- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-18
- Bylos Nr.
- 2-304-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- V. V., B. K., notarė Janina Neverdauskaitė, VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Rūta Brazauskienė, Albertas Trumpulis
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei V. G., ieškovės atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, atsakovui R. G., atsakovo atstovei advokatei Rūtai Brazauskienei (Čilinskaitei), tretiesiems asmenims V. V., B. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nuosavybės įregistravimo viešame registre J. G. vardu pripažinimo neteisėtu, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys V. V., B. K., notarė Janina Neverdauskaitė, VĮ Registrų centras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 79–81) prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 49/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis; pripažinti 49/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių įregistravimą viešame registre J. G. vardu neteisėtu; pripažinti 49/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių 2001-10-12 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. G. ir R. G., negaliojančia; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gyvenamojo namo statybos pradėtos 1999 m., kai ji buvo susituokusi su atsakovu, 2000 m. pradėjo jame gyventi. Pažymi, kad namas buvo statomas ir įrenginėjamas už turėtas santaupas, pinigus, gautus pardavus šeimos butą Klaipėdoje, ieškovės motinos dovanotus pinigus, paimtą paskolą, ieškovės uždirbtus pinigus Ispanijoje. Teigia, kad tik prasidėjus jos ir atsakovo skyrybų bylai sužinojo, kad namas nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvui, kuris dovanojimo sutartimi perleido jį atsakovui. Nurodo, kad atsakovo tėvas niekada nebuvo dovanoto turto savininkas, į šią statybą savo pinigų neinvestavo, todėl nekilnojamojo turto įregistravimas viešame registre ir dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), yra apsimestinis (CK 1.87 str.) ir sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 123–128) prašo ieškovės ieškinį atmesti. Pažymi, kad ieškinys nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, jame išdėstytos aplinkybės ir motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodo, kad ginčo namą statė jo tėvas, kuriam priklausė ir žemės sklypas. Šeimos materialinė situacija tuo metu buvo labai sunki; apie ieškovės motinos dovanotus pinigus nežino, jie nebuvo naudojami šeimos reikmėms. Teigia, kad namas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis turtas iš esmės pagerėjo dėl jos asmeninių lėšų ar darbo.
Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 115–118) prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovas ginčo namo dalį įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu. J. G. statė dvibutį namą kaip vienetą iš savo lėšų, kurias gavo pardavęs žemės sklypą už 320 000 Lt, iš atkurtų santaupų, pinigų, gautų už patalpų nuomą ir kt. Šalių materialinė padėtis namo statybos metu buvo sunki, nei ieškovė, nei atsakovas neprisidėjo prie namo statybos. Kadangi ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus, prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo B. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 120–121) prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškinys nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Dėl namo statybos su J. G. nebuvo jokių susitarimų, kadangi pastarasis sprendimą statyti namą priėmė pats, nesitarė net su savo vaikais. Kiti atsiliepimo motyvai yra analogiški trečiojo asmens V. V. atsiliepime nurodytiems.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašo tenkinti ieškinį. Nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. ji buvo išvaryta iš namų. 2000 m. liepos mėn. šeima įsikėlė į nebaigtą statyti namą, nes pardavė 3 kambarių butą Klaipėdoje. Žemės sklypas buvo atsakovo tėvo nuosavybė ir jis leido jiems statyti. Statėsi savo jėgomis ir lėšomis. Į statybas buvo įdėtos turėtos santaupos bei pinigai, gauti pardavus butą, jos motinos dovanoti pinigai, 33 000 Lt banko paskola, jos Ispanijoje uždirbti pinigai bei lėšos, gautos už kambarių nuomą. Ji sužinojo, kad šis namas įregistruotas atsakovo vardu, tik nagrinėjant ištuokos bylą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad 1998 m. jo tėvas pardavė žemės sklypą ir gautus pinigus panaudojo namo statybai, nes jo valia buvo jam ir seseriai pastatyti po namą. 2000 m. jie pardavė savo butą, tačiau už tuos pinigus pirko buities daiktų, kurie yra dalybų objektas ištuokos byloje. Kadangi tėvas nuo statybų pradžios turėjo tikslą namą pastatyti savo vaikams, t. y. atsakovui ir trečiajam asmeniui V. V., jis leido šeimai gyventi naujai pastatytame name. Namas buvo statomas tik iš tėvo lėšų. Šeima įsikėlė į iki galo pastatytą ir įrengtą namą. Banko paskola buvo imama einamajam namo remontui atlikti – perdažyti sienoms, grindims, luboms. Dalis paskolos buvo panaudota ir vaikų mokslui. Atsakovas ir jo atstovė prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo V. V. paaiškino, kad tėvas pardavė žemę ir už gautus pinigus statė namą ūkio būdu. Ji vykdė techninę priežiūrą, o ieškovė per statybų laikotarpį nebuvo atvykusi.
