Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Ž. M., A. M., D. M. bei D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. M., A. M., D. M. bei D. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti neterminuotus servitutus (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) tarnaujančiajam daiktui - projektiniam žemės sklypui Nr. 14, numatytam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymu Nr. 30-1068 patvirtintame apie 11700 kv. m. ploto teritorijos ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte, viešpataujančiųjų daiktų: 740/2000 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto/Patalpos-buto su terasomis, turinčio 209,60 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Žemės sklype esančių servitutų planą tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir proj. skl. Nr. 14 Ml :500, kurį 2017-12-13 parengė UAB „Statikada“ matininkas A. R. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti žemės reformos procesą projektiniuose sklypuose Nr. 14-17 ir 21, numatytuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 30-1068 patvirtintame apie 11700 kv. m. ploto teritorijos ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte, įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausti projektiniais sklypais Nr. 14-17 ir 21 disponuoti (atkurti nuosavybės teises, perleisti ir kt.), juos registruoti viešuosiuose registruose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas sprendė, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su ieškinio reikalavimais ir jų taikymas ar netaikymas neįtakos teismo sprendimo įvykdomumo.Teismas nurodė, kad prašymu siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausti disponuoti projektiniu sklypu Nr. 21. Prašyme nėra pateikta jokių argumentų, kaip projektinis sklypas Nr. 21 trukdo ar trukdys ieškovams įgyvendinti savo teises į servituto nustatymą. Nuosavybės teisių pasikeitimas neįtakoja ir negali įtakoti servituto nustatymo. Teismas sprendė, kad priėmus ieškovams palankų sprendimą, teisines pasekmes sukeltų pats teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimas yra dėl nustatymo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų atsakovo teises labiau nei būtina tikslui pasiekti, jog prašymas nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiuo atveju būtinu laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir išlaikyti status quo, kadangi bylos nagrinėjimo metu perleidus su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančius žemės sklypais tretiesiems asmenims, ieškovai negalės patekti į butą (unikalus Nr, (duomenys neskelbtini)) ir ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį ar iš jų išvykti, nes visur aplik ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį bus kitiems asmenims priklausanti privati žeme, t. y. ieškovai realiai negales gyventi savo bute. Akivaizdu, jog tokia situacija reikalauja laikino ginčo sureguliavimo, juo labiau, kad iki neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovai turėjo privažiavimą prie ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies ir buto. Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobūdžio ir galios tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl atitinka proporcingumo, ekonomiškumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, atitinkančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, susijusios su ieškinio reikalavimais, o taip pat išlaikančios proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikiančios nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržančios atsakovo teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešasis interesas, kadangi nesustabdžius žemės reformos, žemės reformos procesas vyks neaiškiai, nebus užtikrintas žemės reformos proceso dalyvių teisinis tikrumas ir teisinių santykių stabilumas, nebus pasiekti žemės reformos tikslai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos teismo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pateikta jokių argumentų, kaip projektinis žemės sklypas Nr. 21 trukdo ar trukdys apeliantams įgyvendinti savo teises į servituto nustatymą. Nuosavybės teisių pasikeitimas neįtakoja ir negali įtakoti servituto nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašymas dėl uždraudimo disponuoti projektiniu sklypu Nr. 21 yra nesusijęs su ieškinio reikalavimais.Ieškovai nepagrindė ieškinio reikalavimų ir nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jų prašomas servitutas yra vienintelis būdas patekti į apeliantams priklausantį žemės sklypą.Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad servitutas tai daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens tarnaujančio daikto savininko - nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas, tik kai jis yra objektyviai būtinas ir jo būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju, minėtos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos, kadangi būtų nepagrįstai sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, o tokiu būdu būtų pažeistos pretendentų į žemės grąžinimą teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama nutartimi teismas netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, konstatavęs, jog ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais ir jų taikymas ar netaikymas neįtakos teismo sprendimo įvykdomumo. Teismas sprendė, kad teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, teisines pasekmes sukeltų pats teismo sprendimas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantai nesutinka. Pasak apeliantų, būtina laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir išlaikyti status quo, kadangi bylos nagrinėjimo metu perleidus su ieškovų žemės sklypu, besiribojančius žemės sklypais tretiesiems asmenims, ieškovai negalės patekti į jiems priklausantį butą ir jų naudojamą žemės sklypo dalį ar iš jų išvykti.Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Juo labiau, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti neterminuotus servitutus (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) tarnaujančiajam daiktui - ieškovams priklausančiam žemės sklypui (Nr. 14) numatytam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymu Nr. 30-1068 patvirtintame apie 11700 kv. m. ploto teritorijos ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte, viešpataujančiųjų daiktų: 740/2000 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto/Patalpos-buto su terasomis, turinčio 209,60 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia uždrausti atkurti nuosavybės teises sklype, perleisti ir kitaip disponuoti sklypu, kuris ribojasi su jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisių pasikeitimas neįtakoja ir negali įtakoti servituto nustatymo. Aplinkybė, kad su ieškovams nuosavybės teise valdomu sklypu besiribojančio sklypo savininkas pasikeis, nepaneigs ieškovų teisės prašyti nustatyti servitutą. Taigi, darytina išvada, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi tiesioginės sąsajos su byloje pareikštais ieškinio reikalavimais. Ginčo tarp ieškovų ir besiribojančio sklypo savininko dėl nuosavybės ar kitų daiktinių teisių nėra. Dėl to pritartina atsakovės argumentams, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos, kadangi būtų nepagrįstai sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, o tokiu būdu būtų pažeistos pretendentų į žemės grąžinimą teisės. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.