Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės I. M. ieškinio atsakovui E. J. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas ieškovės I. M. ieškinys atsakovui E. J. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė prašo teismo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-482/2014 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1534-527/2014 nustatytą tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-831/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Pagal ieškinyje, jo prieduose esančius duomenis bei pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Europos Sąjungos valstybėje narėje). Jos nepilnametės dukters, su kuria susiję reiškiami reikalavimai, gyvenamoji vieta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-831/2011 nustatyta kartu su ieškove, t. y. jos nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina duomenys, kad nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, šioje šalyje jam yra teikiamos gydymo paslaugos. Tai reiškia, kad civilinė byla yra su užsienio (tarptautiniu) elementu, todėl patikrintina, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 784-785 straipsnius šeimos bylos, jei, nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, yra įtvirtintos jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 straipsnio 1 dalies b punktas), konkrečiai susijusioms su bendravimo teisėmis (1 straipsnio 2 dalies a punktas).

Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 ir yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl, sprendžiant teismingumo klausimą, taikytini Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8-14 straipsniai.

Pagal Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 8 straipsnį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Kadangi ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga kompetentingam (duomenys neskelbtini) teismui.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 9-10, 12-13 straipsniuose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys, t. y. atvejai, kai jurisdikcija gali priklausyti ne valstybės narės, kurioje vaikas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismams. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis. Kadangi atsakovo – vieno iš tėvų pareigų turėtojų, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, laikytina, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą dėl vaiko esminio ryšio su Lietuvos Respublika.

Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo). Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 preambulės 11 punkte nurodyta, kad išlaikymo pareigos neįeina į šio reglamento taikymo sritį, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009, pakeičiant reglamento nuostatas, taikytinas išlaikymo prievolėms (Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 preambulės 44 punktas). Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių (1 straipsnio 1 dalis). Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnio d punkte nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Tai reiškia, kad kai vienoje byloje keliami reikalavimai – pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl išlaikymo, tai reikalavimus dėl išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, kompetentingas nagrinėti tas teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti ir su tėvų pareigomis (bendravimo tvarkos pakeitimu) susijusius reikalavimus. Taigi teismas, kuris turi kompetenciją pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, iš esmės turi ir jurisdikciją priimti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių. Todėl šiuo atveju bylos teismingumą lemiantis reikalavimas yra pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Kaip minėta, reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis (bendravimo tvarkos pakeitimu), kompetentingi nagrinėti atitinkamai kompetentingi (duomenys neskelbtini) teismas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos teismas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalies a punktas). Kadangi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 8-14 straipsniuose išdėstytos jurisdikcijos taisyklės apibūdina visą jurisdikcijos pagrindų sistemą, skirtą nustatyti valstybę narę, kurios teismai turi jurisdikciją, bet ne teismą, kuris yra kompetentingas toje valstybėje narėje, tai konkretus Lietuvos Respublikos teismas, kuriam teisminga byla, nustatytinas, vadovaujantis CPK nuostatomis.

CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK teismingumo išimčių, reiškiant reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nenumato. Dėl to ieškinys teismingas ne Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, bet pagal atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui.

Konstatuotina, jog ieškovė ieškinį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo turi paduoti pagal atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 preambulės 11 punktas, 12 straipsnio 3 dalies a punktas, Tarybos reglamento Nr. 4/2009 preambulės 44 punktas, 3 straipsnio d punktas, CPK 29 straipsnis), arba pagal nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą – kompetentingam (duomenys neskelbtini) teismui (Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 preambulės 11 punktas, 8 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 4/2009 preambulės 44 punktas, 3 straipsnio d punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nutarties patvirtinta kopija, ieškinys ir jo priedai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųstini ieškovės atstovei (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo šioje byloje 82,00 Eur žyminį mokestį valstybei. CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį. Kadangi ieškinį atsisakytina priimti, ieškovei žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo kaip neteismingą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei I. M., kad su ieškiniu ji turėtų kreiptis į kompetentingą (duomenys neskelbtini) teismą arba (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą valstybei šioje byloje žyminį mokestį – 82,00 Eur (aštuoniasdešimt du eurus).

Nutarties patvirtintą kopiją, ieškinį ir jo priedus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovės atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.