidėjas, greta kitų išskiria ir nuobaudos bendrosios bei individualiosios prevencijos funkcijas. Nuobaudos individualioji prevencija pasireiškia tuo, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, suvoktų jo pavojingumą bei savo veiksmų priešingumą teisei ir daugiau taip nesielgtų. Bendroji nuobaudos prevencija yra nukeipta į platesnį subjektų ratą ir skirta informuoti visuomenę, kad už padarytus teisės pažeidimus asmenims yra taikomos valstybinio poveikio priemonės.

LR Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą. Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (LR Konstitucinio Teismo 2012-09-25 d. nutarimas). LR ATPK 30¹ str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos paskyrimas paliekamas organo diskrecijai ir kiekvienu atveju vertinamas, atsižvelgiant į reikšmingas byloje aplinkybes.

Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir kitos administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės nėra pakankamos vertinti E. J. šeiminę-darbinę situaciją kaip ypatingą ar išimtinę. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad automobilis yra būtinas E. J. vykti į darbą, o dėl E. J. amžiaus būtų sudėtinga rasti kitą darbovietę. Atkreiptinas dėmesys, kad E. J., vairuodamas automobilį neblaivus, suprato, kad daro teisės pažeidimą, rizikuoja aplinkinių sveikata, turtu, turėjo galimybes numatyti, kad dėl paskirtos nuobaudos neteks teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau elgėsi lengvabūdiškai, rizikingai ir padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Poveikis E. J. darbiniams santykiams nelaikytinas ta aplinkybe, kuria remiantis gali būti trumpinamas specialios teisės atėmimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pasireiškia ne tik formaliu draudimu sėsti už vairo, tačiau ir iš to kylančiais nepatogumais, kurie įvertinti nustatant sankcijas už pažeidimų padarymą LR ATPK ypatingojoje dalyje.

Kartu pastebėtina, kad E. J. nurodytos aplinkybės, dėl ko jam turėtų būti skiriama švelnesnė, nei įstatymų numatyta, nuobauda, susiję su natūraliais administracinės nuobaudos padariniais. Be kita ko, E. J. jau buvo baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą – vairuodamas kirto dvigubą ištisinę liniją. Manytina, kad teismas, vertindamas šias aplinkybes, neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumą. Įstatymų leidėjas, ATPK ypatingosios dalies straipsnių sankcijose įtvirtindamas sankcijas, nustato, už kokį pažeidimą kokios rūšies bei dydžio nuobauda yra skirtina. ATPK 22 str. 2 d. nustatyta, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildoma nuobauda. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, taikydamas LR ATPK 30¹ str. nuostatas, privalo objektyviai pagrįsti, dėl kokių priežasčių yra skiriama švelnesnė, nei įstatymo numatyta, nuobauda.

Kaip minėta, ATPK 30² str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Byloje nustatyta E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tos pačios rūšies pažeidimo padarymas per vienerius metus. Atsakomybę lengvinai aplinkybė, kad E. J. gailisi dėl padaryto pažeidimo. Manytina, kad vien ši aplinkybė, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertino, skirdamas ir piniginės baudos dydį – paskirta minimalaus dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir vertina E. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomą teismų praktiką, tačiau pažymi, kad kiekvienoje byloje teismas priima sprendimą pagal individualias konkrečios bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, E. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teisės pažeidėjo asmenybę, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti, jam paskyrus minimalią ATPK 124 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės įgalioto atstovo apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-08 nutarimą:

panaikinti nutarimo dalį, kuria E. J. (E. J.) už padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir E. J. (E. J.) paskirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.