Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1149-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-09
Bylos Nr.
2A-1149-611/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UADB „Industrijos garantas“
Ieškovas
S. M.
Trečiasis asmuo
L. A.
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1149-611/2011
Teisminio proceso kategorija: 2-01-3-18901-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5; 73.2.6.1;121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui UAB „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo L. A..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 50686,80 Lt dydžio draudimo išmoką, 3690 Lt delspinigius ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-06-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dalyviams sutarus, jog eismo įvykio kaltininkas yra VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas N. Č., 2008-07-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas informavo ieškovą, jog atlikus minėto eismo įvykio tyrimą, jis nustatė, kad automobilio Mercedes Benz sugadinimai padaryti ne tirto eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis, todėl draudimo išmoka negali būti mokama. 2009-04-03 ieškovas gavo ekspertės O. L. išvadą, kuria buvo patvirtinta ir moksliškai bei techniškai išsamiai pagrįsta išvada, jog abiejų automobilių sugadinimai yra adekvatūs sugadinimams, kurie galėjo susiformuoti esant išvadoje aprašytam automobilių susidūrimo mechanizmui. Nepriklausomų vertintojų biuras UAB „MARLEKSA“ pateikė išvadą, jog automobilio remonto kaina yra 50686,80 Lt. Ieškovas automobilio neremontavo, o pardavė tokios būklės kokios buvo po avarijos.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra pagrindo abejoti paties ieškovo pateikta specialistės O. L. išvada, kadangi joje minima, jog išvada surašyta vadovaujantis pagrindine objektyvia medžiaga apie įvykį, nors visiškai neaišku, kokia tai medžiaga. Be to, išvadoje minima fotonuotrauka, daryta įvykio vietoje, iš kurios matyti automobilių padėtys po įvykio, nors prie atsakovui pateiktų dokumentų tokios nuotraukos nėra. Iki šiol jokių duomenų apie tai, jog įvykio vieta iš karto po įvykio būtų užfiksuota nuotraukose, atsakovas neturėjo. Jei teismas nuspręstų, jog eismo įvykis turėtų būti pripažintas draudžiamuoju, ieškovui atlygintina žala pagal atsakovo atliktus paskaičiavimus būtų 15831,21 Lt. Draudiko atstovas automobilį apžiūrėjo ir surašė defekacijos aktą pagal iš išorės matomus pažeidimus, automobilis autoservise nebuvo apžiūrėtas. Keistinų detalių kainos paskaičiuotos pagal rinkoje esančią pasiūlą atsarginių dalių prekyba užsiimančiose įmonėse.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad dėl ieškovo reikalavimas atsakovui yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. yta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 42593,95 Lt draudimo išmokos, 3099,46 Lt delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (45693,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2008-06-30 Žirnių gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. Č.. Vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, pagal kurią N. Č. prisipažino kaltu dėl autoįvykio. Automobilis VW Passat pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdraustas UADB „Industrijos garantas“. Atsakovas 2008-08-12 raštu Nr.02-36-2690 ieškovą informavo, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes automobilio sugadinimai padaryti ne vairuotojų nurodyto eismo įvykio metu. Atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindas – 2008-08-11 specialisto M. S. išvada, pagal kurią automobilių sugadinimai padaryti ne eismo įvykio Žirnių gatvėje, o kitomis aplinkybėmis, automobiliams jau esant sugadintiems prieš tarpusavio kontaktą. Ieškovas pateikė specialistės O. L. išvadą, kurioje nurodyta, kad abiejų automobilių sugadinimai yra adekvatūs sugadinimams, kurie galėjo susiformuoti esant aprašytam automobilių susidūrimo mechanizmui. Bylos nagrinėjimo metu paskirta eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertai ir kurios išvadoje nurodyta, kad automobiliai susidūrė ne jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tikėtina, kad automobilio Mercedes Benz išoriniai sugadinimai buvo padaryti slystamojo sąlyčio su jau apgadintu automobiliu VW Passat metu. Tokios išvados davimui pagrindas buvo ta aplinkybė, jog automobilis VW Passat jau iki eismo įvykio buvo pažeistas. Tokią išvadą ir jos tikėtinumą lėmė ir tai, kad pateiktos medžiagos (nuotraukos neinformatyvios, nėra automobilių) nepakako. Tačiau ekspertas nenurodė, kad VW Passat pažeidimai buvę iki autoįvykio, turėjo kokios nors įtakos automobilio Mercedes Benz pažeidimams, kurie atsirado autoįvykio metu. Priešingai, paaiškino, jog automobilio Mercedes Benz pažeidimai atsirado automobilių susidūrimo metu. Toks aiškinimas yra tiesiogiai susijęs su ekspertizės tiriamojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis ir su kita teismo ekspertizės išvada, jog tikėtina, kad Mercedes Benz išoriniai sugadinimai, matomi tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose nuotraukose, buvo padaryti sąlyčio su jau apgadintu automobiliu VW Passat metu. Ekspertizės tiriamojoje dalyje padaryta išvada, jog prieš tikėtiną kontaktą VW Passat priekinis kairys kampas buvo deformuotas ir įbrėžtas. Eksperto išvada iš esmės neprieštarauja ir byloje pateiktai specialistės O. L. išvadai, kurioje nurodyta, kad abiejų automobilių sugadinimai yra adekvatūs sugadinimams, kurie galėjo susiformuoti esant aprašytam automobilių susidūrimo mechanizmui. Išvada buvo padaryta įvertinus kelio parametrus, automobilių išsidėstymą kelyje, jų sugadinimus bei nustatytus judėjimo greičius, parengta ne kompiuterinės programos modeliavimo pagalba, bet skaičiavimais, geriau atitinkančiais konkrečios faktinės situacijos duomenis.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovo specialisto atliktos išvados negalima laikyti patikimu ir objektyviu įrodymų šaltiniu, o tuo labiau negalima vertinti kaip eksperto išvados LR CPK 216 straipsnio prasme, jo išvadą paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Išanalizavęs byloje sutrinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti jo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, t.y. eismo įvykis nebuvo inscenizuotas (dirbtinai sukurtas).

Teismas nustatė, kad pagal atsakovo sudarytą remonto sąmatą remonto suma nurodyta 15831,21 Lt; pagal ieškovo užsakymu nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ atliktą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą automobilio Mercedes Benz atstatymo kaštai su PVM sudaro 50686,00 Lt. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktą remonto sąmatą, automobilio apžiūros – defekacijos aktą bei įvertinęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog atsakovo surašyto defekacijos akto pagrindu paskaičiuota remonto sąmata negali būti vertinama kaip pagrindžianti būtinas remonto išlaidas, nes nebuvo įvertinti iš išorės nematomi automobilio sugadinimai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovo pateiktoje ataskaitoje neteisingai apskaičiuotas padarytos žalos dydis ar dalį išlaidų galima būtų priskirti prie nebūtinų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas automobilio neremontavo, teismas priteistiną sumą sumažino PVM dydžiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas, padarydamas išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti jo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, rėmėsi eksperto V. M. paaiškinimais tik dėl dalies išvadų ir susiaurino pateiktą eksperto tyrimą bei nepasisakė dėl kitų padarytų eksperto išvadų. Ekspertas negali paaiškinti automobilių sugadinimų, nes jie tarpusavyje nėra susiję arba turėjo atsirasti ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodo vairuotojai. Ekspertas neneigia, kad automobiliai Mercedes Benz ir VW Passat susidūrė ir paliko vienas kitam susidūrimo pėdsakus, tačiau ekspertas negali paaiškinti šių pėdsakų atsiradimo mechanizmo ne dėl žinių ar duomenų trūkumo, o dėl pėdsakų tarpusavio nesuderinamumo. Ekspertas akto tiriamojoje dalyje nurodo, kad analizuojant matyti, jog VW Passat išoriniai priekinio kairės pusės kampo sugadinimai yra žymiai intensyvesni nei automobilio Mercedes Benz dešinio šono sugadinimai. Ant automobilio VW Passat priekinio kairio sparno 55-80 cm aukštyje yra vizualiai vienodo intensyvumo subraižymų zona. Analogiško pločio sąlyčio pėdsakai turėjo išlikti ir ant kito objekto, su kuriuo įvyko kontaktas. Tačiau minėtame aukštyje apie 25 cm pločio braukimo pėdsakų ant automobilio Mercedes Benz dešinio šono nėra. Ant automobilio Mercedes Benz dešinės pusės užpakalinių durų yra tik du ryškūs vientiso ir intensyvaus braukimo pėdsakai. Be to, automobilio Mercedes Benz dešinės pusės abejos durelės buvo sugadintos slystamojo kontakto metu. Šio kontakto metu sugadinimus padaręs objektas judėjo automobilio Mercedes Benz atžvilgiu kryptimi nuo užpakalinės dalies link priekinės. Įvertinant tai, kad slystami pėdsakai išliko nuo automobilio Mercedes Benz užpakalinės ašies iki priekinės ašies, darytina išvada, kad sugadinimų formavimosi metu tarp automobilių dešinio šono plokštumos ir sugadinimus padariusio jėgos vektoriaus turėjo būti nedidelis smailus (iki 20 laipsnių) kampas. Jėgos vektoriaus kryptis sutampa su automobilio greičio vektoriaus kryptimi. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju automobilio Mercedes Benz dešinės pusės durelių sugadinimų formavimosi metu kampas tarp automobilių Mercedes Benz ir VW Passat išilginių simetrijos ašių buvo nedidesnis kaip 20 laipsnių. Vizualiai įvertinus fotografiją po įvykio, darytina išvada, kad kampas tarp automobilių po deklaruoto įvykio yra žymiai didesnis nei 20 laipsnių. Taigi, ekspertas padarė išvadą nedviprasmišką, o labai aiškią ir konkrečią, t.y. kad automobiliai, apie kuriuos deklaruoja eismo įvykio dalyviai, sustojo po įvykio žymiai didesniu kampu. Ekspertas nurodo sąvoką - žymiai, tuo nepalikdamas abejonių, kad yra ryškus neatitikimas tarp deklaruojamos eismo įvykio aplinkybės ir turėjusios būti, įvertinant ant automobilių paliktus pėdsakus po eismo įvykio.

