- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-68-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00064-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Audrius Saulėnas
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Audriaus Saulėno apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Palangos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas 2023 m. rugpjūčio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą J. S. už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iš anksto nesuderinęs lauko prekybos įrangos su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir negavus Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus leidimo kaip numato galiojančios taisyklės, suorganizavo ir įrengė automobilių statymo aikštelę su parkomatu mokesčiui už parkavimą rinkti bei įrengė iškabas ant tvoros su atvaizduotu nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528, Nr. 840 mokama automobilių stovėjimo aikštelė, 1 h – 2,00 Eur, 24 k – 20,00 Eur ir teikia komercines paslaugas, J. A., D. D., D. D. nuosavybės teise valdomame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Tokia savo veika pažeidė galiojančių Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7.7 punktus bei Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6, 34.5, 34.6 punktus.
2. Palangos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-720-2023 J. S. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 220 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo J. S. priimtą nutarimą apskundė teismui.
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartimi Nr. II-16-588/2024 pareiškėjo J. S. skundo netenkino ir paliko Palangos savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-730-2023 nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovas advokatas Audrius Saulėnas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, iš esmės be jokių motyvų nurodė, kad J. S. nubaustas pagrįstai, skundžiamas Institucijos nutarimas yra priimtas įvertinus visus įrodymus, tačiau nenurodyta, kokias įrodymais remiantis buvo nustatyta J. S. kaltė dėl jam inkriminuotų ANK 144 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje ir 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, neatsakyta į skundo argumentus, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o J. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
4.2. Skunde teigiama, kad J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Nurodytoje normoje nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint tam leidimo. Išorinė reklama – tai reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nutarime, kuriuo J. S. buvo nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad J. S. įrengė iškabas ant tvoros. Iškaba – tai ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą bei iškabos definiciją, į tai, kad Institucijos įvardinta „iškaba ant tvoros“ buvo nurodomieji kelio ženklai, informuojantys apie galimybę statyti automobilį, laikytina, kad tokių nurodomųjų kelių ženklų įrengimas negali būti prilyginamas iškabai išorinės reklamos prasme, todėl ir Reklamos įstatymo 12 straipsnyje numatyti išorinės reklamos įrengimo reikalavimai šiuo atveju nėra taikomi. Be to, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas reklamai nereikalingas, kai įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Šiuo atveju iškabose ant tvoros buvo pateikiama žinia tik apie automobilių statymo vietą ir šios paslaugos valandas. Mano, kad J. S. įrengtos iškabos ant tvoros nepagrįstai laikytos išorine reklama, o jeigu teismas vis dėl to vertintų, kad tai atitinka išorinės reklamos požymius, tuomet pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktą tokiai „reklamai“ nebuvo reikalingas leidimas.
4.3. Taip pat skunde nurodoma, kas J. S. buvo nubaustas pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį už Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintos Prekybos viešosiose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 3 punkte yra konkrečiai nurodomi objektai ir subjektai, kuriems taikomos šios Taisyklės. Apelianto manymu, į šių Taisyklių reguliavimo sferą nepatenka žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame už mokestį buvo statomi automobiliai. Taisyklių 3.18 punkte nustatyta, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Taigi akivaizdu, kad žemės sklypas, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė nėra priskirtinas nei vienam iš aukščiau paminėtų objektų, aikštelė nėra laikinas įrenginys paslaugai teikti, kuriam taikomos Taisyklių nuostatos, t. y. nagrinėjamu atveju nereikalingas Savivaldybės administracijos leidimas teikti automobilių stovėjimo paslaugas. Pažymima, kad Institucijai turėtų būti gerai žinomos visos faktinės aplinkybės, jog žemės sklypas, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė, esantis (duomenys neskelbtini) nėra laikinas statinys ar kitoks objektas, kuriame vykdant veiklą būtina gauti Palangos savivaldybės administracijos išduodamą leidimą. Taigi buvo visiškai nepagrįstai priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo siekiama bet kokiomis priemonėmis ir būdais riboti J. S. veiklą šiame sklype. Juolab, kad J. S. šiame sklype veiklą vykdo daugiau nei 10 metų, t. y. dar iki minėtų Taisyklių įsigaliojimo (t. y. iki 2015 m. gruodžio 30 d.), ir leidimas šiai veiklai vykdyti niekada nebuvo reikalingas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Palangos miesto savivaldybės įmonė Palangos miesto rinkliavų centras analogišką veiklą – mokamas automobilių stovėjimas – vykdo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tam neturi išduoto leidimo. Atsižvelgiant ir į teisės akto galiojimo laike principą (lex retro non agit), mano, kad J. S. pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas visiškai nepagrįstai, nes nepažeidė Taisyklių 6 ir 7.7 punktų. Tokiu būdu Institucija padarė esminius ANK 567 ir 569 straipsniuose įtvirtintus, įrodymų administracinėje teisenoje tyrimo bei vertinimo reguliuojančių procesinių teisės normų pažeidimus. Dėl to iš esmės nebuvo atliktas administracinio nusižengimo bylos įrodymų tyrimas, nesiekta nustatyti bei nenustatytos esminės, teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiama J. S. kaltė administracinių nusižengimų padaryme.