Trečiasis asmuo B. K. palaiko V. V. paaiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 1990-02-06 įregistravo santuoką, kurios nutraukimo procedūra prasidėjo 2006-08-22 atsakovui padavus ieškinį (t. 1, b. l. 6). Bylos medžiaga įrodyta, jog šalys santuokos metu buvo įsigijusios 3 kambarių butą Klaipėdoje, jį 2000 m. liepos mėn. pardavė už 76 000 Lt ir įsikėlė gyventi į ginčo namo dalį, kurioje nuo 2004 m. buvo deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta (t. 1, b. l. 9, 11). Dovanojimo sutartimi (t. 1, b. l. 63) įrodyta, kad atsakovo tėvas padovanojo atsakovui žemės sklypą su ginčo namo dalimi, ir šia sutartimi atsakovas įrodinėja, jog ši namų valdos dalis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.
Byloje kilo ginčas dėl dovanojimo sutarties pagrindu perleistos namo dalies teisinės padėties. Bylos šalys nesutaria, ar šis namas yra atsakovo asmeninė, ar sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal bendrąją taisyklę, suformuluotą CK 3.88 straipsnyje, visas turtas, įgytas susituokus, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio. Svarbu, kad šiam turtui įgyti ar sukurti buvo panaudotos šeimos lėšos. Teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo dovanų gautas turtas iš esmės sukurtas bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvui J. G. (t. 1, b. l. 68). 1999 m. rugpjūčio 20 d. J. G. gavo leidimą ūkio būdu statyti individualų namą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (t. 1, b. l. 72). 2001 m. rugsėjo 14 d. dviejų butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 73–74), daiktinės teisės į šį statinį įregistruotos 2001-09-28 (t. 3, b. l. 10). 2001 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartimi J. G. jam priklausantį žemės sklypą ir pastatytą namą sutartyje nurodytomis dalimis perleido savo vaikams, tai yra atsakovui R. G. ir trečiajam asmeniui V. V. (t. 1, b. l. 10, 63–66). Be to, iš kitų bylos dokumentų matyti, kad J. G. 1998 m. rugsėjo 15 d. už 160 000 Lt pardavė jam priklausantį žemės sklypą (t. 1, b. l. 69), 1999 metais jam buvo atkurtos turėtos santaupos (t. 1, b. l. 70–71). Šie dokumentai patvirtina atsakovo poziciją, kad atsakovo tėvas J. G., pradėdamas 1999 metais gyvenamojo namo statybą, turėjo jai pinigų. Pateikti statybinių medžiagų įgijimo dokumentai rodo, kad 1999 metais J. G. vardu buvo pirkti dideli kiekiai statybinių medžiagų (t. 1, b. l. 107–144). Šalys teismo posėdžio metu taip pat neneigė, kad namo statybai buvo naudojamos tėvo griautų senų pastatų (kavinės „Eglaitė“) statybinės medžiagos.
Nors ieškovė teigė, kad namo statybai šeima 1999 m. turėjo pinigų (santaupos, motinos dovanoti pinigai), tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Atvirkščiai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (t. 1, b. l. 89–101, 164–167, t. 3, b. l. 78–81), sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 12–19, 22, t. 2, b. l. 138–141) patvirtina, kad bylos šalys (sutuoktiniai) iki gyvenamojo namo statybos ir jo statybos metu didelių darbo veiklos ar kitokių pajamų negavo, santaupų banko įstaigose neturėjo. Ieškovės teiginiai, kad 40 000 Lt jai padovanojo motina po tėvo mirties (apie 1984 m.) ar kad gavo daug litų keičiant butus, taip pat nėra pagrįsti jokiais dokumentais, o be to, tik 1993-06-25 buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas. Todėl ieškovė neįrodė, kad sutuoktiniai buvo pajėgūs 1999–2000 metais statyti gyvenamąjį namą, o jeigu buvo pajėgūs statyti gyvenamąjį namą (kurti bendrąją jungtinę nuosavybę), tai kaip ir su kuo kooperavo lėšas, kadangi gyvenamasis namas buvo statomas ir priimtas naudoti dviejų butų, kurių antrasis priklauso atsakovo seseriai V. V.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2000 m. liepos 24 d. šalys už 76 000 Lt pardavė butą Klaipėdoje. Posėdžio metu ieškovės paaiškinimai buvo nenuoseklūs: 2008-04-08 posėdžio metu ji teigė, kad pardavę butą jie apsigyveno uošvio namo palėpėje; 2000 m. liepos mėnesį buvo pastatyti tik namo pamatai (t. 2, b. l. 51); pamatai kainavo 20 000 Lt, kurie buvo sumokėti iš jos santaupų (t. 2, b. l. 54–55; 1999–2000 metais buvo atliekami mūro darbai, už kuriuos buvo sumokėta už parduoto buto pinigus (t. 2, b. l. 55). Kito posėdžio metu nurodė, kad 2000 m. liepos mėnesį šeima įsikėlė į pusrūsyje įrengtą kambarį, esant pastatytai namo „dėžutei“ (t. 3, b. l. 53), ir už butą gautus pinigus išleido tolesniam namo įrengimui. Atsakovas su tuo nesutiko, paaiškino, kad namas buvo baigtas statyti 2000 m. vasarą, o už butą gauti pinigai panaudoti 16 000 Lt paskolai grąžinti, baldams pirkti ir pragyventi. Ieškovės argumentai dėl 76 000 Lt investavimo į namo statybą yra paneigti byloje surinktais įrodymais.
Ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad 2000 m. vasarą namas („dėžutė“) jau buvo pastatytas. Tačiau liudytojai ir šalys skirtingai vertina namo pastatymą. Ieškovės motina liudytoja V. S. nurodė, jog kai ji pirmą kartą atvyko į Palangą (2000 m ar 2001 m.), name jau buvo ne tik sienos, grindys, bet ir elektra, vanduo. Pirmame aukšte buvo visa apdaila, baldai. Kituose aukštuose dar apdailos nebuvo, todėl darė išvadą, kad namas dar nepastatytas. (t.3, b.l. 101-104). Analogiškos paaiškinimus teisme davė liudytojos M. K. ir D. B. (t.3, b.l. 104-108). Liudytojų M. G. ir B. G. (t.3, b.l. 108-112), F. N. (t.3, b.l. 112-114), P. S. (t.3, b.l. 114-115) paaiškinimai, duoti teisme, atitinka atsakovo R. G. paaiškinimams.
Ginčo namo priėmimo naudoti metu galiojęs STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ ir Statybos įstatymas nustatė, kad statiniai, kurių statybai reikalingas leidimas, priimami naudoti tik atlikus visus statinio projekte numatytus darbus ir įvykdžius projektavimo technines ir specialias sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų bandymus bei padarius kontrolines geodezines nuotraukas (Įstatymo 21 str. 1 d.). Statinį galima naudoti tik įvykdžius Statybos įstatymo 21 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus (21 str. 3 d.). 1999-08-20 J. G. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 72/99 (t. 1, b.l. 72), kuriuo pastarajam buvo leidžiama statyti dviejų butų dviejų aukštų su mansarda gyvenamąjį namą. Dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2001-09-14 buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 3, b. l. 11). Vadinasi, buvo atlikti visi statinio projekte numatyti darbai kas ir yra konstatuota minėtame akte. Atsakovas pateikė įrodymus, kad iki įsikeliant šeimai į ginčo namo dalį, t. y. 2000-04-07, jau buvo padaryta požeminių komunikacijų kontrolinė geodezinė nuotrauka (t. 3, b. l. 16–48), 2000-05-02 buvo priduota elektrotechninė pastato dalis (t. 3, b. l. 19–29). Paslaugas teikiančių organizacijų pateikti dokumentai (t. 3, b. l. 137, 140–144, 147–148, 150, 161–163) patvirtina atsakovo teiginius ir liudytojų M. G., B. G. (t.3, b.l. 108-112), F. N. (t.3, b.l. 112-114), P.S. (t.3, b.l. 114-115) paaiškinimus, duotus teisme, kad 2000 m. vasarą ginčo namas buvo baigtas statyti ir tinkamas eksploatuoti bei eksploatuojamas ne tik ginčo šalių, bet ir trečiojo asmens V. V., kuri taip pat buvo sudariusi analogiškas paslaugų teikimo sutartis (t. 3, b. l. 137, 143–144).
Byloje yra pateikti įrodymai, kad bylos šalys 2003 m. ir vėliau gavo pajamų dirbdamos pagal verslo liudijimus (t. 1, b. l. 168, t. 2, b. l. 111, t. 2, b. l. 173–176), paėmusios paskolą (t. 2, b. l. 131–135), kuri iki šiol nėra sugrąžinta (t. 2, b. l. 136), bei kad ieškovė iš savo motinos gavo didelę pinigų sumą. Tačiau nustačius, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jau 2001-09-14 buvo pripažintas tinkamu naudoti, ir neginčijant šio administracinio akto nustatyta tvarka, nepripažintina, kad šie pinigai buvo panaudoti namo statybai. Įrodžius, kad tais pinigais buvo pagerintas jau pastatytas namas, ieškovei neužkertamas kelias kitoje byloje reikalauti kompensacijų.
Netenkinus reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 49/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai.
Iš ieškovės V. G. atsakovui R. G. priteistinos pastarojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 50, t. 2, b. l. 36, 172) – 5 200 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 152,91 Lt pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Sprendimui įsiteisėjus, atsakovui R. G. grąžintina kompaktinė plokštelė, pateikta teismui 2008-05-12 (t. 3, b. l. 127–128) su pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo.
Sprendimui įsiteisėjus, Palangos miesto apylinkės teismui grąžintina civilinė byla Nr. 2-2-83/2008.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės V. G. atsakovui R. G. priteisti 5 200 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.
Iš ieškovės V. G. valstybei priteisti 152,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimui įsiteisėjus, atsakovui R. G. grąžinti kompaktinę plokštelę, pateiktą teismui 2008-05-12 su pareiškimu dėl teisėjos nušalinimo.
Sprendimui įsiteisėjus, Palangos miesto apylinkės teismui grąžinti civilinę bylą Nr. 2-2-83/2008.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.