Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-369-284/2012

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-22
Bylos Nr.: 2-369-284/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00302-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Volikienė
Ieškovas: Šiaulių apygardos
Atsakovas: A. R., Z. L., P. A. V.

Civilinė byla Nr. 2-369-284/2012m.Proceso Nr. 2-31-3-00302-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 21; 21.4; 21.4.1; 21.4.1.1; 21.6; 22; 22.4; 30; 30.4; 30.4.1; 41;50;50.8; 99; 99.1; 99.1.1; 99.3; 99.5; 99.7; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei A. J. , atsakovams A. R., Z. L., P. A. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo skyriaus atstovei S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. R., Z. L., P. A. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies, paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalies pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateiktu teismui ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ,kuriuos palaikė teismo posėdyje prašė:

1)pripažinti niekine ir negaliojančia 2004-07-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., dalį, pagal kurią V. Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), A. R., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje;

2)pripažinti niekine ir negaliojančia 2004-07-15 paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties, notarinio registro Nr.5713, išduoto Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., dalį, pagal kurią A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėn perėjo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, žemės sklypo rinkos vertė 8040 Lt;

3)pripažinti niekine ir negaliojančia 2009-12-03 privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, pagal kurią A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neterminuotai išnuomavo 5,11 ha žemės sklypą, esantį P. k., Pakruojo rajono savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone;

4)išreikalauti iš A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P.kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje žemės sklypo rinkos vertė – 8040 Lt, ir grąžinti šį žemės sklypą valstybei;

5)priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį 5,11 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., esantį P. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, kurios Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nutartimi buvo pritaikytos. (b.l.18-19).

Ieškovo atstovė prokurorė A. J. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2012 m. balandžio 30 d. ieškiniu bei 2012 m. gegužės 8 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalį bei žemės nuomos sutartį. Renkant medžiagą bylai, 2012 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus raštas dėl viešojo intereso gynimo.Surinkus medžiagą, nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu mirusiosios V. R. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 5,11 ha žemės sklypą, kurio unikalus ir kadastrinis numeris nurodyti ieškinyje, esantį P. k., L. sen., Pakruojo r. sav. 2004 m. liepos 15 d. paveldėjimo teisės liudijimu, išduotu Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės, minėtas žemės sklypas, nuosavybės teise lygiomis dalimis perėjo V. R. įpėdiniams – V. Z. V., Z. L. ir A. R. 2004 m. liepos 15 d. turto pasidalijimo sutartimi, patvirtinta Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise perėjo A. R. 2009 m. gruodžio 3 d. privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartimi, A. R. šį žemės sklypą neterminuotai išnuomojo P. A. V. 2010 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje pagal R. Č. skundą buvo panaikintas Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 65-13159 dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 5,11 ha žemės sklypą, esantį P. k., Pakruojo rajone, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad minėtu Šiaulių apskrities viršininko sprendimu buvo neteisėtai atkurtos V. R. nuosavybės teisės į 5,11 ha žemės sklypą P. kaime, Pakruojo rajone, nes sprendime žemės savininku nurodytas asmuo (J. M.) žemės nacionalizacijos metu nebebuvo šios žemės savininkas, kadangi 1936 m. žemę buvo pardavęs O. K. (Č.). Teismas pripažino, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniui. Minėti teismo sprendimai yra prejudiciniai aktai, todėl jie papildomai neįrodinėtini. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad niekinis administracinis aktas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą V. R. negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad šio administracinio akto pagrindu V. R. netapo ginčo žemės sklypo savininke, ir po jos mirties jis negalėjo būti paveldėtas, nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo teismo sprendimo pripažinti nurodytą administracinį teisės aktą niekiniu ir negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo sklypą, o ši teisė negalėjo atsirasti niekinio administracinio akto pagrindu, V. Z. V., Z. L. ir A. R. - įpėdiniai pagal įstatymą - negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturėjo palikėjas, nes įpėdinis paveldi tik tas teises, kurias turėjo palikėjas, kas numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnyje. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Remiantis minėta Civilinio kodekso teisės norma, V. Z. V., Z. L. ir A. R. neturėjo teisės paveldėti ginčo žemės sklypo, nes šis nebuvo palikėjo nuosavybė. Dėl to, ieškovo nuomone, 2004 m. liepos 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kurioje V. Z. V., Z. L. ir A. R. ginčo žemės sklypą paveldėjimo lygiomis dalimis, taip pat 2004 m. liepos 15 d. paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalis, kuria ginčo sklypas perėjo A. R. nuosavybėn, 2009 m. gruodžio 3 d. privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis, kuria A. R. neterminuotai išnuomojo ginčo žemės sklypą P. A. V., prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jie yra niekiniai ir negalioja. Ieškovas taip pat prašo išreikalauti ginčo žemės sklypą iš atsakovo A. R. ir grąžinti šį žemės sklypą valstybei, remdamasis Civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 dalimi, kuris numato, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jį perleisti nuosavybėn, savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą visais atvejais. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas buvo įgytas neatlygintinai, todėl ginčo žemės sklypas turi būti išreikalautas iš atsakovo A. R., grąžinant šį žemės sklypą valstybei. Prokuroras pareiškė ieškinį, gindamas viešąjį interesą, ieškinyje nurodė argumentus, kuriais grindžia viešojo intereso buvimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – bent iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės teisės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiosiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Šiuo atveju prokuroras prašo panaikinti neteisėto nuosavybės teisės atkūrimo padarinius ir grąžinti buvusiam savininkui, tai yra valstybei, turtą ir taip apginti pažeistą nuosavybės teisę.Be to, prokuroras ieškinyje nurodo, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, kadangi kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų ir, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Niekinio nuosavybės teisių atkūrimo padariniai turi būti išspręsti teismo sprendimu, nutraukiant neteisėto įgijėjo nuosavybės teisę, įgytą niekiniu pagrindu ir grąžinant turtą valstybės nuosavybėn. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, todėl prokuroras, remdamasis jam suteikta įstatymo teise, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant valstybės teises ir teisėtus interesus. Prokuroras pagrindė viešojo intereso buvimą. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas ir būtent prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą dalį, taip pat pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalį bei pripažinti niekine ir negaliojančia privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį. Kadangi ieškovas reikalavimuose prašo priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, šioje dalyje savo reikalavimą palaiko, kadangi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis ir 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą valstybei, todėl teismas, priimdamas sprendimą šį klausimą ir išspręs. Prašo teismo:

pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. liepos 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Pakruojo rajono 1-jo notarų biuro notarės N. D., dalį, pagal kurią V. Z. V., Z. L., A. R. po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, kurio bendras plotas 5,1100 ha, esantį P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje;

pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. liepos 15 d. paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos Pakruojo rajono 1-jo notarų biuro notarės N. D., dalį, pagal kurią minėtas žemės sklypas perėjo A. R. nuosavybėn;

pripažinti niekine ir negaliojančia 2009 m. gruodžio 3 d. privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, pagal kurią A. R., neterminuotai išnuomojo minėtą žemės sklypą;