4.4. Be to, skunde nurodoma, kad J. S. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Švaros taisyklės) 8.6, 34.5, 34.6 punktų pažeidimą. Tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6 punkte nustatyta, kad asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką – statant lauko prekybos statinius ar įrangą, projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano reikalavimais. Taisyklių 34.5 punkte nustatyta, kad be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo draudžiama prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešosiose vietose ir visuomenei prieinamuose nuosavybės ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomame žemės sklype, kuriuose teikiamos paslaugos. Taisyklių 34.6 punkte nustatyta, kad visoms institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir gyventojams, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykusiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims draudžiama statyti ir įrengti laikinus nesudėtingus statinius ar įrenginius, pramoginius įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (jeigu jis reikalingas). Šios Švaros taisyklės reglamentuoja tik laikinų nesudėtingų statinių projektų derinimus, o privačiame žemės sklype esanti aikštelė nepriskirtina prie laikinų nesudėtingų statinių, kuriems būtinas savivaldybės administracijos leidimas.
5. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą.
5.1. Nurodoma, kad leidimų prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto viešosiose vietose išdavimą reglamentuoja Prekybos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 „Dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktas, Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-227 „Dėl Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei: kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. A1-49 ,,Dėl Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo 1.1 punktu (su vėlesniais pakeitimais). Taisyklės reglamentuoja bendruosius prekybos ar paslaugų teikimo Palangos miesto viešosiose vietose organizavimo reikalavimus ir jų privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys vykdantys prekybą ar teikiantys paslaugas Savivaldybės viešosiose vietose. Taisyklių 3.18 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, yra laikytina Savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės 'teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas ( naudojamas} žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Pažymima, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. administracinėje byloje Nr. eI4-8192-386/2021, konstatavo, kad Taisyklės neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Aprašas nustato laikinų. prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, projektų Savivaldybės viešosiose vietose derinti teikiamų prašymų nagrinėjimo tvarką. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad veiklos vykdytojai, planuodami veiklą iš (nuo) laikino prekybos ar paslaugų teikimo įrenginio, kiosko ar laikino, nesudėtingo statinio turi laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio l punkte numatytos pareigos naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, jeigu teritorijų planavimo dokumentai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio l punktas žemės savininkus ir kitus naudotojus įpareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, viešojoje vietoje, esančioje nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklype, kuriame ketinama prekiauti ar teikti paslaugas, turi būti numatyta (galima) komercinė veikla. Leidimų išdavimo tvarkos aprašas nustato prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarką Savivaldybės. viešosiose vietose. Šio aprašo 6.6 papunktyje nustatyta, kad leidimas prekiauti ar teikti paslaugas Savivaldybės viešosiose vietose išduodamas atsižvelgiant į asmenų prašymus prekiauti ar teikti paslaugas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (tarp jų ir pramoginiais įrenginiais, registruojamais potencialiai pavojingų įrenginių registre), laikotarpiui, kuris nurodytas Projekto, suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, derinimo žymoje. Pažymima, kad teisės aktai, reglamentuojantys prekybą ar paslaugų teikimą Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose skelbiami https://www.palanga.lt/verslui/licencijos-ir-leidimai/206#c-102/t-339. Atkreipiamas dėmesys, kad leidimas teikti paslaugas privačios nuosavybės teise valdomame sklype yra nemokamas. Nors pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės įmonė Palangos miesto rinkliavų centras analogišką veiklą - mokamas automobilių stovėjimas – vykdo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tam neturi išduoto leidimo, tačiau pažymima, kad tokiai veiklai leidimas nereikalingas, kadangi minėtu adresu paslauga teikiama inžineriniame statinyje - aikštelėje (nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Kitu atveju leidimas yra reikalingas ir jis yra išduodamas. Dėl to daroma išvada, kad bauda J. S. už pažeidimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje paskirta pagrįstai, kadangi buvo pažeisti Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 ir 7. 7 punktai, t. y. mokama automobilių parkavimo paslauga buvo teikiama neturint reikalingo leidimo ir suderinimo.
5.2. Teigiama, kad Tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja ne tik laikinų nesudėtingų statinių projektų derinimus, kaip kad nurodyta apeliaciniame skunde. Taisyklių 8.6 punkte nurodyta, kad asmenys statant lauko prekybos statinius ar įrangą, projektą privalo suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano reikalavimais.
