Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3824-1004/2016, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės R. Ž. ieškinys atsakovui M. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.A. M. G. pateikė priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovas iki įsiteisės sprendimas šioje byloje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra K. G. praleidžia kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio 20 val., pradedant kiekvieno mėnesio pirmu savaitgaliu, atsakovas su dukra praleidžia sekančios savaitės antradienio ir ketvirtadienio popietes nuo 14 val. iki 20 val. Kadangi abu tėvai lygūs bendraujant su vaiku, todėl prašė nustatyti, kad vaiką atsakovui jo bendravimo su vaiku laiku atveža ieškovė, o vaiką į namus pas ieškovę parveža atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovo M. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu R. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovas su dukra praleidžia sekančios savaitės antradienio ir ketvirtadienio popietes nuo 14 val. iki 20 val., nustatant laiką nuo 14 val. iki 18 val. Taip pat nurodant, kad vaiką pasiima ir į namus ieškovei parveža atsakovas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko interesams. Vaikas yra 9 metų amžiaus, todėl itin svarbu užtikrinti vaiko poilsį. Vaikas įprastai kiekvieną dieną eina miegoti apie 20 val., todėl atsakovo nustatytas bendravimas su vaiku, praleidžiant antradienio ir ketvirtadienio popietes nuo 14 val. iki 20 val., yra per ilgas, trukdantis visapusiškam vaiko poilsiui ir pasiruošimui bendrojo lavinimo mokyklos pamokoms. Todėl šis bendravimo laikas turi būti pakeistas į nuo 14 val. iki 18 val.

4.2. Ieškovė neturi galimybių tinkamai įgyvendinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė šiuo metu neturi nuosavos transporto priemonės, todėl naudojasi viešuoju miesto transportu. Todėl jau yra sudėtinga vaiką pristatyti atsakovui. Mergaitė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) bendrojo lavinimo mokykloje, kur gyvena ir atsakovas. Todėl atsakovui jo bendravimo su vaiku metu nesukeltų problemų dukrą paimti ir po bendravimo parvežti ieškovei. Atsakovas naudojasi ne viešuoju transportu, o turi nuosavą transporto priemonę.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas –maksimaliai apsaugoti vaiko (vaikų) teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko (vaikų) bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

7. CK 3.170 str. 1 d., 2 d., 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

8. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui, auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

9. Nagrinėjamu atveju didelio ginčo dėl skundžiama teismo nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, tik apeliantė nurodo, kad vaikas, jam bendraujant su tėvu antradienio ir ketvirtadienio popietes nuo 14 val., ieškovei turi būti grąžintas ne iki 20 val., o iki 18 val., nes itin svarbu užtikrinti vaiko poilsį.

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nustatyto laiko nėra pagrindo, nes šiuo metu ginčo šalių nepilnamečiam vaikui yra vasaros atostogos, į mokyklą anksti keltis poreikio nėra, vasaros metu saulė leidžiasi vėlai, todėl 20 val. nėra vėlus laikas 9 (devynių) metų amžiaus vaikui grįžti į namus, juolab, kad vaiką į namus parveža tėvas. Be to, tikėtina, jog iki vasaros pabaigos, byla bus išnagrinėta iš esmės ir nustatyta nuolatinė vaiko bendravimo su tėvu (motina) tvarka.

11. Kaip jau buvo nurodyta, tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, numatant, kad vaiką atsakovui jo bendravimo su vaiku laiku atveža ieškovė, o vaiką į namus pas ieškovę parveža atsakovas.

12. Aplinkybė, kad atsakovas turi nuosavą transporto priemonę, o ieškovė jos neturi, įtakos pirmosios instancijos teismo nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai neturi. Kaip jau minėta, šiuo metu yra šiltasis metų periodas, todėl naudojimasis visuomeniniu transportu yra patogi priemonė ieškovei pristatyti vaiką tėvui.

13. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

14. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.