Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-304-253/2008 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. , tretiesiems asmenims V. V. , B. K. , notarei Janinai Neverdauskaitei, valstybės įmonei Registrų centrui dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nuosavybės įregistravimo viešame registre J. G. vardu pripažinimo neteisėtu, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo dovanų gautas turtas iš esmės sukurtas bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis. Teismas nustatė, kad atsakovo tėvas J. G. 1998 m. rugsėjo 15 d. už 160 000 Lt pardavė jam priklausantį žemės sklypą, 1999 metais jam buvo atkurtos turėtos santaupos, tad, 1999 metais pradėdamas gyvenamojo namo statybą, turėjo jai pinigų. Teismas nurodė, kad pateikti statybinių medžiagų įgijimo dokumentai rodo, jog 1999 metais J. G. vardu buvo pirkti dideli kiekiai statybinių medžiagų, šalys teismo posėdžio metu taip pat neneigė, kad namo statybai buvo naudojamos tėvo griautų senų pastatų (kavinės „Eglaitė“) statybinės medžiagos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 1999–2000 metais sutuoktiniai buvo pajėgūs statyti gyvenamąjį namą, o jeigu buvo pajėgūs statyti gyvenamąjį namą (kurti bendrąją jungtinę nuosavybę), tai kaip ir su kuo kooperavo lėšas, kadangi gyvenamasis namas buvo statomas ir priimtas naudoti dviejų butų, kurių antrasis priklauso atsakovo seseriai V. V. . Teismo teigimu, ieškovės teiginys, jog namo statybai jos ir atsakovo šeima 1999 m. turėjo pinigų (santaupos, motinos dovanoti pinigai) nėra patvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, sąskaitų išrašai patvirtina, kad bylos šalys (sutuoktiniai) iki gyvenamojo namo statybos ir jo statybos metu didelių darbo veiklos ar kitokių pajamų negavo, santaupų banko įstaigose neturėjo. Ieškovės teiginiai, kad 40 000 Lt jai padovanojo motina po tėvo mirties (apie 1984 m.) ar kad gavo daug pinigų, keičiant butus, taip pat nėra pagrįsti jokiais dokumentais. Teismas taip pat pažymėjo, kad tik 1993 m. birželio 25 d. buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas. Ieškovės argumentai dėl 76 000 Lt, gautų pardavus butą Klaipėdoje, investavimo į namo statybą yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Ieškovės paaiškinimus teismas įvertino kaip nenuoseklius ir pažymėjo, kad ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog 2000 m. vasarą namas jau buvo pastatytas. Teismas pažymėjo, kad dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2001 m. rugsėjo 14 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad iki įsikeliant šeimai į ginčo namo dalį, t. y. 2000 m. balandžio 7 d., jau buvo padaryta požeminių komunikacijų kontrolinė geodezinė nuotrauka, 2000 m. gegužės 2 d. buvo priduota elektrotechninė pastato dalis. Šių įrodymų bei liudytojų M. G. , B. G. , F. N. , P. S. parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad 2000 m. vasarą ginčo namas buvo baigtas statyti ir tinkamas eksploatuoti bei eksploatuojamas ne tik ginčo šalių, bet ir trečiojo asmens V. V. . Dėl byloje pateiktų įrodymų, kad bylos šalys 2003 m. ir vėliau gavo pajamų, dirbdamos pagal verslo liudijimus, paėmusios paskolą, kuri iki šiol nėra sugrąžinta, bei kad ieškovė iš savo motinos gavo didelę pinigų sumą, teismas nurodė, kad nustačius, jog gyvenamasis namas jau 2001 m. rugsėjo 14 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti, ir neginčijant šio administracinio akto nustatyta tvarka, nepripažintina, kad šie pinigai buvo panaudoti namo statybai, o įrodžius, kad tais pinigais buvo pagerintas jau pastatytas namas, ieškovei neužkertamas kelias kitoje byloje reikalauti kompensacijų. Netenkinęs reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 49/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, teismas atmetė ir kitus ieškovės reikalavimus.

1. Tai, jog apeliantė ir R. G. statėsi namą, paliudijo liudytojos M. K. ir D. B. . Liudytojos V. S. , M. K. ir D. B. patvirtino, kad namą šalys statėsi iš bendrų lėšų.

2. Namas buvo statomas iš apeliantės turėtų santaupų, t. y. 40 000 Lt, sutaupytų keičiant butus, dirbant paviljone-kavinėje, ką pripažino atsakovas ir tretieji asmenys V. V. , B. K. , bei patvirtino liudytojai V. S. , D. B. ir M. G. .

3. Namo statybai buvo panaudoti 76 000 Lt, gauti pardavus butą Laukininkų g. 36-4, Klaipėdoje. Nors atsakovas tvirtina, kad už butą gauti pinigai buvo panaudoti skolos grąžinimui ir baldams pirkti, tačiau jis nepateikė jokios paskolos sutarties, ir jokie baldai už tuos pinigus nebuvo pirkti. Pardavus butą, visos turimos ir gaunamos lėšos buvo naudojamos namo statybai ir įrengimui.

4. Nors namas pripažintas tinkamu naudoti 2001 m. rugsėjo 14 d., daiktinės teisės įregistruotos 2001 m. rugsėjo 28 d., tačiau jis buvo įrenginėjamas palaipsniui. Namo statybai ir įrengimui buvo naudoti pinigai, gauti nuomojant patalpas be verslo liudijimo ir turint verslo liudijimą. Apie tai, kad nuo 2001 metų ieškovė vertėsi nuomos verslu, patvirtino ir atsakovo liudytojai M. G. ir B. G. . Be to, apeliantė 2004 metų žiemą dirbo Ispanijoje ir užsidirbo 10 000 Lt, ką patvirtina liudytojai V. S. , D. B. . Mama jai dovanojusi apie 40 000 Lt savo pinigų, gautų kaip kompensacija už turėtą žemę.

5. Namo trečio aukšto (mansardos) įrengimui iš SEB Vilniaus banko buvo paimta 33 000 Lt dydžio paskola, kurios paskirtis - gyvenamojo namo remontas (kredito sutarties 2.7 p.). Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo ir trečiųjų asmenų teiginiais, nes teismui nepateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir duomenys, kad J. G. pinigus gavo ir panaudojo juos namo statybai. Teismo išvada, kad ginčo namo statybai J. G. pirko didelį kiekį statybinių medžiagų nėra pagrįsta. Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. G. tuo pačiu laikotarpiu darė savo namo remontą. Pirktos medžiagos galėjo būti ten panaudotos.

6. Teismas sureikšmino namo pastatymo ir įrengimo laiką ir patikėjo, kad iki 2001 m. rugsėjo 14 d. namas, pripažįstant jį tinkamu naudoti, buvo pilnai įrengtas. Liudytojai patvirtino, kad trečias namo aukštas 2002-2003 metais dar nebuvo įrengtas, kad jis buvo įrenginėjamas ir jį pripažinus tinkamu naudoti. 2005 m. buvo paimta paskola namui įrengti. Namo statybos techninę priežiūrą vykdė V. V. , dirbusi Palangos miesto savivaldybėje, todėl galėjo įtakoti namo pripažinimo tinkamu naudoti akto turinį.

7. Pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė su R. G. susitarė pasistatyti sublokuotą namą jo tėvo sklype, o pinigų namo statybai turėjo. Susitarimą sukurti naują daiktą įgyvendino bendromis lėšomis ir darbu, todėl namo dalis pripažintina bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, jų nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.88 str., 3.117 str. l d.). Apeliantė ir atsakovas pastatytą namo dalį laikė bendra nuosavybe. Ten ji deklaravo savo gyvenamąją vietą, jame ji gyveno. Turtas viešame registre nepagrįstai buvo įregistruotas J. G. vardu. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, paliko ją be būsto ir pinigų, o susitarimas statytis namą buvo sudarytas suklydimo ir apgaulės įtakoje (CK 1.80, 1.81, 1.87, 1.91 str.).

8. Teismas nepagrįstai nepasisakė ir netyrė kitų ieškinio reikalavimų. Atsakovas žinojo, jog J. G. nepriklauso dovanojamas turtas, bet sudarė sandorį, siekdamas pažeisti ieškovės turtines teises, sudaryti nelygiavertes sąlygas santuokos metu įgyto turto atžvilgiu.

9. Teismas nevertino prieštaravimų, esančių ieškovo ir jo liudytojų parodymuose, jos parodymų ir objektyvių rašytinių įrodymų, o tik juos išvardino. Teismas nenurodė įrodymų įrodomosios reikšmės, neišdėstė jų turinio, nesivadovavo įrodinėjimo taisyklėmis, nenurodė argumentų, dėl kurių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo jos ieškinys dėl dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe buvo atmestas, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ieškovė pareiškė tuo faktiniu pagrindu, kad, pasak ieškovės, atsakovui R. G. J. G. jo tėvo J. G. padovanota namo dalis yra bendroji jos ir atsakovo jungtinė nuosavybė, nes ji buvo pastatyta iš bendrų šeimos (ieškovės ir atsakovo) lėšų, o atsakovo tėvas niekada nebuvo dovanoto turto savininkas, į šią statybą savo pinigų neinvestavo, todėl nekilnojamojo turto įregistravimas viešame registre ir dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), yra apsimestinis (CK 1.87 str.) ir sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.).

Nesutikdamas su tokiu ieškiniu, atsakovas teigia, kad padovanota namo dalis nėra bendroji jungtinė jo ir ieškovės nuosavybė, kad ši namo dalis yra pastatyta jo tėvo lėšomis, jo tėvas buvo viso namo savininkas, todėl turėjo teisę savo turtu disponuoti ir namo dalies dovanojimo sutartis yra teisėta.

Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl nuosavybės į gyvenamojo namo dalį: dėl to, ar namo dalis yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ar bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniui turtas dovanotas ar jo paveldėtas ir jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, toks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe.

Ginčijamoje 2001 m. spalio 12 d. sudarytoje dovanojimo sutartyje, kuria J. G. padovanojo atsakovui R. G. J. G. 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei dalį ten pat esančio žemės sklypo, nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių, šios bylos šalių V. G. bei R. G. nuosavybėn. Iš to sektų, kad kol nėra nuginčyta minėta dovanojimo sutartis, ginčo daiktas (gyvenamojo namo dalis) yra asmeninė atsakovo R. G. nuosavybė.

Pagal CK 4.47 straipsnio, nustatančio nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, 1 ir 4 punktų nuostatas, nuosavybės teisė gali būti įgyjama tiek pagal sandorius, tiek ir sukuriant naują daiktą.

CPK 178 straipsniu nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kadangi visas naujai pastatytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo registruotas J. G. vardu (t. 1, b.l. 67), tai ieškovė, teigdama, kad šio namo dalį ji ir atsakovas pastatė iš santuokoje įgytų lėšų, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir turi šią aplinkybę ir įrodyti, t.y. įrodyti, kad ji kartu su atsakovu įgijo nuosavybę į daiktą - ginčijamą namo dalį, jį pagamindami (pastatydami) (CK 4.47 str. 4 p.).

Visų pirma, ieškovė dar savo ieškinyje nurodė, kad dėl sublokuoto namo statybos atsakovo tėvo sklype šios bylos šalys susitarė su atsakovo tėvu. Savo apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad apie tokio susitarimo egzistavimą patvirtina byloje esantys įrodymai ir remiasi savo motinos liudytojos V. S. , ieškovės teigimu, dalyvavusios sudarant susitarimą, o taip pat liudytojų M. K. ir D. B. parodymais. Tačiau šiais įrodymais pagrįsti tokio susitarimo egzistavimo negalima. Liudytoja V. S. nėra ieškovės minimo susitarimo šalis. Be to, apklausta teismo posėdyje, ši liudytoja nepatvirtino dalyvavusi tokio susitarimo sudaryme, o liudytojos M. K. ir D. B. apie tokį susitarimą neaiškino. Pažymėtina, kad susitarimas dėl namo statybos vienam iš susitariančiųjų priklausančiame žemės sklype yra susijęs su daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymu, todėl jis turėtų būti sudaromas notarine forma (CK 1.74 str. 1 p).

Ieškovė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad liudytojos M. K. ir D. B. patvirtino ir tai, jog namą statėsi būtent ji (ieškovė) ir atsakovas R. G. , o V. S. , M. K. ir D. B. taip pat patvirtino, kad namą šalys statėsi iš bendrų lėšų. Taigi, aplinkybę, kad šalys pagamino naują daiktą - pastatė namo dalį iš bendrų lėšų, taip sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovė įrodinėja liudytojų parodymais. Tačiau įvertinęs šių liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2000 m. vasarą namas faktiškai jau buvo pastatytas. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad tiek minėti, tiek kiti byloje apklausti liudytojai skirtingai vertina sąvoką ,,namo pastatymas“, tačiau taip pat pagrįstai pažymėjo, kad pagal galiojusias Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento nuostatas, statiniai, kurių statybai reikalingas statybos leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialiąsias sąlygas, atlikus inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas (Statybos įstatymo 21 str. 1 d.). Priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti (Statybos įstatymo 21 straipsnio 4 d.).

Byloje pateiktas pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti 2001 m. rugsėjo 4 d.(t. 1, b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad iki šalių šeimai įsikeliant gyventi į ginčo namo dalį, bei tuojau po įsikėlimo, 2000 metais buvo padaryta požeminių komunikacijų geodezinė nuotrauka, įrengta elektrotechninė pastato dalis, sudarytos sutartys su paslaugas teikiančiomis organizacijomis (t. 3, b.l. 16-29, 137-149). Taigi bylos duomenimis pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad dar 2000 m. vasarą ginčo namas buvo pastatytas, tinkamas eksploatuoti ir šalys namą pradėjo eksploatuoti, o 2001 m. rugsėjo 4 d. valstybinės komisijos aktu namas buvo oficialiai pripažintas tinkamu naudoti. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra oficialus valstybės institucijos išduotas dokumentas, įrodantis, kad yra atlikti visi statinio projekte numatyti darbai ir įvykdytos visos projektavimo techninės ir specialiosios sąlygos ir statinys yra tinkamas naudoti. O tai reiškia, kad nekilnojamasis daiktas yra pagamintas - namas pastatytas, ir statytojui atsirado nuosavybės teisė CK 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas sureikšmino namo pastatymo ir įrengimo laiką ir patikėjo, kad iki 2001 m. rugsėjo 14 d. namas, pripažįstant jį tinkamu naudoti, buvo pilnai įrengtas. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kaip valstybės institucijos išduotas dokumentas, yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, todėl jame išdėstytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Savo teiginį, jog pripažinimo tinkamu naudoti metu namas nebuvo baigtas statyti, ieškovė iš esmės grindžia tik liudytojų parodymais. Todėl tokio teiginio negalima laikyti pagrįstu.

Ieškovė taip pat teigia, kad 2005 m. buvo paimta 33 000 Lt dydžio paskola namui įrengti, namo statybai buvo panaudota 76 000 Lt, gauti pardavus butą (duomenys neskelbtini), o taip pat 40 000 Lt, gautų iš ieškovės motinos. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pagrįstai nustatė, jog ieškovės argumentai dėl 76 000 Lt investavimo į namo statybą yra paneigti byloje surinktais įrodymais: kaip jau minėta šioje nutartyje, byloje nustatyta, kad 2000 m. vasarą namas buvo pastatytas, tuo tarpu butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas R. G. pardavė 2000 m. liepos 24 d. (t. 1, b.l. 9). Byloje nėra jokių įrodymų, kad po šios datos namo statybai buvo perkamos statybinės medžiagos ar darbai. Priešingai, byloje esantys mokėjimo dokumentai (t. 1, b.l. 107-144) įrodo, kad statybinės medžiagos J. G. vardu buvo perkamos ir mokėjimai už jas atliekami iki buto pardavimo.

Rašytiniais įrodymais nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad namo statybai buvo panaudoti po jos tėvo mirties jai motinos padovanoti 40 000 Lt.

Ieškovė taip pat teigia, kad 2004 metų žiemą ji dirbo Ispanijoje ir užsidirbo 10 000 Lt, kurie taip pat buvo panaudoti namo statybai. Teismas, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad nuo 2003 metų šalys vertėsi nuomos verslu pagal verslo liudijimus ir iš šio verslo gavo pajamų, taip pat paėmė paskolą. Tačiau nustačius, kad ginčo namas (jo dalis) buvo pastatytas iki šių pajamų gavimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad iš šių šalių lėšų buvo pastatytas namas (įgyta nuosavybė, pagaminant daiktą).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis faktiniais šios bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad J. G. 1998 m. rugsėjo 15 d. už 160 000 Lt pardavė jam priklausantį žemės sklypą (t. 1, b. l. 69), o 1999 metais jam buvo atkurtos turėtos santaupos (t. 1, b. l. 70-71). Šie duomenys patvirtina atsakovo poziciją, kad jo tėvas J. G. , 1999 metais pradėdamas gyvenamojo namo statybą, turėjo jai pinigų. Šios aplinkybės taip pat nustatytos šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Šioje nutartyje jau minėta, kad byloje esantys mokėjimo dokumentai (t. 1, b.l. 107-144) įrodo, jog statybinės medžiagos buvo perkamos ir mokėjimai už jas atliekami J. G. vardu. Apeliantė teigia, kad atsakovo tėvas tuo pačiu laikotarpiu darė savo namo remontą ir pirktas medžiagas ten panaudojo. Tačiau dalis minėtų dokumentų įrodo, kad statybinės medžiagos buvo vežamos bei darbai buvo užsakomi būtent ginčo namo adresu (t. 1, b.l. 108, 110, 120-124, 122, 124, 128-134). Tuo tarpu jokių įrodymų, kad J. G. tuo pat metu darė kito namo remontą, byloje nėra pateikta. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog atsakovo dovanų gautas turtas iš esmės yra sukurtas bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis. Nenustačius, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendromis šalių lėšomis, nėra pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą. Kiti ieškinyje išdėstyti reikalavimai - pripažinti 49/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių įregistravimą viešame registre J. G. vardu neteisėtu ir 2001 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. G. ir R. G. , negaliojančia, yra tiesiogiai susiję su pirmuoju ieškinio reikalavimu ir iš esmės iš minėto reikalavimo kilę. Todėl, atmetęs pirmąjį ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė pastaruosius reikalavimus. Vien aplinkybė, kad teismas atskirai neaptarė minėtų ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindo, nesudaro skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovui R. G. priteisiamos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b.l. 46) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei (CPK 96, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės V. G. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui R. G. ir 51,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai Konstantinas Gurinas Gintaras Pečiulis Donatas Šernas