5.3. Be to, nesutinkama su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad iškaba ant tvoros nėra išorinė reklama. Priešingai, iškaba yra laikoma išorine reklama, kuriai reikalingas leidimas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte yra nurodyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Adresu (duomenys neskelbtini), esantys reklaminiai įrenginiai atitinka išorinės reklamos sąvoką. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo. Išorinė reklama adresu (duomenys neskelbtini), nėra suderinta su Palangos miesto savivaldybės administracija, leidimas jai nėra išduotas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad derinimas ir leidimas yra reikalingi visai išorinei reklamai, tiek reklaminiam įrenginiui, tiek iškabai.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, nustatytų bylos aplinkybių vertinimu, taikytinomis teisės normomis, ginčijama kaltė dėl J. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nors J. S. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 144 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje ir 366 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu J. S. nubaustas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iš anksto nesuderinęs lauko prekybos įrangos su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir negavus Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus leidimo kaip numato galiojančios taisyklės, suorganizavo ir įrengė automobilių statymo aikštelę su parkomatu mokesčiui už parkavimą rinkti bei įrengė iškabas ant tvoros su atvaizduotu nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528, Nr. 840 mokama automobilių stovėjimo aikštelė, 1 h – 2,00 Eur, 24 k – 20,00 Eur ir teikia komercines paslaugas, J. A., D. D., D. D. nuosavybės teise valdomame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
9. ANK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl nagrinėjamu atveju aktualus Reklamos įstatymas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte yra nurodyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo.
10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantys reklaminiai įrenginiai atitinka reklamos sąvoką. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad reklama adresu (duomenys neskelbtini), nėra suderinta su Palangos miesto savivaldybės administracija, leidimas jai nėra išduotas.
11. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas vertintų, kad iškaba atitinka išorinės reklamos požymius, jai nereikalingas leidimas vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuris numato, kad leidimas nereikalingas, kai įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Iš bylos medžiagos matyti, jog iškaboje taip pat nurodyta teikiamų paslaugų kaina. Todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad J. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.
13. ANK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė. Institucijos nutarime nurodyta, kad J. S. savo veiksmais pažeidė Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7.7 punktus.
14. Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, 6 punktas numato, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. 7.7 punktas numato, kad, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti (atsižvelgiant į norminių teisės aktų reglamentavimą) - naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą) (toliau - Projektas), suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (toliau - Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius). Projektai derinami Direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka. Šiuo atveju aktualus ir 3.13 punktas, kuris numato, kad paslaugų teikėjas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę teikti paslaugas viešosiose vietose, bei 3.18 punktas, kuris numato, kad viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose vykdoma prekyba arba teikiamos paslaugos nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių (toliau – viešoji vieta).
15. Pažymima, kad asmuo, vykdydamas veiklą, turi laikytis ir savivaldybės, kurios teritorijoje veikia, nustatytų reikalavimų, ypač kiek tai susiję su prekyba bei paslaugų teikimu viešosiose vietose. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, apygardos teismo vertinimu, automobilių statymo aikštelė laikytina viešąja vieta.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilių stovėjimo aikštelė negali būti laikoma vieša vieta, nes žemės sklypas, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė, nėra priskirtinas nei vienam iš Taisyklėse paminėtų objektų, aikštelė nėra laikinas įrenginys paslaugai teikti, kuriam taikomos Taisyklių nuostatos, todėl nereikalingas Savivaldybės administracijos leidimas teikti automobilių stovėjimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad patekimas į aikštelę yra atviras, tad pagrįstai nustatyta, kad vieta – žemės sklypas, kuriama įrengta automobilių statymo aikštelė, yra vieša vieta, ir paslaugoms teikti yra reikalingas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotas leidimas.
17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad J. S. minėtame sklype veiklą vykdo daugiau nei 10 metų, t. y. dar iki minėtų Taisyklių įsigaliojimo (t. y. iki 2015 m. gruodžio 30 d.), ir leidimas šiai veiklai vykdyti niekada nebuvo reikalingas. Tačiau su tokiais argumentais apygardos teismas sutikti negali. Vienas iš bendrųjų teisės principų yra lex retro non agit, tačiau taikant J. S. advokato pateiktą interpretaciją susidarytų situacija, kad būtų negalima bausti asmenų kurie paslaugas pradėjo teikti iki Taisyklių įsigaliojimo. Apelianto atstovas teisus teigdamas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės, nes nusižengimas buvo daromas nuolatos, t. y. padarytas trunkamasis nusižengimas.
18. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J. S. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348, patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 6, 7.7 punktus, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje.
19. ANK 366 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl būtina konstatuoti konkrečios taisyklės, įtvirtintos kitame teisės akte, pažeidimą. J. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnį 1 dalį patrauktas už tai, kad pažeidė Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-131, 8.6, 34.5, 34.6 punktus.
20. Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.6 punktas numato, kad statant lauko prekybos statinius ar įrangą, projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano reikalavimais ; 34.5 punkte nustatyta, kad „asmenims be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešosiose vietose (Viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių); 34.6 punktas numato, kad draudžiama statyti ir įrengti laikinus nesudėtingus statinius ar įrenginius, pramoginius įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (jeigu jis reikalingas).
21. Kaip minėta, automobilių stovėjimo aikštelė laikytina vieša vieta, todėl atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, statant įrangą, turi būti suderintas suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (jeigu jis reikalingas). Šiuo atveju, buvo įrengta automobilių statymo aikštelė su parkomatu mokesčiui už parkavimą rinkti neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus leidimo. Todėl J. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį.
22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai patikrino Institucijos priimtą nutarimą, priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą. Naikinti skundžiamą nutartį, bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį ir 366 straipsnio 1 dalį nutraukti nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. atstovo advokato Audriaus Saulėno skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.