- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-560-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00719-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Ž. M., A. M., D. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. S.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. M., A. M., D. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5734-820/2018 pagal ieškovų: Ž. M., A. M., D. M. ir D. M. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. S., dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjimo dalyką sudaro neterminuoto servituto nustatymo klausimas. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti neterminuotus servitutus (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) tarnaujančiajam daiktui - projektiniam žemės sklypui Nr. 14, numatytam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymu Nr. 30-1068 patvirtintame apie 11700 kv. m. ploto teritorijos ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte, viešpataujančiųjų daiktų: 740/2000 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto/Patalpos-buto su terasomis, turinčio 209,60 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Žemės sklype esančių servitutų planą tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir proj. skl. Nr. 14 Ml:500, kurį 2017-12-13 parengė UAB „Statikada“ matininkas A. R.. Nurodė, jog ieškovai 2007-09-10 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 740/2000 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), bei butą/Patalpą-butą su terasomis, turintį 209,60 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji (butų), pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) (2007-09-10 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p.). Butas ir Žemės sklypo 740/2000 dalis Ieškovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bute, kuris Nekilnojamoje turto registre įregistruotas kaip šeimos turtas, gyvena Ieškovai su vaikais D. M. ir D. M.. Butas yra vienintelis M. šeimos gyvenamasis būstas. Žemės sklypui nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 2006-10-26 dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo išviešinta įregistruojant ją viešajame registre, todėl yra visiems žinoma. Ieškovai gavo 2017-04-18 UAB „Kelprojektas“ raštą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų su žemės sklypų proj. Nr. 14-17, 21 prie (duomenys neskelbtini) paženklinimo parodymo aktais, formavimo pertvarkymo projektu Nr. Ml-1000 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymu Nr. 30-1068 (toliau - Įsakymas). Įsakymu patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas) ir jo sprendiniai pagal brėžinį. Pagal patvirtintą Projektą neliko įvažiavimo - išvažiavimo prie Ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir Buto. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovai negali naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi ir Butu, Ieškovai priversti kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybos su reikalavimu nustatyti servitutus. Negalint naudotis Žemės sklypo dalimi ir Butu, yra pažeidžiamos ir vaikų D. M. ir D. M. teisės. Todėl D. M. ir D. M., kurių vardu veikia tėvai (Ieškovai), taip pat teikia šį ieškinį, kuriuo prašo nustatyti servitutus.
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bei tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje pateikė atsiliepimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, nagrinėjamu atveju normaliomis sąnaudomis ieškovai gali naudoti savo pastatą ir žemės sklypą pagal paskirtį, ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju, ieškovai turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepaisant to, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismas išaiškino, jog atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
5. Ieškovai nurodo, kad neliko įvažiavimo - išvažiavimo prie ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir buto, todėl ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi ir butu bei šios problemos negalima išspręsti kitaip, kaip nustatant servitutą projektiniam sklypui Nr. 14. Su šiais teiginiais teismas nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, jog šioje byloje nustatyta, jog ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai su trečiuoju asmeniu A. S.. Statant statinį šiam žemės sklypui buvo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą iš dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl ieškovai gali tiesiogiai į savo žemės sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir buvo suprojektuotas įvažiavimas išduodant statybos leidimą pastatui. Aplinkybė, jog pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką ieškovai neturi galimybės patekti į savo naudojamą žemės sklypą ir butą, nėra pagrindas kreiptis dėl servituto nustatymo, nes, kaip minėta, naudojimosi tvarkos nustatymas nuosavybės teisių nekeičia, todėl ieškovai turi galimybę iš savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įvažiuoti – išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir nenustatant servituto. Ta aplinkybė, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovai neturi tiesioginio patekimo į savo žemės sklypą yra pagrįstas pagrindas kreiptis į žemės sklypo bendrasavininką (šiuo atveju tretyjį asmenį A. S.) dėl susitarimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi daikto savininkas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį ir nenustačius servituto. Atsižvelgiant į minėtus argumentus teismas padarė išvadą, jog ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatyto projektiniam sklypui Nr. 14 yra nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimo motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl sprendimas naikintinas.
7.1. Apeliantai nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta pirmoji sąlyga teismo sprendimu nustatomam servitutui nustatyti, t.y. ginčas tarp savininkų, t.y. ieškovų, ir atsakovo dėl servituto nustatymo. Todėl apeliacinio skundo dalyku yra tik antroji servituto nustatymo sąlyga, t.y. būtinumas nustatyti servitutą ( CK 4.126 str. 1 d.).