išreikalauti iš A. R. minėtą žemės sklypą, kurio bendras plotas 5.1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantį P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, žemės sklypo rinkos vertė - 8040 Lt, ir grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė taip pat paaiškino,kad pačiame pirmame ieškinyje atsakove buvo nurodyta V. Z. V. Kadangi dėl objektyvių priežasčių – negautų dokumentų, nurodė ja atsakove. Gavus Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašą 2010-11-16, patvirtinantį V. Z. V. mirties faktą, prokuroras pateikė teismui patikslintą ieškinį ir taip pat argumentus dėl V. Z. V. turtinių teisių perėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. V. neturėjo teisės paveldėti lygiomis dalimis su kitais atsakovais, kadangi žemė nebuvo palikėjos V. R. nuosavybė, dėl to, ieškovo manymu, nėra teisinio pagrindo taikyti procesinių teisių perėmimo instituto, kadangi tą pačią dieną, kai notaras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ginčo žemės sklypas paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių 2004-07-15 sutartimi nuosavybės teise perėjo atsakovui A. R., todėl, ieškovo manymu, V. Z. V. neturėjo jokių turtinių teisių, susijusių su ginčo žemės sklypu mirties dieną, tai yra 2010-11-16, todėl ir jos įpėdiniai tokių teisių negali perimti. Tas nustatyta Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalyje. Ketvirtasis punktas iš tiesų yra restitucijos taikymas. Rėmėsi Civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 dalimi, tuo pagrindu, kad ginčo žemės sklypas būtų išreikalautas iš A. R. dėl to, kad A. R. neturėjo teisės paveldėti ginčo žemės sklypo, todėl prašo taikyti turto išreikalavimo institutą iš A. R.

Atsiliepimas

Atsakovė Z. L. paaiškino,kad J. M. buvo jos senelis, o V. R. – jos mama. Mama jiems buvo sakiusi, kad jai priklauso 5,11 ha žemės sklypas P. kaime, Pakruojo rajone. Dėl nuosavybės teisė į šį žemės sklypą atstatymo mama kreipėsi, kai dar buvo gyva. Ji ieškojo archyvuose dokumentų, ar žemė nėra parduota, tačiau nerado, todėl nusprendė, kad žemė jai priklauso.Mama turėjo seną, suplyšusį tos žemės planą.Mama buvo gimusi 1912 m. Kai žemė buvo parduota, jai buvo 24 metų amžiaus, bet ji jai buvo sakiusi, kad senelis nebuvo pardavęs žemės, ėjo kalba, kad senelis norėjo parduoti, bet nepardavė.Po mamos mirties ginčo žemę ir kitą iš senelių jos paveldėtą turtą paveldėjo ji, V. Z. V., A. R. Paveldėtą žemę pasidalijo – 5,11 ha žemės sklypą ji su V. Z. V. perleido broliui A. R., o joms liko motinos turėta žemė aplink namelį. Vėliau dėl tos žemės įdirbimo ir kitų su žeme susijusių reikalų nebesirūpino. Žino, kad brolis A. R. tą žemės sklypą išnuomojo.Nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo atstatyta po mamos mirties, (duomenys neskelbtini). Apie O. K. (Č.) nieko anksčiau nežinojo. Jeigu būtų žinoję, kad seneliui ši žemė nepriklausė, nebūtų į ją pretendavę. Jie nenorėjo nei valdžios apgauti, nei savęs apgauti. Nenori nieko skriausti. Jai dėl tos žemės jokios naudos nebuvo, juk reikia ir mokesčius mokėti. Jos sesuo V. Z. V. yra mirusi.

Atsakovas A. R. paaiškino, kad jis yra pasipiktinęs R. Č. – mano, kad šį klausimą buvo galima kitaip išspręsti, ir teismų nebūtų reikėję. Jeigu ji būtų pas juos atėjusi su pirkimo-pardavimo dokumentais, iš karto viskas būtų buvę aišku. Galbūt ji nebuvo suinteresuota tai kitaip išspręsti. Anksčiau R. Č. buvo kreipusis į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. K. (Č.) nuosavybės teise valdė ginčo žemę, kilo ginčas, V. R. ginčijo, teismas bylą nutraukė, nustatė, kad byla turi būti nagrinėjama ginčo teisena, bet R. Č. papildomai į teismą nesikreipė. Praėjo tiek metų ir dabar tokie dalykai išėjo. Jis norėtų, kad būtų sudaryta taikos sutartis.Jeigu žmogus turi pirkimo-pardavimo aktą, tai geresnio dokumento dėl nuosavybės nereikia. Jis tiktai Vilniuje apeliaciniame teisme pamatė, kad ji turi tą dokumentą. R. Č. su juo gražiuoju nesitarė. Jam netgi buvo priekaištas teisme pareikštas, kad jie viską žinojo, bet tyčia taip darė. Matomai, mama buvo įsitikinusi, kad žemė yra jos tėvo, jo senelio. Jis apie žemės pardavimą asmeniškai nieko nebuvo girdėjęs. Jis ir vyresnės sesers V. Z. V. klausė, kas su ta žeme yra, nes P. A. V. jam skambino ir sakė, kad kažkas su žeme netvarkoje. Iš mamos paveldėtą nekilnojamąjį turtą visi draugiškai pasidalino. Jam atiteko 5,11 ha žemės sklypas. Kadangi gyvena Panevėžyje, jis tos žemės čia nedirba, norėjo žemę iš P. atsikelti į P. kaimą, prie savo sodybos. Tačiau žemėtvarka pasakė, kad nebeužtenka to ploto, kadangi P. kaime žemės balas žemesnis, reikia ne 5,11 ha, bet virš 8 ha žemės. Jie keisti žemės nebesutiko. Kad žemė seneliui nepriklausė, sužinojo, kai gavo pranešimą iš Šiaulių.Č. yra vienintelį kartą matęs Vilniuje.Nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovų – kas padarė klaidą, tas turėtų ir mokėti. Išeina, kad valstybės institucijomis nebegalima pasitikėti. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise dabar priklauso jam. Tegul žemės grąžinimu užsiima žemėtvarka.Sutinka, kad žemę reikia grąžinti valstybei, tik nesupranta, kodėl valstybės tarnautojai priėmė tokius sprendimus. Gerai, kad dar tos žemės nepardavė.

Atsakovas P. A. V. paaiškino,kad A. R. pas jį atvažiavo 2009 metais su žemės nuosavybę patvirtinančiais dokumentais. Jis išsinuomojo žemę pagal nuomos sutartį, remdamasis teisėtais dokumentais, kuriuos matė, ir ją dirba. A. R. atsivežė nuosavybės teisės pažymėjimą iš Registrų centro, patvirtinantį, kad jis yra žemės savininkas. Jie kitaip sutarčių nesudaro. Žemė yra žemės ūkio paskirties. Žemėje augina žemės ūkio produkciją. Ketino tą žemę nupirkti. Žemės vertė nurodyta virš 8000 Lt, bet šiuo metu jos vertė yra didesnė. Sandorio sudarymo metu tokia jos vertė galėjo būti.Už žemės nuomą moka.Jeigu ieškinys būtų patenkintas, pasekmės aiškios, tik nežino, kaip būtų su pasėliais – ar būtų leista nusiimti pasėlius, ar valstybė pasiimtų derlių. Juk jų investicijos padarytos nemažos – vieną hektarą kviečių užauginti kainuoja apie 3000 Lt.

