- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 2YT-5763-876/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pareiškėjas
- G. M., R. J., D. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M., R. J. ir D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos G. M., R. J. ir D. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo tėvo R. D. mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.
Teismui pateiktame patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvai, R. D. ir A. O. D., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 188. Santuokoje jiems gimė trys vaikai, tai yra pareiškėjos G. M., R. J. ir D. T. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas R. D. (įrašas apie tai mirties knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 32). Testamento R. D. nepaliko. Iki mirties tėvas R. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvo sutuoktinė, jų motina A. O. D. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 18-2907130). Iki mirties pareiškėjų motina A. O. D. gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos A. O. D. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjos, kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės, priėmė palikimą, paduodamos pareiškimus palikimo atsiradimo vietos notarui Šakių rajono 2 - ajame notaro biure (pagrindas: (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. 813; (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. 1089; (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. 1047).
Patvirtino, kad po tėvo R. D. mirties liko palikimas: 0,8100 ha žemės sklypas, 0,6500 ha žemės sklypas, 0,5400 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti tėvams pagal 2000 m. spalio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, Nr. AS84/2000-89; butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. gruodžio 10 d. sutartį, registro Nr. 90. Nurodytas turtas įgytas R. D. ir A. O. D. santuokos metu. Nurodė, kad R. D. iki mirties ilgai sirgo, pareiškėja G. M. juo rūpinuosi ir slaugė. Mirus tėvui R. D., pareiškėjos kartu jį palaidojo, prižiūri jo ir mamos kapą. Patvirtino, kad iš karto po tėvo R. D. mirties likusį turtą, visus jo daiktus, namų apyvokos reikmenis pareiškėjo paėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti bei panaudojo savo asmeniniams interesams patenkinti. Nurodė, kad jų motina A. O. D. su tėvu R. D. gyveno kartu iki pat jo mirties gyvenamajame name, esančiame Šakių r. sav., Šakių sen., Išdagų k., Žiedų g. 1-12, kuriame jų motina gyveno iki pat savo mirties.
Pažymėjo, kad likusį turtą po tėvo R. D. mirties saugojo, juo rūpinasi, jį prižiūri kaip savo nuosavą turtą bei jį panaudoja savo nuožiūra, kaip šio turto savininkės, rūpinasi žemės priežiūra, leido dirbti žemę kitiems asmenims, moka visus reikalingus mokesčius. Nurodytą turtą prižiūri ir panaudoja savo reikmėms, kaip šio turto savininkės ir po motinos A. O. D. mirties. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos tėvo R. D. palikimą faktiškai aktyviais veiksmais pradėjo valdyti ir tvarkyti per 3 (tris) mėnesius nuo jo mirties, taip pat į tai, kad nekilnojamojo turto registre tėvo vardu nebuvo registruotas joks turtas, į notaro biurą nesikreipė. Patvirtino, kad visus paminėtus veiksmus po R. D. mirties daro viešai ir atvirai. Niekas joms nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl tėvo R. D. palikimo valdymo. Nurodė, kad nori sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentus, tačiau tam reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos po tėvo R. D. mirties priėmė palikimą. Dėl minėtų priežasčių kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 37-39).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos G. M., R. J. ir D. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pareiškėjų pareiškimo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjų G. M., R. J. ir D. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 44-45).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemė tarnyba pareiškėjų pateiktam pareiškimui pastabų ar prieštaravimų neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėjo, kad teismui konstatavus, jog pareiškime išdėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. M., R. J. ir D. T. priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais tenkantį, pareiškime nurodytą paveldimą turtą, atsiradusį po jų tėvo R. D. mirties, kuris miręs 2017 m. rugpjūčio 27 d., Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus teismo sprendimui tenkinti pareiškimą. Atkreipė dėmesį, jog Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 43 punktais, nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise pareiškime nurodytą turtą (ar jo dalį), todėl atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi ir 5.51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, nedalyvaujant byloje Nacionalinės žemės tarnybos atstovui (b. l. 49-50).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija) atsiliepimo į pareiškėjų G. M., R. J. ir D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 15-16 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjų G. M., R. J. ir D. T. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjų tėvas R. D. mirė (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 32). Iš byloje esančių gimimo ir santuokos liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjos G. M., R. J. ir D. T. yra mirusiojo R. D. dukros (b. l. 12-15; 25-32). Iš byloje esančių pažymėjimų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą matyti, kad R. D. santuokos metu su A. O. D. įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,8100 ha ploto žemės sklypą, 0,6500 ha ploto žemės sklypą, 0,5400 ha ploto žemės sklypą bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po R. D. mirties taip pat liko ir jo namų apyvokos bei asmeninai daiktai.a
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Anksčiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjos G. M., R. J. ir D. T. po savo tėvo R. D. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamos įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po R. D. mirties jo dukros G. M., R. J. ir D. T. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė ir visą mirusiojo tėvo kilnojamąjį turtą, jo asmeninius daiktus, dokumentus.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjų prašymą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad G. M., R. J. ir D. T. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jo tėvo R. D. mirties.
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukeliantis teisines pasekmes, pareiškėjos kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl turto paveldėjimo (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jų tėvo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 32).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.