Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-05 · Administracinė byla Nr. I-2269-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
I-2269-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2269-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00888-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,dalyvaujant pareiškėjui A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. Č. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 300 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-11-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, tualetas buvo nuo sovietinių laikų, atviras, tupimas, todėl neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikomas dar su vienu asmeniu, todėl trūko laisvo ploto. Nurodo, kad kamerose prastas apšvietimas, todėl kenkia regėjimui. Pareiškėjo teigimu, dėl kamerose esančios drėgmės buvo šalta ir jautė spaudimą. Be to, pažeidžiami higienos normų reikalavimai, kadangi kameroms reikalingas remontas, be to, lubos yra atviros plytos, o ant sienų kaupiasi pelėsis ir grybelis. Kamerose, kuriose buvo laikomas yra karantino, kurios skirtos atvykstantiems ir išvykstantiems. Kameros nuo Nr. 104–125 neatitinka žmogiškų reikalavimų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, diskomfortą. Dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 14–19) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas 2017-09-25, nuo 2017-09-29 iki 2017-10-01 ir 2017-11-09. Pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų įrengimas Lukiškių TI-K atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Pažymi, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama, todėl negali būti nustatyti skunde nurodyti pažeidimai dėl ploto trūkumo. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m.), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, reikalavimus. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 300 Eur neturtinės žalos už teisės aktų reikalavimus neatitinkančias jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Pareiškėjas skunde nenurodo konkretaus jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpio. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2017-09-25, nuo 2017-09-29 iki 2017-10-01 ir 2017-11-09 (2017-11-10 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 14, 29–31)). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad nuo Lukiškių TI-K jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalies 1punktą).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-09-25 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 111 (plotas 7,45 kv. m.) vienas; 2017-09-29–2017-10-01 buvo laikomas kameroje Nr. 109 (plotas 7,31 kv. m.), kurioje laikomi 2 asmenys; 2017-11-09 buvo laikomas kameroje Nr. 121 (plotas 7,38 kv. m.) vienas. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 5 dienas.

9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

10. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose trūko laisvo ploto, kadangi buvo laikoma po du asmenis. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant minimalų pareiškėjui tekusį plotą gyvenamojoje kameroje būtina įvertinti ir kameros plotą, tenkantį sanitariniam mazgui. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 kv. m. Pagal Lukiškių pateiktus duomenis (pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose laikotarpius ir kartu laikomų asmenų kiekį), atėmus iš bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 kv. m. ribos neatitiko iš viso 3 paras. Teismo konstatuotu pažeidimo laikotarpiu, t. y. 2017-09-29–2017-10-01 (žr. šio sprendimo 12 punktą), pareiškėjui tenkantis asmeninis plotas kameroje buvo 3,38 kv. m. Todėl yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamo ploto 3 paras.

11. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas tualetas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Higienos norma 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

11.1. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

11.2. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

11.3. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018-03-29 rašte Nr. 24-2423 (b. l. 34–35) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kad kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį 2017-09-25, 2017-09-29–2017-10-01 ir 2017-11-09, t. y. 5 paras, buvo laikomas kameroje, kur Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

12. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo prastas apšvietimas, be to šalta, drėgna, kaupėsi pelėsis, grybelis. Pažymi, kad kameros, kuriose buvo laikomas yra karantino, joms reikalingas remontas. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

13. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2017-04-03 patikrinimo akto Nr. PA. 10-398 (16.17.7.10.12) matyti, kad kamerose Nr. 109 ir Nr. 111, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, skirtos laikomų asmenų apgyvendinimui, taip pat yra įrengtas natūralus apšvietimas, todėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 36–37). VSC 2017-04-10 patikrinimo akte Nr. P.A.10-472 (16.16.8.10.12) (b. l. 38–39) matyti, kad kameroje Nr. 109, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, išmatuota oro temperatūra buvo 18,5 °C, santykinė oro drėgmė 57,1 proc. ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 16 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Patikrinimo metu kameroje Nr. 109 dalyje lango buvo sudužęs stiklas ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 12 punkto reikalavimo, nurodančio, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Minėtame patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K kamerose asmenys apgyvendinami tik gyvenamosiose patalpose ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 13 punkto reikalavimą, nurodantį, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Be to, esant poreikiui, dezinfekavimo kamerose drabužiai yra dezinfekuojami. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad ką tik atvykę asmenys, švarių skalbinių laikymo vietose buvo švarių rankšluosčių, dušinėje buvo sieniniai skysto muilo dozatoriai su skystu muilu ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 31 punkto reikalavimą, nurodantį, kad sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis. Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K 2017-04-20 pateiktą raštą Nr. 9-4696 (b. l. 40–41) matyti, kad kameroje Nr. 109 buvo pakeistas sudužęs stiklas. Iš VSC 2017-05-29 patikrinimo akto Nr. P.A.10-849 (16.16.8.10.12) (b. l. 42–43) matyti, kad patikrinimas atliktas siekiant įvertinti, ar kamerose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai buvo pašalinti. Atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 109 nustatyta, kad lango stiklai buvo nesudužę. Iš teismui pateiktų VSC patikrinimų aktų matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu, be to patikrinimai atlikti ne visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Šiuose patikrinimo aktuose patvirtinta, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas (Nr. 109, 111, 121), atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Taip pat pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas yra karantino, atmestini kaip nepagrįsti, nes neįrodyti.

14. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus pateiktas 2018-03-28 Tarnybinis pranešimas apie A. Č. korespondenciją iš kurio matyti, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų 2017 metais nesikreipė (b. l. 33). Pažymėtina, kad VSC patikrinimo aktuose dėl kamerų, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

15. Apibendrinant pareiškėjo skunde išsakytus nusiskundimus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį 3,6 kv. m. kameros plotą laikotarpiu nuo 2017-09-29 iki 2017-10-01, t. y. 3 paras, ir pažeidžiant pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu 2017-09-25, 2017-09-29–2017-10-01, 2017-11-09, t. y. 5 paras.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. šį tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo trumpą laikotarpį ir per visą šį laikotarpį buvo pažeista jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą, privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 60 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 60 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas