Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2720-153/2015 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui R. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio teismingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bylos teismingumo, t. y. kuris – apylinkės ar apygardos teismas turi nagrinėti bylą pirmąja instancija. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą, todėl kilusio ginčo tinkamas kvalifikavimas yra svarbus nustatant bylos teismingumą. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti atlyginti 44 000 Eur žalą padarytą neteisėtais antstolio veiksmais. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą kvalifikavo kaip neturtinį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinys teismingas apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 44 000 Eur sumą sudaro tik neturtinė žala, nes šią sumą sudaro turtinė ir turtinė žala. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovas aiškiai ieškinio dalyko nesuformulavo, ieškinio reikalavimuose išdėstyti procesinio pobūdžio prašymai (taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, išreikalauti rašytinius įrodymus ir pan.), o kokio konkretaus materialaus teisinio rezultato siekia ieškovas nenurodė, t. y. neaišku, kokio dydžio prašo atlyginti turtinę ir kokį dydį sudaro neturtinė žala. Ieškovas, dėstydamas faktinį ieškinio pagrindą, nurodo, kad jis patyrė 44 000 Eur žalą dėl antstolio neteisėtų veiksmų; nurodo, kad šią žalą sudaro prarasta sveikata, todėl prašo ją atlyginti. Tokio pobūdžio prašymas priskirtinas prie neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškiniu prašoma neturtinės žalos atlyginimo, todėl laikytina pagrįsta teismo išvada, kad byla teisminga apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovo nurodyta 44 000 Eur ieškinio suma apima ir turtinius reikalavimus (12 000 Lt ieškovo lėšų pasisavinimas, 7 000 Lt ieškovo sutuoktinės lėšų pasisavinimas, 2 000 Eur giminaičių paskolintos lėšos ieškovo gydymui), nekeičia bylos teismingumo, nes, kaip minėta, apygardos teismams teismingos bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą sudaro 7 502,78 Eur, o neturtinę – 36 497,22 Eur. Kadangi ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą nesiekia 43 500 Eur sumos, tai konstatuotina, kad ieškovo ieškinys teismingas apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šis procesinis rezultatas byloje nekliudo ieškovui pateikti tapatų ieškinį Kauno apylinkės teismui aiškiai suformulavus ieškinio dalyką (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.