Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 294 str. 2 d. ir nubaudė areštu - 60 parų. BK 64¹ str. 1 d. pagrindu E. G. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė arešto bausmę - 40 parų.

Tuo pačiu nusprendžiu yra nuteisti ir M. J., G. V., V. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra gauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., M. J., G. V., V. K. nuteisti už tai, kad E. G., V. K. ir G. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2013 m. balandžio 16 d. apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), A. Z. sodybos kieme, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė S. Č. pripažįstamą, bet nerealizuotą E. G. teisę atsiimti iš S. Č. piniginę skolą, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu, taip padarydami didelės žalos nukentėjusiojo S. Č. teisėms ir teisėtiems interesams: veikdami bendrais veiksmais E. G. reikalaujant S. Č. grąžinti skolą, S. Č. pasakius, kad pinigų dabar neturi, V. K. sudavus kumščiu S. Č. į veidą, nuo smūgio jam nukritus, V. K. spiriant S. Č. ne mažiau 2 kartų į šonus, G. V. suduodant S. Č. kumščiu į galvą, tęsdami nusikalstamą veiką 2013 m. balandžio 16 d. apie 14 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), A. Z. sodybos kieme, veikdami bendrininkų grupėje ir su M. J., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė S. Č. pripažįstamą, bet nerealizuotą E. G. teisę atsiimti iš S. Č. piniginę skolą, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu, taip padarydami didelės žalos nukentėjusiojo S. Č. teisėms ir teisėtiems interesams: veikdami bendrais veiksmais G. V. kartu su V. K. paimant S. Č. už rankų ištempiant į gatvę, E. G. reikalaujant grąžinti skolą, S. Č. pasakius, kad pinigų dabar neturi, V. K. laikant S. Č., G. V. iš S. Č. kelnių kišenių ištraukiant pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“ – 100 litų vertės ir grynuosius pinigus 7 litus, padarydami nukentėjusiajam S. Č. 107 Lt turtinę žalą, G. V. laikant S. Č., kad jis negalėtų pasipriešinti, V. K. suduodant rankomis 3 kartus S. Č. į veidą, M. J. spiriant S. Č. į galvą, S. Č. krintant ant kieto pagrindo ir susitrenkiant galvą, taip padarydami nukentėjusiajam galvos minkštųjų audinių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, nežymiai sutrikdydami jam sveikatą.

Skiriant bausmę, teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę - yra jauno amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centre neregistruotas, po nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų nepadarė. Nuo 2014 m. sausio 23 d. pradėjo dirbti - vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. 606770. Nusikalstamos veikos iš anksto neplanavo, smurto nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu nenaudojo, liepė ir kitiems kaltinamiesiems nemušti S. Č., bet jų sulaikyti nepavyko. Gyvena kartu su mama. Savo pajamomis prisideda prie šeimos pajamų. Mama yra neįgali, nedirba, nes turi tik keturiasdešimt procentų darbingumą, jos gaunamos pajamos tik neįgalumo pašalpa. Gyvena kaimo vietovėje, todėl kiekvieną dieną atlieka tam tikrus buities darbus, kurių ji viena atlikti yra nepajėgi - parneša malkų, vandens, aprūpina maisto produktais. Mano, kad arešto bausmės atlikimas neigiamai paveiktų ne tik jų su mama šeimos pajamas, bet ir mamos sveikatos būklę.

Teismo posėdyje nuteistojo E. G. gynėja advokatė R. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

E. G. prašo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui teisę, o ne privalomą pareigą, priimti sprendimą.

Kolegija pažymi, kad nors E. G. pirmą kartą padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ieškinių byloje nėra pateikta. Tačiau taikant BK 40 str. būtina nustatyti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 4 punktas). E. G. sistemingai pažeidinėjo jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t. b.l. 75-76,90, 100-101, 116,125,127,131,147,154, 3 t. b.l. 5,13), o perdavus bylą į teismą E. G. neatvyko į teismo posėdį ir jo atžvilgiu buvo taikomos procesinės privartos priemonės - atvesdinimas (1 t. b.l. 105). Šios aplinkybės rodo E. G. neigimą požiūrį į privalomus jam paskirtus reikalavimus bei neleidžia tvirtai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. G. vaidmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo antraeilis, veiką įvykdyta panaudojant fizinę prievartą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata.

Be to, BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tinkamas laiduotojo parinkimas yra būtina sąlyga ir laiduotojui keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Byloje yra E. G. motinos N. D. prašymas perduoti E. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą, kuriame nurodyta, jog sūnus nusikalto pirmą kartą, jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai, mano, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (3 t. b.l. 19-20). Dokumentai patvirtina, jog E. G. motina yra charakterizuojama gerai, tačiau turinti 60 procentų nedarbingumą, nedirba, prašyme nurodo, kad daugiau laiko praleidžia namuose, be to, bylos duomenys nurodo, kad neįtakojo sūnaus, kad jis vykdytų pareigūnų ir teismo nurodymus - nepažeistų kardomosios priemonės sąlygų, vyktų į teismo posėdžius. Be to, nesukontroliavo E. G. elgesio ir prieš veiką – E. G., būdamas neblaivus, nusižengė įstatymui – padarė apysunkį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindo abejoti, ar N. D. galės padaryti teigiamą įtaką sūnui E. G..

Esant visumai išdėstytų aplinkybių, daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir taikyti BK 40 str. nuostatas bei atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 str. numatytų sąlygų visumos ir nesant tinkamo laiduotojo. Pažymėtina, jog apelianto motyvai, kad atlikdamas arešto bausmę jis negaus pajamų ir tai neigiamai paveiks šeimos pajamas, taip pat negali būti pagrindu tenkinti apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 49 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. BPK 354 str. nustatytos arešto atlikimo tvarkos pakeitimo galimybės ir teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 str. numatyta tvarka; arešto atlikimo tvarka pakeičiama BPK 362 str. nustatyta tvarka.

Nepagrįstas E. G. argumentas dėl BPK 51 str. 1 d. 4 p. pažeidimo. Šioje byloje nebuvo nustatyta kaltinamųjų ir įtariamųjų gynybos interesų prieštaravimų, todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo pripažinti būtino gynėjo dalyvavimo E. G. atžvilgiu. Perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teismo posėdyje, E. G. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame išaiškinta teisė turėti gynėją bei gynėjo pasirinkimo ir pasikvietimo tvarka, taip pat teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b. l. 85, 2 tomas), taip pat teismo posėdžio metu E. G. buvo išaiškintos teisės numatytos BPK 22 str. (b. l. 161, 2 t.), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl jo teisės į gynybą pažeidimo. Juolab, dar ikiteisminio tyrimo metu E. G. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją (b. l. 59, 1 tomas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti E. G. apeliacinį skundą, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.