- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2-4448-913/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00621-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Gelvora"
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu atsakovui G. L. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir prašė iš atsakovo 846,79 Eur už skolos, 1052,66 Eur palūkanų, 17,4 proc. dydžio sutartines palūkanas, nuo pagrindinės skolos sumos (846,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui G. L. ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytinas tinkamai įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo 2020-08-28 adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. 16-17)). Atsakovas per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pradinės kreditorės AB ,,Swedbank“ ir atsakovo G. L. prievoliniai santykiai atsirado 2008 m. lapkričio 21 d. sudarytos vartojimo kredito linijos sutarties (toliau - sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 6950,88 Eur (24000 Lt) kreditą iki 2013 m. spalio 27 d. (dokumentas priede.zip). Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinio įsipareigojimą, pradinė kreditorė 2013 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nesumokėjus skolos iki 2013 m. lapkričio 13 d. kreditorė kreipsis į teismą dėl paskolos ir kitų mokėjimų priverstinio išieškojimo. 2013 m. lapkričio 14 d. sutartis buvo nutraukta. Byloje duomenų, kad ieškinyje prašomas priteisti sumas atsakovas yra sumokėjęs, nėra (CPK 179, 185 straipsniai).
2012 m. gruodžio 6 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2013 m. lapkričio 25 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimus, kylančius iš prieš tai nurodytos kredito sutarties (dokumentas priede.zip). Ieškovė 2013 m. gruodžio 3 d. sutartyje nurodytais adresais išsiuntė pranešimus apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas (dokumentas priede.zip). Tai pagrindžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti jos pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).
Sutartis, įvertinus jos sąlygas, laikytina vartojimo kredito sutartimi, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms (būsto remontui ir paskolos padengimui) (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovo sutartinė prievolė buvo nustatyta sutarties bendrųjų sąlygų 2.2. papunktyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs kreditą ar su juo susijusias sumas (CPK 178 straipsnis). Kadangi nepateikti įrodymai, kad kreditą, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal sutartį atsakovas yra sumokėjęs, ieškovei iš atsakovo priteisiama 846,79 Eur skola (negrąžintas kreditas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1052,66 Eur palūkanų, taikant 17,4 proc. dydį, perleistas paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu 62,85 Eur bei 989,81 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013-11-25 iki 2020-08-12, pagal Sutarties 5.1. punktą, nenurodant prašomų priteisti palūkanų rūšies.
CK neįtvirtina palūkanų sąvokos, tačiau jos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).
Nagrinėjamu atveju iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, kurios atsižvelgiant į jų prigimtį ir tikslus nagrinėjamu atveju yra palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) (e. b. l. ), o pareikštas reikalavimas dėl tokių palūkanų savo esme yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
Iš palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad reikalavimo perleidimo sutartyje paskaičiuota 62,85 Eur palūkanų (dokumentas priede.zip). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl 1052,66 Eur paskaičiuotų palūkanų priteisimo, tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 62,85 Eur palūkanų, o reikalavimas dėl dalies palūkanų (989,81 Eur), paskaičiuotų nuo 2013-11-25 iki 2020-08-12 atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi šios palūkanos (pelno) buvo apskaičiuotos jau po sutarties galutinio grąžinimo termino ir jos nutraukimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,4 procentų dydžio sutartinės palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (846,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 17,4 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 17,4 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – atmestinas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 17,4 procentų dydžio metinės palūkanos už pagrindinę skolos sumą (846,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 43,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 47,89 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 20,59 Eur žyminio mokesčio (43,00 Eur x 47,89 proc.)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 3,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 846,79 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt šeši eurai 79 centai) skolos, 62,85 Eur (šešiasdešimt du eurai 85 centai) palūkanų, 17,40 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (846,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,59 Eur (dvidešimt eurų 59 centai) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti, kad atsakovas G. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Išaiškinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.