- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-511-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35015-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- Ž. P.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. V. naudai.
Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 1500 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš Ž. P. priteista 300 Eur turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti R. V. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ž. P. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 17 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 158 punktų reikalavimus, tuo, kad sukdamas į kairę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje link (duomenys neskelbtini) g., nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kertančią iš kairės pusės į dešinę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. V. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. P. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą sutrumpinti iki vienerių metų.Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam šią baudžiamojo poveikio priemonę nurodė, kad BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką Ž. P. padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau tame pačiame nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis sukdamas į kairę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje praleido per perėją ėjusius žmones, tačiau per neapdairumą nepastebėjo nuo kitų pėsčiųjų atsilikusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistasis laikosi Kelių eismo taisyklių. Būtent todėl baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju nėra tikslinga, o baudos ir kardomosios priemonės skyrimas bei baustumas yra pakankama bausmė.Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog automobilį vairavo blaivus, byloje nenustatyta, kad anksčiau jis būtų baustas administracine tvarka už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už panašią nusikalstamą veiką. Be to, jis visą laiką buvo geranoriškas, savo kaltę pripažino, teismo paskirtą baudą sumokėjo tik gavęs nuosprendį.Skunde nurodoma ir tai, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukels neproporcingai didelius nepatogumus, kadangi jis yra išsituokęs, du kartus per savaitę važiuoja pasiimti savo nepilnametės dukters, jų susitikimui skirtos tik 2 valandos bei kas antrą savaitgalį pasiima dukrą savaitgaliui nuo šeštadienio iki sekmadienio. Tokie susitikimai be automobilio būtų ypač sudėtingi tiek dėl ribotos galimybės darbo dienomis nuo darbo vietos nuvykti namo, vėliau į dukros gyvenamąją vietą, tiek dėl to, kad iš esmės neliktų laiko susitikimui su dukra ir pilnavertiškam bendravimui, nes didžioji laiko dalis būtų sugaišta kelionei viešuoju transportu. Be to, nuteistasis turi jaunesnį neįgalų aklą brolį (jam nustatytas 15 proc. darbingumas), kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. Brolis savo šeimos neturi, gyvena su nuteistojo tėvais, jam nuolatos padeda ir nuteistasis (nuveža bei paima automobiliu iš darbovietės, nuveža automobiliu kitais būtinais reikalais). Pažymėtina, jog nuteistojo mama automobilio nevairuoja, o tėtis dėl darbo pobūdžio dažnai neturi galimybės pagelbėti neįgaliam sūnui. Taip pat Ž. P. dirba gamybinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra dažnai komandiruojamas atlikti savo pareigų į objektus tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, į kurias vykstama automobiliais, nes kartu gabenamos medžiagos ir reikalinga įranga. Būtent nuteistasis yra atsakingas už savo vadovaujamos brigados darbuotojų nuvežimą iš/į objektus, dėl ko jam priskirtas tarnybinis automobilis. Netenkinus apeliacinio skundo, nuteistasis negalės atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko galimai neteks darbo ar bent dalies darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų išrinktas darbo tarybos nariu.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas tenkinamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama Ž. P. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir baudos paskyrimo klausimo išsprendimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kelia tik jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo klausimą, formuluodamas du alternatyvius prašymus - nuteistajam visai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą sutrumpinti iki vienerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013).Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai sprendimą nuteistajam Ž. P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, motyvavo tuo, kad jis, naudodamasis šia teise, šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė nusikalstamą veiką, kuria nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jam turi būti uždrausta naudotis šia teise. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šios priemonės taikymas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimą. Teisėjų kolegija, vertindama šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumą, konstatuoja, kad Ž. P. įstatyme numatyta priemonė buvo paskirta nesilaikant proporcingumo principo, kuris reikalauja, kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės ir kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones, taip pat suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, negali būti per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus paties Ž. P. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad Ž. P. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, nagrinėjamo įvykio metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (62-63 b. l.), neteistas (64 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (152 b. l.), nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus. Be to, Ž. P. savo kaltę pripažino visiškai, iš karto po nuosprendžio priėmimo sumokėjo jam paskirtą baudą (137 b. l.), dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo svarbu ir tai, kad Ž. P. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis pažeidė KET 27, 158 punktų reikalavimus, o šie pažeidimai, jei nebūtų buvę pasekmių, nepriskiriami prie sunkių. Nukentėjusiosios A. V., liudytojos A. B., nuteistojo parodymais nustatyta, kad Ž. P., sukdamas į kairę, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje praleido perėja ėjusius žmones, tačiau nepastebėjo einančios nukentėjusiosios A. V., nedavė jai kelio ir ją partrenkė. Apygardos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, daro išvadą, jog Ž. P. padaryti KET pažeidimai, nulėmę eismo įvykį, nėra šiurkštūs. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Ž. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbinėms funkcijos atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, yra išrinktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tarybą (152-160 b. l.). Uždraudus jam vairuoti transporto priemones, nuteistasis prarastų galimybę dirbti arba negalėtų dirbti užimamose pareigose, negalėtų Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendime nustatyta tvarka bendrauti su nepilnamete dukra D. P., gimusia (duomenys neskelbtini) (145-147 b. l.), rūpintis neįgaliu broliu G. P., kuriam nustatytas 15 proc. darbingumas (148-150, 161-162A b.l.). Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtis, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, bus įgyvendinta Ž. P. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieniems metams šešiems mėnesiams, naikintina (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.