7.2. Ieškovai nurodo, jog jų ir trečiojo asmens kaip bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra patvirtinta notariškai ir išviešinta registre ir toks susitarimas užtikrina bendraturčių santykių stabilumą. Tačiau pasikeitus situacijai, t.y. ieškovams nebelikus galimybės naudotis asfaltuotu keliu, teismas nurodė, jog prioritetas turi būti teikiamas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimui, o ne servituto nustatymui. Todėl apeliantai kelia klausimą, ar visuomet servitutas tokiu atveju nenustatomas, ar tam tikrais atvejais gali būti nustatytas.
7.3. Skunde ieškovai teigia, jog būtent jų prašomas servituto nustatytas būtų racionaliausias ir mažiausiai varžantis būdas, sudarantis galimybę ieškovams naudotis žemės sklypo dalimi ir butu. Nurodo, jog bendraturtis nesutinka keisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes taip būtų neproporcingai suvaržytos bendraturčio teisės. Tuo tarpu servituto nustatymas valstybinėje žemėje būtų racionalesnė ir mažiau varžanti priemonė nei bendraturčio nuosavybės teisių ribojimas.
7.4. Apeliantai nurodo, jog savo žemės sklypu negali naudotis būtent dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nes Įsakymu patvirtinus Projektą neliko asfaltuoto kelio prie ieškovų žemės sklypo dalies. Nepaisant to, kad ieškovai su tokiu projektu nesutiko. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, tačiau jie yra itin reikšmingi nagrinėjamu atveju.
7.5. Ieškovai nurodo, jog yra akivaizdu, jog pagal galiojančią bendraturčių patvirtintą ir išviešintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, jie savo žemės sklypo dalimi naudotis negali. Tą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime, tačiau nurodė, jog ieškovai turi kreiptis į bendrasavininką dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Žemės sklypo bendrasavininkė nesutiko su naudojimosi tvarkos pakeitimu ir atsisakė perleisti ieškovams dalį savo žemės sklypo. Todėl šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir butu. Pažymi, jog tuo yra pažeidžiamos ir nepilnamečių vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovų į tretįjį asmenį; skundą atmesti.
8.1. Nurodo, jog byloje turėtų būti ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, nes norimas nustatyti servitutas yra valstybinėje žemėje, o ginčo dalykas kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto teritorijų planavimo dokumento – administracinio akto, todėl atsakovu byloje turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
8.2. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, ar apeliantai išnaudojo visas galimybes įgyvendini savo teises nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nurodo, jog ieškovai nepateikia įrodymų, jog jų prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis būdas patekti į jų sklypą. Statant statinių buvo išduotas leidimas numačius įvažiavimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovų sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl jie gali tiesiogiai patekti į sklypą iš minėtos gatvės. Tai, jog į sklypą ieškovai negali patekti dėl nustatytos bendraturčių naudojimosi tvarkos, nėra pagrindas prašyti nustatyti servitutą, nes naudojimosi tvarkos nustatymas nuosavybės teisių nekeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovai nėra išnaudoję visų galimybių naudotis jų sklypu.
8.3. Atsiliepime nurodyta, jog prašymas nustatyti servitutą projektiniame sklype tenkinant privačius interesus valstybinės žemės sąskaita, nėra racionalus ir priimtinas sprendimas, nes dėl to sumažėtų šiame valstybės žemės plote ateityje formuojamų žemės sklypų dydžiai. Be to, pažymi, jog atlikus faktinį patikrinimą patekimas į ieškovų žemės sklypą yra galimas iš šiaurės vakarų dalies.
8.4. Atsakovo teigimu, servitutas negali būti nustatytas, nes šiuo metu nėra įregistruotas objektas, kuriam teismo sprendimu galėtų būti nustatomas servitutas.
Motyvuojamoji dalis
3. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
9.1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Pasak ieškovų, nėra ginčo, kad egzistuoja pirmoji sąlyga – savininkų (Ieškovų ir NŽT) nesutarimas dėl servituto nustatymo. Vis dėlto pastebi, kad nesutarimas egzistuoja visų pirma tarp to paties sklypo bendrasavininkų, t. y. ieškovų ir trečiojo asmens A. S., dėl naudojimosi žemės sklypu. Tačiau kažkodėl ieškovai, užuot sprendę ginčus su sklypo bendrasavininku, siekia servituto nustatymo gretimame žemės sklype. Jau vien ši aplinkybė žymi, kad servituto nustatymas ne pačių Ieškovų sklype, o valstybinėje žemėje nėra objektyviai būtinas.
9.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „ta aplinkybė, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią Ieškovai neturi tiesioginio patekimo į savo žemės sklypą yra pagrįstas pagrindas kreiptis į žemės sklypo bendrasavininką (šiuo atveju tretyjį asmenį A. S.) dėl susitarimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi daikto savininkas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų“.
9.3. Servituto nustatymas tokiu būdu suvaržant kito asmens nuosavybės teises turėtų būti laikoma ultima ratio priemonė, nesant kitų galimybių įgyvendint savo nuosavybės teisę. Todėl kritiškai vertintini Ieškovų teiginiai, kad prioritetas turėtų būti teikiamas ne jų sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimui, o būtent kito asmens nuosavybės teisių apribojimui. Tretysis asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, kaip kad manytina yra šiuo atveju, savininkas gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
9.4. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrasavininkai su trečiuoju asmeniu A. S.. Statant statinį šiam žemės sklypui buvo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą iš dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl ieškovai gali tiesiogiai į savo žemės sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir buvo suprojektuotas įvažiavimas išduodant statybos leidimą pastatui. Aplinkybė, jog pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką Ieškovai galimai neturi galimybės patekti į savo naudojamą žemės sklypą ir butą, nėra pagrindas kreiptis dėl servituto nustatymo, nes naudojimosi tvarkos nustatymas nuosavybės teisių nekeičia, todėl Ieškovai turi galimybę iš savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įvažiuoti – išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir nenustatant servituto. Atitinkamai, nelaikytina, kad servituto nustatytas yra objektyviai būtinas.
9.5. Papildomai pastebi, kad aptariamo sklypo bendrasavininkė A. S. teismo posėdžio metu paprašyta parodyti, kaip patenka į sklypą, nurodė, kad į sklypą patenka per šiaurinę jo dalį, tai yra, jai nėra reikalingas servitutas kaimyniniame sklype. Ši aplinkybė patvirtina, kad ir ieškovai, kaip to paties sklypo savininkai ir naudotojai, turi galimybę į sklypą patekti nenustačius servituto valstybinėje žemėje. Taigi Ieškovai neįrodė, kad yra būtinas servituto nustatymas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Byloje nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovų prašomo nustatyti servituto būtinumo sąlygos nustatymas.
6. Byloje nustatyta, jog ieškovai turi įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 11-12), kurį valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šį butą, kartu su 740/2000 dalimis žemės sklypo Ieškovai įsigijo iš trečiojo asmens (1 t., p. 13-19). Žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka (1 t., p. 18). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo pakeistas Ieškovų objektų adresas – iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 52-53). Ieškovai yra bendrasavininkai žemės sklypo, kuriame yra ieškovams priklausantis butas (1 t., p. 25-26).
7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog statant statinį šiam žemės sklypui buvo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą iš dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl ieškovai gali tiesiogiai į savo žemės sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir buvo suprojektuotas įvažiavimas išduodant statybos leidimą pastatui. Aplinkybė, jog pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką ieškovai neturi galimybės patekti į savo naudojamą žemės sklypą ir butą, nėra pagrindas kreiptis dėl servituto nustatymo, nes, kaip minėta, naudojimosi tvarkos nustatymas nuosavybės teisių nekeičia, todėl ieškovai turi galimybę iš savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įvažiuoti – išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir nenustatant servituto. Ta aplinkybė, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovai neturi tiesioginio patekimo į savo žemės sklypą yra pagrįstas pagrindas kreiptis į žemės sklypo bendrasavininką (šiuo atveju tretyjį asmenį A. S.) dėl susitarimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi daikto savininkas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.
8. Apeliantai nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, jog egzistuoja sąlyga servitutui nustatyti, t. y. servituto būtinumas. Apeliantai kelia klausimą, ar visuomet servitutas tokiu atveju nenustatomas, ar tam tikrais atvejais gali būti nustatytas.
9. Kolegija nurodo, jog šioje byloje sprendžiamas konkretus ginčas esant byloje nustatytoms konkrečioms faktinėms aplinkybėms, todėl kolegija vertina ir pasisako dėl šioje nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei teisės normų taikymo.
10. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Remiantis kasacinio teismo praktika, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kolegija pažymi, jog kaip matyti iš bylos, nesutarimas egzistuoja visų pirma tarp to paties sklypo bendrasavininkų, t. y. ieškovų ir trečiojo asmens A. S., dėl naudojimosi žemės sklypu. Byloje taip pat yra nustatyta, jog patekti į patį ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą galimybė yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl ši aplinkybė patvirtina, kad servituto nustatymas ne pačių ieškovų sklype, o valstybinėje žemėje nėra objektyviai būtinas, nes ieškovai nėra sprendę klausimo dėl savo nuosavybės teisių įgyvendinimo CK 4.75 str. 1 d. numatyta tvarka.
11. Ieškovai nurodo, jog tretysis asmuo, kaip bendraturtis, nesutinka keisti nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl servituto būtinybė yra akivaizdi. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, Ieškovai turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepaisant to, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl ieškovai gali tiesiogiai į savo žemės sklypą patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir buvo suprojektuotas įvažiavimas išduodant statybos leidimą pastatui. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2018-02-05 atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašiusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-83, nustatė, kad patekimas su transporto priemone į Žemės sklypą yra galimas iš šiaurės vakarų dalies.
12. Ieškovai nurodo, jog tretysis asmuo nesutinka su sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovai kreipėsi į bendraturtį CK 4.75 str. 1 d. nustatyta tvarka ir teisminiu keliu išspręsti klausimą dėl savo nuosavybės teisių įgyvendinimo. Byloje yra tik trečiojo asmens paaiškinimai, jog ji nesutinka, jog būtų pakeista naudojimosi tvarka, tačiau duomenų, jog ginčui tarp šalių išspręsti buvo išnaudotos visos teisinės galimybės, byloje nėra.
13. Apeliantai nurodo, jog savo žemės sklypu negali naudotis būtent dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nes Įsakymu patvirtinus Projektą neliko asfaltuoto kelio prie ieškovų žemės sklypo dalies. Nepaisant to, kad ieškovai su tokiu projektu nesutiko. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, tačiau jie yra itin reikšmingi nagrinėjamu atveju.
14. Kolegija nurodo, jog ginčo dalykas yra paties servituto nustatymas ir jo būtinumas. Ieškovas byloje nekėlė klausimo dėl valstybės institucijų veiksmų, susijusių su Projekto patvirtinimu, neteisėtumo ir neprašė jų pripažinti neteisėtais; nekėlė reikalavimo dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas Projektas, teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakė. Kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymas Nr. 30-1068, tiek juo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas yra galiojantys ir nepripažinti neteisėtais ar nepagrįstais.
15. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog servituto nustatymas tokiu būdu suvaržant kito asmens nuosavybės teises turėtų būti laikoma ultima ratio priemonė, nesant kitų galimybių įgyvendint savo nuosavybės teisę. Todėl kritiškai vertintini ieškovų teiginiai, kad prioritetas turėtų būti teikiamas ne jų sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimui, o būtent kito asmens (šiuo atveju valstybės) nuosavybės teisių apribojimui. Atmestini apeliantų argumentai, jog ieškovų prašomas nustatyti servitutas būtų racionaliausia ir mažiausiai apribojimų sukelianti priemonė, nes toks prašymas nustatyti servitutą projektiniame sklype tenkinant privačius interesus valstybinės žemės sąskaita, keltų tokias pasekmes, jog sumažėtų šiame valstybės žemės plote ateityje formuojamų žemės sklypų dydžiai.
16. Ieškovai apeliaciniame skunde dėsto, jog neturi galimybės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir butu ir tuo yra pažeidžiamos ir nepilnamečių vaikų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. CK 3.155 str. nustato tėvų vadžios turinį, į kurį įeina ir pareiga sudaryti palankas sąlygas vaikui vystytis, tačiau šios pareigos negali būti perkeliamos kitiems asmenims ir tai negali būti pagrindas lemiantis kitų asmenų teisių suvaržymo nesant teisėto pagrindo. todėl nagrinėjamu atveju ši ieškovų nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga.
17. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog byloje turėtų būti ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu, nes norimas nustatyti servitutas yra valstybinėje žemėje, o ginčo dalykas kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto teritorijų planavimo dokumento – administracinio akto, todėl atsakovu byloje turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Kolegija nevertina ir nepasisako dėl atsakovo prašymo pakeisti jo procesinę padėtį, nes tai nesudaro apeliacijos dalyko nagrinėjamu atveju.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovų apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.