- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- e2S-663-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02599-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3625-223/2017 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui R. S., institucijai, teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. S. prašė priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.Nurodė, kad su atsakovu santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau toliau gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. A. S.. Bendra būtinų išlaidų suma per mėnesį sūnui išlaikyti ir tinkamai auginti vidutiniškai sudaro apie 130 Eur. Atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo pirkdamas maistą ar mokėdamas už komunalinius patarnavimus, tačiau jo parama nėra reguliari ir pastovi.Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 16 d. gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šalys pareiškė, jog taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos, sutartis yra perskaityta, suprasta ir pasirašyta, kaip pilnai atitinkanti šalių valią. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalių į teismo posėdį nekviečiant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi prašymą tenkino ir civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nutraukė. Patvirtino L. S. ir R. S. 2017 m. gegužės 9 d. taikos sutartį, pagal kurią nuo 2017 m. gegužės 1 d. R. S. įsipareigojo teikti sūnui D. A. S. materialinį išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Teismas, įvertinęs šalių pateiktą taikos sutarties sąlygas, konstatavo, kad taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, nepilnamečio vaiko interesų nepažeidžia. Pažymėjo, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.Mano, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neužtikrino šalių lygiateisiškumo, neatsižvelgė į tai, jog sutarties sąlygos nepagrįstai suteikia vienai šaliai perdėtą pranašumą. Pateikta taikos sutartis neatitinka šalių tikrosios valios ir ketinimų. Teigia, kad nors pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo nurodyta, jog šalys ginčą išsprendė tarpusavio nuolaidomis, tačiau akivaizdu, kad jokių nuolaidų nebuvo padaryta, nes pateikta ir pasirašyta taikos sutartis pilnai atkartoja ieškinio reikalavimą.Apelianto tvirtinimu, ieškovė jo paprašė pasirašyti dokumentus, teigdama, kad bus numatyta tik 40-50 Eur išlaikymo suma, tikino, kad tai tik formalumas, reikalingas tvarkantis socialines pašalpas. Kaip matyti iš visos bylos dokumentų, su ieškove ir sūnumi visi gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jis moka už komunalines paslaugas, išlaiko ieškovę ir sūnų. Tokiu būdu, jis pasitikėjo ieškove, netikėjo, jog ji gali sutartyje nurodyti sumą, kurios nebuvo aptarę.Turėdamas sveikatos problemų, neturėdamas patirties tokiose situacijose ir teisinių žinių, jis pasirašė dokumentus, visai neįsigilinęs į jų turtinį. Teigia, jog teismas nesiaiškino tikrųjų vaiko poreikių, taip pat nesiaiškino atsakovo finansinių galimybių. Jo pajamos yra vos 200 Eur, yra netekęs 60 procentų darbingumo, todėl rasti darbą su nustatyta diagnoze yra neįmanoma. Iš savo gaunamų menkų pajamų turi įsigyti būtinų nekompensuojamų vaistų (apie 50 Eur per mėn.), taip pat mokėti įmokas (32,06 Eur per mėn.) pagal Vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu nupirko sūnui nešiojamąjį kompiuterį.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese įtvirtintų šalių teisių. Civilinio proceso kodekso normos suteikia šalims teisę susitarti dėl ginčo objekto ir dėl procesinių normų taikymo. Šalys pačios gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, teismas turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko pagrįstais. Nors teismui pateiktame šalių prašyme patvirtinti taikos sutartį bei pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog šalims yra aiškios taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsitikino, jog atsakovas turi pakankamas pajamas mokėti nurodyto dydžio išlaikymą. Teismas nėra ribojamas šalių prašymu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje 2017 m. gegužės 17 d., t. y. tvirtinant pateiktą taikos sutartį, nebuvo duomenų apie apelianto pajamas, darbingumą, tinkamą valios išreiškimą, teismas, įvertinęs bylos viešąjį interesą, turėjo įsitikinti, jog atsakovas neturi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ir pajėgus mokėti 100 Eur išlaikymą kas mėnesį, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra tinkamai išaiškintos, žinomos ir suprantamos.Ieškovė nurodė, kad bendra būtinų išlaidų suma per mėnesį sūnui pilnavertiškai išlaikyti ir tinkamai auginti sudaro 130 Eur. Iš atsakovo ieškovė sūnaus išlaikymui prašė priteisti po 100 Eur kas mėnesį. Taikos sutartyje tokio dydžio išlaikymas ir patvirtintas. Sutiktina su apelianto argumentu, jog jokių nuolaidų jam nebuvo padaryta, nors pareiškime nurodyta, kad šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo darbingumo lygis 40 proc., jo pajamas sudaro 198,64 Eur netekto darbingumo pensija bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, pagal 2016 m. vasario 27 d. Vartojimo kredito sutartį jis moka periodines įmokas už sūnui įgytą kompiuterį (b. l. 62-70). Be to, ieškovė pripažino, kad atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo, perka maistą, moka už komunalinius patarnavimus.Taigi, esant paminėtoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas R. S. įsipareigojo teikti sūnui D. A. S. materialinį išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, iš esmės pažeidžia sutarties šalių lygybės principą (CK 6.228 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, nepatikrino ir neįsitikino, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos šalims buvo aiškios ir priimtinos, neįvertino, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. priėmė papildomą nutartį ir priteisė iš atsakovo R. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 50-51). Minėtos nutarties atsakovas neskundžia, nes duomenų, kad papildoma nutartis įteikta R. S., byloje nėra (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas nėra prisijungęs prie EPP sistemos).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimas perduotinas Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.