Trečiojo asmens atstovė S. S. paaiškino,kad Šiaulių apskrities viršininko 2003-09-03 sprendimo panaikinimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi 2010-01-29 sprendimu Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis įstatymo nuostatoms, todėl tai yra neįrodinėtina aplinkybė, dėl kurios ji nepasisakys. Tiesiog aiškumo dėlei Nacionalinė žemės tarnyba galėtų pasakyti tai, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003-09-03 sprendimas buvo priimtas tuo metu turėtų dokumentų pagrindu – 1929 m. žemės planais, kuriuose žemės savininku nurodytas J. M.. Kaip buvo minėta, 1993 m. R. Č., kaip pretendentė į O. K. (Č.) žemę pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą žemės sklypą, tačiau, kilus ginčui, sprendimas nebuvo priimtas, jos pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu. R. Č. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad O. K. (Č.) valdė 5,11 ha žemės sklypą, iki 2009 m. Pakruojo žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikusi. Jai pateikus minėtus dokumentus, buvo nurodyta, kad jai nuosavybės teisių į O. K. (Č.) žemę negalima atkurti, nes yra priimtas minėtas sprendimas, todėl R. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo ir 2010-01-29 Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2003-09-03 sprendimą atkurti nuosavybės teises V. R. Ji su ieškovo reikalavimais sutinka, mano, kad, remiantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, turi būti naikinama minėtas paveldėjimo teisės liudijimo dalis, turto pasidalinimo sutarties dalis bei nuomos sutartis, taikoma restitucija pagal Civilinio kodekso 6.145 straipsnį ir minėtas žemės sklypas turėtų būti grąžintas valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų paskirtis – atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti jų pažeistas nuosavybės teises. Savininko nuosavybės teisės buvo pažeistos, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Atliekant nuosavybės teisių atkūrimo procesą būtina nustatyti, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, t.y. išsiaiškinti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu. „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ yra nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusios teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A8-841/2002, Nr. A3-232/2003). 1918-1940 m. didesnėje Lietuvos dalyje galiojo Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo 1 dalis (Civiliniai įstatymai), taip pat Lietuvos valstybės išleisti bendrieji ir specialūs teisės aktai, kurie reguliavo to meto žemės nuosavybės, naudojimo, valdymo ir disponavimo santykius. P. C. įstatymų 420 straipsnį nuosavybės teisės sąvoka – tai teisė, įgyta įstatymų nustatyta tvarka, išskirtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens turėti, naudoti ir rikiuoti turtą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, aiškindamas nuosavybės teisės įgijimo būdus ir pagrindus, pažymėjo, kad „pagal Konstituciją viena esminių nuosavybės objekto (turto) perleidimo kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn teisėtumo sąlygų yra savininko valios dėl tokio nuosavybės objekto (turto) perleidimo kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn išreiškimas (sutikimas). Kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui be turto savininko valios išreiškimo (sutikimo) toks turto perleidimas laikomas neteisėtu, o perleistas turtas – neteisėtai kito asmens įgytu turtu <...>. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe, taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Konstituciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas).

Šioje civilinėje byloje atsakovai Z. L. ir A. R. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtą ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį administracinį aktą, kuris yra panaikintas, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti paveldėtas , perleistas, išnuomotas.

Byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad 2003-09-03 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu mirusiosios V. R. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 5,11ha žemės sklypą, esantį P. k., Pakruojo r. (b.l. 6). 2004-07-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., V. Z. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)), Z. L., A. R. po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje (b.l.7). 2004-07-15 paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutartimi A. R. nuosavybėn perėjo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje (b.l.8,17). 2009-12-03 privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartimi A. R. neterminuotai išnuomavo 5,11 ha žemės sklypą, esantį P. k., Pakruojo rajono savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. V. (b.l.9-11,17). 2010-01-29 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje pagal R. Č. skundą buvo panaikintas 2003-09-03 Šiaulių apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 5,11ha žemės sklypą (b.l.12). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-14 nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodant, kad V. R. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 5,11ha žemės sklypą, nes sprendime nurodytas žemės savininku asmuo- J. M. žemės nacionalizacijos metu nebebuvo šios žemės savininkas, kadangi 1936m. žemę buvo pardavęs O. K. ( Č.) (b.l.13-16) .Todėl 2003-09-03 Šiaulių apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 5,11ha žemės sklypą yra niekinis. Niekinis administracinis aktas negalioja nuo jo priėmimo momento. Todėl V. R. netapo šio žemės sklypo savininke ir po jos mirties šis žemės sklypas negalėjo būti paveldėtas, negalėjo būti perleistas ar išnuomotas kitiems asmenims, dėl šios priežasties pripažintini negaliojančiais visi sandoriai, susiję su ginčo žemės perleidimu ir nuoma. Žemės sklypas išreikalautinas iš atsakovo A. R. ir grąžintinas valstybei.

Dėl prokuroro ginamo viešojo intereso. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą , kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas, kurį gina prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, Č. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir privataus asmens O. K. (Č.) interesai. Viešojo intereso gynimas, atskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkūrimo procese dėl tokių veiksmų atitikimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turėtų būti reikšmingas visuomenei ar jos grupėms ir kartu gali nulemti privačių asmenų subjektines teises, jų apimtį. Nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis.

Tinkamas žemės reformos, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Šią išvadą patvirtina ir gausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika minėtu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005, 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003, 2000 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1209 ir kt.). Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Be to, viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai.

Institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi pažeisti piliečių, kitų asmenų ar valstybės teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006). Priimant sprendimą atkurti V. R. nuosavybės teises į jos tėvo J. M. valdytą žemės sklypą, buvo padaryti Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimai. Konstatavus neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, taikytina restitucija (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Tuo atveju, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, panaikinus administracinį aktą, turi būti vykdoma restitucija (natūra ar pinigais). Būtent taip yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodyta ne vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-2009 Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, J. Ž., A. Ž. ir kt.).

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti vykdoma pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. L. P., bylos Nr. 3K-3-1163/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. K. S., bylos Nr. 3K-3-1204/2003).

Atsižvelgiant į tai, kad 2010-01-29 Šiaulių apygardos teismo sprendimu panaikinus administracinį aktą - 2003-09-03 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą 5,11ha žemės sklypą P. k., Pakruojo r., taikytina restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Kaip minėta, iš byloje esančių paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties matyti, kad Z. L. ,A. R. ,V.Z. V. po V. R. mirties paveldėjo jos turtą, tame tarpe ir 5,11ha žemės P. k., Pakruojo r., Z. L. ir V. Z. V. paveldėtą turtą perleido A. R. nuosavybėn todėl pripažintinos negaliojančiomis : 2004-07-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, pagal kurią V. Z. V., Z. L., A. R. po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr.4(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esanį P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje; 2004-07-15 paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties dalis, pagal kurią A. R. nuosavybėn perėjo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, žemės sklypo rinkos vertė 8040 Lt; 2009-12-03 privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis, pagal kurią A. R. neterminuotai išnuomavo 5,11 ha žemės sklypą, esantį P. k., Pakruojo rajono savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. V. (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.), o iš atsakovo A. R. išreikalautinas neatlygintinai šiomis pripažintomis negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutartimi įgytas turtas ir jis perduotinas valstybės dispozicijon (CK 4.95 str., 4.96 str. 3 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, pilnai tenkinant ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, iš atsakovo A. R. yra priteistinas žyminis mokestis 241,20Lt (LR CPK 85str.1d.11p.,3d.) ir iš atsakovų A. R., Z. L., P. A. V. 70,73Lt bylinėjimosi ( išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) išlaidos valstybei (LR CPK 93str.,96str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str.,275str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti .

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2004-07-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., dalį, pagal kurią V. Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), A. R., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje;

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2004-07-15 paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., dalį, pagal kurią A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėn perėjo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, žemės sklypo rinkos vertė 8040 Lt;

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2009-12-03 privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, pagal kurią A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neterminuotai išnuomavo 5,11 ha žemės sklypą, esantį P. k., Pakruojo rajono savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini);

Išreikalauti iš A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje žemės sklypo rinkos vertė – 8040 Lt, ir grąžinti šį žemės sklypą valstybei;

Grąžinti valstybės dispozicijon žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., bendras plotas 5,1100 ha, paskirtis: žemės ūkio, esantis P. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje žemės sklypo rinkos vertė – 8040 Lt, priklausantį A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį 5,11 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. k.v., esantį P. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Priteiti iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 241,20Lt žyminio mokesčio ir 23,58Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš atsakovo P. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 23,57 bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš atsakovės Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 23,58Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas žemės sklypas (Valstybės įmonės Registrų centrui)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė