Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-776-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-16
Bylos Nr.
1-776-899/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
D. V.
Kaltinamasis
L. R.
Advokatai
Vytautas Blažaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-776-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00021-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.6
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Matutienei,nukentėjusiajam D. V.,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, LR pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, dirbanti B. P. įmonėje pardavėja, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2012-12-29 apie 16.20 val. Šiaulių mieste - viešoje vietoje, prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tai yra, suduodama nukentėjusiajam D. V. vieną kartą rankos delnu į nosies sritį, padarė nukentėjusiajam D. V. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nugarėlėje pereinančią į kairės akies apatinį voką, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, L. R. 2012-12-29 apie 16.20 val. Šiaulių mieste, prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų - suduodama nukentėjusiajam D. V. vieną kartą rankos delnu į nosies sritį, padarė nukentėjusiajam D. V. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nugarėlėje pereinančią į kairės akies apatinį voką, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamoji L. R. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštus kaltinimus kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 29 d. atėjo vyrų kompanija švęsti, jie gėrė, pradėjo triukšmauti, rūkyti, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko kilo sąmyšis, atėjęs asmuo pasakė, kad vyrai mušasi. Jai nuėjus, stovėjo D. V., kitas pagyvenęs vyras, jiems sakė, kad jie eitų į lauką. Paskui sudavė D. V. į veido sritį, tuomet gavo stiprų smūgį ir nukrito ant žemės, jai apsisuko galva. Po to su telefonu išbėgo į lauką, apsaugos darbuotojo prie degalinės paprašė prižiūrėti, iškvietė pati policiją. Smūgis buvo vienas. Sudavė D. V. ranka vidinės pusės delnu dėl to, kad triukšmavo. Ji buvo šoke. Viskas vyko parduotuvės baro tarpduryje. Tai buvo darbo metu, ji turi palaikyti tvarką. Toks įvykis vyko pirmą kartą. Nespėjo paspausti apsaugos mygtuko. Kitų asmenų lauke buvo daug. Nematė, kad kas nors atkreiptų dėmesį į jos smūgį. Nurodytas faktines aplinkybes pripažįsta visas. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl įvykusio. Nukentėjusiojo atsiprašo. Dirba pusę etato, į rankas gauna virš 400 Lt atlyginimo. Dirba 4 val. per dieną.

Nukentėjusysis D. V. teisme parodė, kad L. R. jam matyta iš matymo. Konfliktų su ja dabar nėra. Tą dieną į barą su draugais atėjo išgerti alaus. Užėjęs nepažįstamas vyras pasikvietė A. L. į lauką pokalbiui. Suprato, kad bus muštynės. Jiems išėjus, pasakė M. G. „einam pasižiūrėti“. Jiems išėjus, atbėgo kaltinamoji, griebė jam už striukės, sakė sūnui, kad jie išeina. Jam moteris trenkė, atrodė, kad trenks dar kartą ir jis jai trenkė atgal. Toliau vyko susistumdymas. Jam trenkė bare. Sūnus pamatė, kad jis trenkė ir puolė jį, įsikišo draugai. Kiti asmenys jam nesudavė. L. R. smūgis jam į veidą buvo vienas, ar kas matė jį, nežino. Mano, kad M. G. galėjo matyti. Tikrai matė jo kruviną nosį. M. G. reakcijos nepamena. Buvo išgėręs, bet nedaug, aplinkybes pamena. Moteriai suduot nenorėjo. Policiją iškvietė kaltinamoji. Pradžioje buvo iš degalinės atėjęs apsaugos darbuotojas, po to atvyko policija. Apsaugos darbuotojas atėjo pats pamatęs muštynes. Moteris galvojo, kad jie muš sūnų ir jos sugyventinį. Suprato, kad A. L. kažką ankščiau buvo „prisidirbęs“, o moters sūnus norėjo jį pamokyti. Akistatoje sakė, kad atrodė, jog ji trenks antrą kartą. Nesportuoja ir niekada nesportavo. Nosis - ne koja, ne ranka, jai nereikia stipraus smūgio. Jam buvo atlikta operacija, šiuo metu viskas gerai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo D. V. teisme duotų parodymų, L. R. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2013-02-22 akistatos tarp nukentėjusiojo D. V. ir L. R. protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. patvirtino savo parodymus, kad įtariamoji L. R. jam sužalojo nosį (90-92 b. l.);

- 2013-04-03 parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant teismo med. ekspertui Henrikui Daujotui, nukentėjusysis D. V. parodė kaip buvo sužalotas įtariamosios L. R. (18-19 b. l.);

2013-04-03 specialisto apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas, pateikus jam klausimą ar nukentėjusiojo D. V. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytu būdu jam galėjo būti sulaužyta nosis, parodė, kad neatmetama galimybė, kad nukentėjusiojo D. V. nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas suduodant į jo nosies sritį smūgį nukentėjusiojo D. V. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytu būdu (20- 21 b. l.);

- liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-12-29 apie 15.30 val. jis su draugais nuėjo į barą „M.“ atsigerti sidro. Kartu su juo buvo A. L., D. V., V. ir A.. Apie 16.20 val., ruošiantis išeiti, prie jų staliuko priėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris į lauką pasikvietė pasikalbėti A. L.. Tada jis kartu su D. V. taip pat ėjo link išėjimo iš baro, nes nenorėjo, kad lauke įvyktų kokios nors muštynės. D. V. ėjo pirmas, jis ėjo jam iš paskos ir tuo tarpu prie D. V. priėjo pardavėja, kuri D. V. tarpduryje pagriebė už rūbų ir sulaikė, tačiau D. V. išsimuistė ir ėjo toliau. Tada D. V. tik išėjus pro duris į lauką, pardavėja rankos delnu sudavė jam į veidą. Nieko nelaukdamas D. V. taip pat pardavėjai sudavė delnu į veidą. Pardavėjai nuo smūgio parkritus ant žemės, prie D. V. pribėgo lauke buvę du jaunuoliai, su kuriais jis susistumdė, tačiau ar nuo jų D. V. gavo smūgius, jis nematė ir to pasakyti negali. Nurimus konfliktui, vyriškis, kuris į lauką buvo pasikvietęs A. L., pasakė, kad pardavėja yra iškvietusi policijos pareigūnus. Kiek jis suprato, į lauką pasikvietęs A. L. vyriškis yra pardavėjos sūnus, nes jiems su D. V. einant į lauką, pardavėja priėjusi prie jų pasakė: „jūs mano sūnaus nemušit“ (25 b. l.);

- 2013-02-22 akistatos tarp liudytojo M. G. ir L. R. protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas M. G. patvirtino savo parodymus apie tai, kad įtariamoji L. R. sudavė smūgį D. V. į veido sritį (93-95 b. l.);

- 2013-04-24 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas M. G. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė kaip įtariamoji L. R. rankos delnu sudavė nukentėjusiajam D. V. į veido sritį, ranka parodydamas ties nosies sritimi (26-27 b. l.);

- liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, po darbo, kiek galėjo būti valandų, nurodyti negali, nes to neprisimena, jis kartu su savo bendradarbiais D. V., M. G. ir A. S. atėjo į parduotuvę-barą „M.“, esančią Šiauliuose, T. gatvėje, kur visi sėdėjo prie vieno stalelio ir gėrė alų. Begeriant alų, jis dar išsikvietė savo draugę V. V., kuri atvykusi prisijungė prie jų kompanijos. Vienu metu prie jų stalelio priėjo jam nepažįstamas vaikinukas, kurį jis tada matė pirmą kartą, o kadangi tada buvo išgėręs, tai jo gerai neįsidėmėjo, todėl jo apibūdinti, išskyrus tai, kad jis aukšto ūgio ir lieso kūno sudėjimo, negali ir atpažinti jo negalėtų. Vaikinukas kreipėsi konkrečiai į jį, sakydamas jam, kad su juo išeitų į lauką, nes reikia pasikalbėti. Jis su tokiu vaikinuko pasiūlymu sutiko ir iškart atsistojęs kartu su juo ėjo į lauką. Paskui jį į lauką išėjo visa su juo buvusi kompanija. Išėjus į lauką, jis kartu su tuo nepažįstamu vaikinuku nulipo laipteliais į apačią. Ten buvo dar vienas jam nepažįstamas vaikinukas, kurio apibūdinti, išskyrus, kad jis buvo žemesnio ūgio nei pirmasis, negali ir atpažinti jo taip pat negalėtų. Tas žemesnio ūgio vaikinukas neaišku dėl kokių priežasčių iš karto ranka įsikabino jam į striukę krūtinės srityje ir jie abu su juo pradėjo stumdytis. Jam atrodo, kad vienu metu jie su tuo vaikinuku buvo nugriuvę net ant žemės, tačiau juos tuoj išskyrė jo draugė V., kuri jį iškart po to išsivedė į namus. Ką tuo metu darė ir kur konkrečiai buvo kiti jo bendradarbiai, jis nieko nematė ir to konkrečiai nurodyti negali. Jau tik vėliau, sekančią dieną sužinojo, kad D. V. buvo sulaužyta nosis, tačiau kas ją jam sulaužė, jis nežino ir to nurodyti negali. Pats D. V. jam sakė, kad parduotuvės-baro „M.“ barmenė jam sulaužė tą nosį, suduodama jam smūgį į ją. Kol jie visi dar sėdėjo parduotuvėje-bare „M.“, D. V. jo akivaizdoje nekonfliktavo su barmene. Ar rūkymo vietoje tarp D. V. ir barmenės buvo kokių konfliktų, jis nurodyti negali, nes kai D. V. eidavo rūkyti, jis likdavo sėdėti prie stalelio, kadangi jis nerūko (30-31 b. l.);

- liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-12-29 patruliuojant kartu su patruliu M. Š., apie 16.18 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur parduotuvėje „M.“ pardavėją sumušė pirkėjas. Nuvykus minėtu adresu, lauke, prie parduotuvės juos pasitiko D. V., kuris paaiškino, kad jį sumušė parduotuvės „M.“ pardavėja, delnu ar suduodama, ar pastumdama jį - tos aplinkybės jis tiksliai nebeprisimena. Įėjus į parduotuvės vidų pardavėja L. R. neigė mušusi D. V. ir nurodė, kad kaip tik ją D. V., kai ji jį sudrausmino sumušė, suduodamas ranka smūgį į veido sritį. Kadangi D. V. turėjo pretenzijų pardavėjai, buvo pristatytas į policijos komisariatą. Pardavėja liko savo darbo vietoje (35-36 b. l.);

- liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra L. R. sūnus. Gyvena centrinėje miesto dalyje, o pagal slenkantį grafiką dirba kavinėje „P.“, kuri yra važiuojant link Radviliškio miesto, „P.“ kolektyviniuose soduose. Jo motina L. R. dirba parduotuvėje-bare „M.“, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2012 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, datos labiau sukonkretinti negali, nes neprisimena, po pietų - lauke jau buvo pradėję temti, jis kaip tik ėjo j minėtą parduotuvę, kur norėjo nusipirkti cigarečių. Priėjęs prie parduotuvės pamatė, kad lauke yra kažkoks vyrų sambrūzdis, vienas vyrų stovėjo kruvinu veidu, stovėjo ir apsaugos darbuotojas. Jis apsaugos darbuotojo paklausė kas čia nutiko, o apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad tas vyras kruvinu veidu sudavė pardavėjai. Dar tas kruvinu veidu vyras jo pradėjo klausinėti, ko čia jis klausinėja kas nutiko ir kai jis jam pasakė, kad pardavėja yra jo motina, vyras pradėjo pykti ant jo, sakydamas kažką panašaus j tai, kad atėjo čia dar sūnelis, kad ir jis gaus. Į parduotuvę nebėjo, nes tuoj pat atvyko policijos pareigūnai ir jis nenorėjo į visa tai kištis. Tą dieną jis pats parduotuvėje tikrai nebuvo, nieko iš parduotuvės į lauką pasikalbėti nekvietė ir jokiose muštynėse tikrai nedalyvavo. Iš motinos pasakojimo žino, kad tas vyras kruvinu veidu sumušė jo motiną suduodamas jai - kaip ir kur nežino, nes į tai nesigilino (37-38 b. l.);

- liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju-vairuotoju. Parduotuvė „M.“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomas objektas, tačiau apsaugos darbuotojas toje parduotuvėje nebūna, atvyksta pagal iškvietimą pavojaus mygtuku. 2012 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, datos konkrečiau nurodyti negali, nes neprisimena, lauke jau buvo sutemę, būdamas savo darbo vietoje, tai yra, degalinėje „V.“, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), per langą pastebėjo, kad lauke, žalioje vejoje, esančioje tarp parduotuvės „M.“ ir minėtos degalinės, vyksta muštynės. Kadangi minėta parduotuvė yra jų bendrovės saugomas objektas, į įvykio vietą bėgo pats savo iniciatyva, kol pavojaus mygtukas dar nebuvo nuspaustas. Atbėgęs nutraukė muštynes, išskirdamas tarpusavyje besimušančius du ar tris vyrus. Nutraukus muštynes, vienas ar du su nukentėjusiuoju besimušę vyrai jam prisistatė, kad yra, kaip jis suprato, parduotuvės „M.“ pardavėjos sūnus ir sugyventinis, tačiau kuris konkrečiai mušėsi su nukentėjusiuoju - vienas iš jų ar abu, jis tiksliai nurodyti negali, nes to tikrai neprisimena ir nenori suklaidinti tyrimo, nors jam atrodo, kad vyresnis vyras - tas, kuris prisistatė parduotuvės pardavėjos sugyventiniu. Tuo metu atbėgo parduotuvės pardavėja, kuri jam liepė sulaikyti, kaip dabar jau aišku, nukentėjusįjį, šaukdama, kad jis ją mušė. Pardavėja pasakė, kad policija jau yra iškviesta. Tuomet jis nukentėjusiajam neleido pasišalinti iš įvykio vietos, paaiškindamas, kad atvyks policija, kuri viską ir išsiaiškins, nors nukentėjęs ir nenorėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Tuo metu aplinkui buvo ir daugiau žmonių, tačiau jie į muštynes nesikišo, jas tik stebėjo. Kaip dabar jau aišku, jam atbėgus į įvykio vietą, nukentėjusysis buvo jau kruvinu veidu. Įvykio vietoje tiek nukentėjusysis, tiek ir pardavėja kaltino vienas kitą sumušimu (39-40 b. l.);

- 2013-01-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota parduotuvės „M.“, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir šalia jos esanti aplinka, kur buvo padarytas nusikaltimas (b. 1. 6-7);

- 2013-01-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G30/13(04), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam D. V. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į kairės akies apatinį voką, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. 1. 48).

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad L. R. 2012-12-29 apie 16.20 val. Šiaulių mieste - viešoje vietoje, prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tai yra, suduodama nukentėjusiajam D. V. vieną kartą rankos delnu į nosies sritį, padarė nukentėjusiajam D. V. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nugarėlėje pereinančią į kairės akies apatinį voką, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios kaltinamosios L. R. prisipažinimas, ir nukentėjusiojo D. V. parodymai apie L. R. prieš jas panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų M. G., A. L. ir kt. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir t. t.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po konflikto sureagavo prie parduotuvės buvę asmenys, į įvykio vietą atskubėjo netoliese buvęs apsaugos darbuotojas, buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju L. R. panaudojo fizinį smurtą prieš D. V. viešoje vietoje, t. y. prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo kitų asmenų.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad L. R. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji L. R. veiksmų pusė, atsižvelgus į jos veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydama baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamoji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties smurtaudama D. V. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamosios L. R. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios L. R. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo D. V. sveikatą yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. R. 2012-12-29 apie 16.20 val. Šiaulių mieste, prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų - suduodama nukentėjusiajam D. V. vieną kartą rankos delnu į nosies sritį, padarė nukentėjusiajam D. V. nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nugarėlėje pereinančią į kairės akies apatinį voką, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 30/13(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam D. V. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į kairės akies apatinį voką, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų

Nuoseklūs, pakankamai detalizuoti kaltinamosios L. R., nukentėjusiojo D. V. parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamoji L,. R. įvykio metu dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį D. V.. Nustatyta, kad L. R. nukentėjusįjį D. V. sužalojo suduodama jam vieną kartą rankos delnu į nosies sritį.

Kaltinamoji L. R. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu – panaudodama fizinį smurtą, t. y. suduodama vieną kartą rankos delnu į nosies sritį nukentėjusiajam, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei to norėjo. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010). Chuliganiškų paskatų buvimu kaltinamosios veikoje teismas pripažįsta tai, kad viešoje vietoje – prie parduotuvės „M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, naudodama smurtą prieš nukentėjusįjį matant kitiems asmenims (nors jokios rimtos dingsties tam nebuvo) ir padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajai L. R. inkriminuotos tinkamai, todėl tokia L. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teisiamajame posėdyje L. R. prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusius su nukentėjusiuoju D. V. ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

L. R. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 11 str. 4 d.), veikos baigos. Kaltinamoji pripažino visas jai inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, taigi laikytina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. L. R. susitaikė su nukentėjusiuoju D. V.; šis pretenzijų L. R. nebeturi. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamosios L. R. ir D. V. susitaikymo protokolas, kuriame tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis savo parašais patvirtino, kad abi šalys susitaikė. Be to, L. R. susitarė su civiliniu ieškovu Šiaulių teritorine ligonių kasa, kad per 24 mėnesius nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. atlygins Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1 578,87 Lt turtinę žalą, pirmąjį mėnesį sumokėdama 83,87 Lt, o kiekvieną kitą mėnesį mokėdama po 65 Lt. L. R. atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 straipsnis) nenustatyta. L. R. neteista (74 b. l.), administracine tvarka nebausta (73 b. l.), Pietinės policijos nuovadoje dėl L. R. elgesio skundų, pareiškimų negauta, į policijos profilaktinę įskaitą nėra įrašyta (72 b. l.), dirbanti B. P. įmonėje pardavėja (75 b. l.). Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad L. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra ketvirtoji būtina sąlyga taikyti kaltinamajai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir LR BK 38 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų visumai, baudžiamoji byla L. R. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutraukiama. L. R., kaip iki tol neteistai, neturinčiai galiojančių administracinių nuobaudų, dirbančiai, gaunančiai nedidelį darbo užmokestį, jokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamajai ir nukentėjusiajam D. V. susitaikius ir baudžiamąją bylą L. R. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti L. R. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį L. R. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsipareigojo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1 578,87 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių litų 87 ct) turtinę žalą, pirmąjį mėnesį į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą sumokėdama 83,87 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 87 ct), o kiekvieną kitą mėnesį mokėdama po 65 Lt (šešiasdešimt penkis litus).

Įspėti L. R., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas