- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-423-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01144-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- J. J.
- Ieškovas
- G. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-423-280/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-199-434/2013 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės J. J. 500 Lt skolos pagal 2012-06-01 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 529 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29 Lt žyminis mokestis ir 1 500 Lt išlaidų už procesinio dokumento paruošimą teismui. Ieškovė paaiškino, kad sutarta 500 Lt kaina atsakovei buvo parduotas automobilis „RENAULT MEGANE SCENIC“. Realiai automobilis buvo perleistas 2012 m. kovą ar balandį. Atsakovė neatidavė pinigų, todėl automobilis nebuvo išregistruotas. Nurodė, jog automobilio pirkimo – pardavimo dieną atsakovė neturėjo pinigų, todėl neatsiskaitė
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai ir iš atsakovės J. J. priteista 500 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-01-02 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 829 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. V..
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pateikė prieštaravimus, prašė ieškinį visiškai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad parduoto automobilio kaina buvo 3 500 Lt, kurių dalį - 2 900 Lt ji ieškovei sumokėjo 2012-08-24. Likusią kainos dalį – 600 Lt buvo sutarta sumokėti darant vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaitant ieškovės skolą atsakovės sugyventiniui E. J. už atliktus remonto darbus. Atlikus remonto darbus, šalys sutarė, kad darbų vertė yra 800 Lt, taigi atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. galutiniu sprendimu Biržų rajono apylinkės teismo 2013-01-02 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės J. J. 18,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog 500 Lt skolos sumą ieškovei yra sumokėjusi ir su ja visiškai atsiskaičiusi, be to, pati atsakovė pripažino visiškai už automobilį neatsiskaičiusi. Nors ieškovė neneigė, kad E. J. pas ją atliko remontą, tačiau teigia, kad už atliktus darbus visiškai atsiskaitė. Teismas nurodė, kad nesant šalių valios, negalimas joks skolos vienos kitai įskaitymo procesas, todėl atsakovės prašymą dėl E. J. atliktų darbų įskaitymo į skolą ieškovei atmetė ir padarė išvadą, jog atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi už pirktą automobilį.
Šalies argumentai
Atsakovė J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmesti. Apeliantė nurodė, kad niekada netvirtino, jog pripažįsta neatsiskaičiusi su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokią aplinkybę konstatavo skundžiamame sprendime. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ne byloje surinkta medžiaga, nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu ieškinys tenkinamas. Nors teismas nurodė sutinkantis, kad automobilio vertė yra 3 500 Lt, o atsakovė pasiskolino iš banko 2 900 Lt, tačiau vis tiek konstatavo, jog atsakovė liko ieškovei skolinga 500 Lt. Apeliantė pažymėjo, kad teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė tokias išvadas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog automobilis faktiškai yra eksploatuojamas apeliantės, ji turi automobilio dokumentus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaryta apeliantės vardu. Šios aplinkybės suponuoja, jog atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi už įsigytą transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir apeliantės prašymo dėl įpareigojimo atlikti teisinę perregistraciją įsigyto automobilio.
Atsiliepimas
Ieškovė G. V. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės J. J. ieškovės G. V. naudai 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad apeliacinis skundas paremtas subjektyvia apeliantės nuomone ir išvadomis, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė savo išvadas, pateikė priešieškinio nenagrinėjimo priežastis, sprendimas pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria, todėl papildomai dėl jau išsakytų motyvų nebus pasisakoma, o tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovė pripažino neatsiskaičiusi su ieškove. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė sutarties dieną neturėjo pinigų atsiskaityti už automobilį. Šią išvadą teismas padarė remdamasis atsakovės sugyventinio E. J. paaiškinimais Biržų rajono apylinkės teismo 2013-03-12 posėdyje, kad sutartis buvo sudaryta birželį, tačiau pirkėjai įsipareigojo už ją atsiskaityti rugpjūtį, t. y. ne sutarties sudarymo dieną. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė, o ieškovė nurodė, jog pirkėja neatsiskaitė iš karto, nes neturėjo lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta ir neprieštaraujančia byloje esantiems įrodymams ar CPK 265 str.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė G. V. ir atsakovė J. J. 2012-06-01 sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog G. V. parduoda, o J. J. perka automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 500 Lt (b. l. 6-7). Atsakovė teigia, jog perkamos transporto priemonės vertė iš tiesų buvo 3 500 Lt, tačiau šalys, siekdamos išvengti mokesčių valstybei, kainą sutartyje nurodė mažesnę – 500 Lt. Jokių kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad perkamos transporto priemonės kaina buvo 3 500 Lt, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad įstatymų ar poįstatyminių aktų pažeidimas sukelia neigiamas pasekmes pažeidėjams, o įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus pažeidžiantis asmuo negali objektyviai tikėtis teisminės gynybos nuo minėtų neigiamų pasekmių. Nesant pateiktų kitų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ir konstatuoja, kad automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. įsigijo už 500 Lt. Ieškinys pareikštas šios sutarties pagrindu. Atsakovė neįrodė, kad ši sutartis neteisėta.
Iš apeliantės pateiktų DNB banko ir Swedbank sąskaitos išrašų matyti, kad J. J. 2012-08-24 buvo suteiktas 3 000 Lt kreditas (2 898 Lt atsakovė pervedė į savo sąskaitą DNB banke), o 2012-08-26 iš atsakovės banko sąskaitos, esančios DNB banke, buvo nurašyta 2 900 Lt suma (b. l. 39-40). Atsakovė teigia, kad šie dokumentai įrodo ją atsiskaičius su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pateiktų banko sąskaitų išrašų neįmanoma nustatyti, kokiu tikslu buvo paimtas kreditas, ar kaip ir kur J. J. panaudojo nurašytus 2 900 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2012 m. birželio mėnesį, o kreditas paimtas tik 2012 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus dviems mėnesiams po sutarties sudarymo. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Taigi viena iš šios sutarties sąlygų yra kaina, kurios sumokėjimo klausimai reglamentuoti CK 6.314 straipsnyje. Atsakovei ir jos sugyventiniui naudojant ir valdant nusipirktą automobilį, tačiau nepateikus įrodymų, jog atsakovė sumokėjo sutarties kainą - 500 Lt sumą ieškovei, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti 500 Lt skolą iš atsakovės ( CK 314 str. 5 d.).
Prieštaravimuose ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad dalis automobilio skolos turėjo būti padengta atsakovės sugyventinio E. J. atliktų darbų verte, t. y. turėjo būti atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Ieškovė neginčijo, jog E. J. jai priklausančiame bute atliko remonto darbus, tačiau nurodė su E. J. atsiskaičiusi. Pagal CK 6.130 str. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, būtina, kad egzistuotų tam tikros sąlygos. Viena jų - kreditoriaus ir skolininko reikalavimai turi būti priešpriešiniai. Prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Nagrinėjamu atveju kreditorius pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra G. V., skolininkas – J. J., tuo tarpu teisę reikalauti atlyginimo už atliktus darbus įgijo E. J., taigi abipusių teisių ir pareigų tarp ieškovės ir atsakovės nėra. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nėra galimas, nes reikalavimai nėra priešpriešiniai, o duomenų apie tai, kad savo reikalavimą E. J. būtų perleidęs J. J., ar kad ieškovė su atsakove būtų susitarusios dėl kitokios sutarties kainos sumokėjimo tvarkos nei numatyta 2012-06-01 sutartyje, nėra. Pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo, o ne nu automobilio perdavimo. Tai konsensualinė, o ne realinė sutartis, todėl yra galiojanti.( CK 6.305 str. 1 d., CK 6.309 str.)
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas nevertino apeliantės prašymo įpareigoti ieškovę atlikti teisinę automobilio perregistraciją. Atsakovė šį reikalavimą pareiškė priešieškiniu, kuris nebuvo priimtas ( Biržų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nutartis).kadangi reikalavimas nebuvo nagrinėjamas byloje, todėl teismas neturėjo pagrindo jį tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Ieškovė prašė priteisti 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė G. V. pateikė 2013-05-02 UAB „Kodeksas“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. ADV11/0070, kurioje nurodyta, jog ieškovei buvo suteiktos atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimo paslaugos, kurių vertė – 100 Lt (b. l. 61). Iš pateiktos sąskaitos faktūros nėra aišku, ar ji buvo apmokėta, ieškovė nepateikė apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas negali konstatuoti ieškovę patyrus 100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.