2. Ekspertas pastebi, kad po eismo įvykio automobilis VW Passat sustojo priekiniu kampu įsirėmęs į automobilio Mercedes Benz priekinį dešinį sparną ir priekinių dešinės pusės durelių priekinę dalį. Automobilio Mercedes Benz priekinių dešinės pusės durelių ir priekinio dešinės pusės sparno sugadinimai yra žymiai menkesni nei užpakalinių dešinės pusės durelių sugadinimai. O menkesni automobilio Mercedes Benz dešinio šono sugadinimai galėjo susidaryti tuo atveju, jeigu kampas tarp automobilių, jų tarpusavio kontakto metu mažėtų, kas neatitinka aukščiau aprašytos automobilių tarpusavio padėties po deklaruoto eismo įvykio. Teismas neatkreipė dėmesio į šiuos išsakytus eksperto neatitikimus ir neteisingai priėjo išvados, kad jog byloje esantys įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti jo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis. Tokie aiškūs pėdsakų neatitikimai, kurių susidarymo mechanizmo pagal vairuotojų nurodomas aplinkybes ekspertas negali pagrįsti, tik patvirtina, kad visgi eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis.

3. Vertinant įrodymų visumą, teismas padarė neteisingą išvadą nurodydamas, kad negalima laikyti specialisto M. S. išvados patikimu ir objektyviu įrodymų šaltiniu, nes jo išvadą paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Tačiau teismas nedetalizavo savo teiginio, todėl negalima suprasti, kokias būtent M. S. išvadas paneigia kiti byloje įrodymai ir kokie tie įrodymai. Kokius metodus (pavienius ar kompleksinius) pasitelkti atliekant užduotis, specialistai/ekspertai sprendžia patys, vadovaudamiesi savo žiniomis ir nuomone. Tai, kad V. M. tyrimo metu netaikė M. S. taikytos programos, nereiškia, pati išvada yra atmestina, juo labiau, kaip patvirtino pats ekspertas V. M. šios programos taikymas yra tinkamas ekspertizei atlikti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime teismui detaliai nurodė, dėl kokių nurodytų argumentų ieškovo pateiktos vertintojo sudarytos ataskaitos trūkumų ši ataskaita, kuria grindžiamas ieškovo reikalavimo dydis, negali būti vertinama ir pripažinta kaip pagrįsta ir teisinga. Atlyginamos būtinos remonto išlaidos, kurios apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, todėl UADB „Industrijos garantas" sudaryta ir pateikta teismui remonto darbų sąmata yra tinkamas įrodymas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo 3400,10 Lt atstovavimo pirmoje instancijoje išlaidų bei 1400 Lt papildomų išlaidų, patirtų apmokant specialisto, rengusio išvadą, taip pat nepriklausomų turto vertintojų darbą bei kviečiant ekspertą į teismo posėdį. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Atsakovas ekspertizės akte išdėstytą išvadą vertina vien tik pažodine prasme, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad atliktą ekspertinį tyrimą ir išvadą žodžiu paaiškino į bylą iškviestas ekspertas. Paaiškindamas ekspertizės išvadą, ekspertas, priešingai nei buvo konstatuota ekspertizės akte, iš esmės patvirtino, kad automobiliai Mercedes Benz E350 4matic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik kontaktavo tarpusavyje, tačiau, tikėtina, jog kontaktas įvyko būtent vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertas R. Š. teismo posėdyje patvirtino, jog kontaktas tikėtinai buvo, o ar toje vietoje, pagal duomenis negalima nustatyti. Ekspertams R. Š. ir V. M. nekilo abejonių dėl to, kad automobilį Mercedes Benz apgadino būtent automobilis VW Passat, tačiau iškilo abejonių dėl automobilio VW Passat apgadinimų, ekspertams teigiant, jog pastarasis automobilis jau galėjo būti apgadintas prieš susiduriant su automobiliu Mercedes Benz.

2. 2010-10-13 teismo posėdyje ekspertui R. Š. paaiškinus į bylą pateiktą ekspertizės išvadą bei atsakius į visų proceso dalyvių klausimus, nei vienai iš bylos šalių nekilo abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, išsamumo bei aiškumo, ir nei viena iš šalių, įskaitant ir apeliantą, neprašė teismo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nors tokią teisę turėjo.

3. Ieškovo automobilio Mercedes Benz apgadinimo (sugadinimo) faktas eksploatuojant automobilį VW Passat yra esminis ir pakankamas pagrindas draudimo išmokai ieškovui, kaip trečiajam asmeniui, išmokėti. Akivaizdu, kad nei įstatymas, nei draudimo sutartis neeliminuoja draudėjo (automobilio VW Passat valdytojo) civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad žala tretiesiems asmenims galėtų būti padaroma su jau apgadintu automobiliu VW Passat.

4. Atsakovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo eismo įvykio inscenizavimo ir siekio aptariamo eismo įvykio dalyviams neteisėtai gauti draudimo išmoką, tačiau 2010-04-28 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ir po šio nutarimo priėmimo draudimo bendrovė jokių veiksmų žalai apskaičiuoti ir draudimo išmokai išmokėti nesiėmė.

5. Atsakovas byloje transporto priemonės ataskaitos, kaip dokumento, neginčijo, neprašė teismo ir savo iniciatyva nesikreipė į nepriklausomus turto vertintojus dėl papildomo ar pakartotinio transporto priemonės atkūrimo kaštų vertinimo, todėl apeliaciniame skunde ginčyti ataskaitos neturi teisinio pagrindo ir tokio pagrindo nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl ieškovo automobiliui eismo įvykio metu padarytos žalos bei dėl padarytos žalos dydžio.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-06-30 buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje užfiksuota, kad 2008-06-30, Žirnių gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojama transporto priemonė Mercedes Benz, valst.reg.Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su transporto priemone VW Passat, valst.reg.Nr. (duomenys neskelbtini),vairuojama N. Č., minėti asmenys, kaip minėta, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kaltu dėl eismo įvykio prisipažino N. Č. (b.l.13). Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kadangi automobilio VW Passat valdytojo privalomąją civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas (b.l.11). Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. ir TPVCAPDĮ 19 str., teigdamas, jog minėtas eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, kadangi automobilis Mercedes Benz buvo apgadintas ne vairuotojų nurodyto eismo įvykio metu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 dalį būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2009). Atsisakymas mokėti draudimo išmoką, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gali būti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, priešingu atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 dalyje nustatyti kriterijai, t.y. aplinkybė, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, būtinybė atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Byloje yra pateiktos dvi specialistų išvados – 2008-08-11 surašyta eksperto M. S. (b.l.22-29) ir 2009-04-03 surašyta VGTU Automobilių transporto katedros prof.hab.dr.O. L. (b.l.30-41), kurios byloje laikytinos rašydinaisi įrodymais ir vertintinos visumoje su kitais įrodymais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi (b.l.185-188) buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko ir pateikė teismui 2010-07-02 surašytą ekspertizės aktą Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai (b.l.201-207). Be to, pagal atsakovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (įtarus, kad eismo įvykis yra imituotas ir suklastota eismo įvykio deklaracija), tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l.44-46). Teismo ekspertas M. S. savo išvadoje nurodė, kad pagrindiniai automobilių sugadinimai buvo patirti ne 2008-06-30 užregistruoto eismo įvykio aplinkybėmis, o kitomis aplinkybėmis. Jis neatmetė galimybės, kad automobiliai galėjo kontaktuoti tarpusavyje, tačiau tai galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis. Be to, jis tyrimo metu vertino, kad automobilis VW Passat sustojo jo priekiniam kairiajam kampui esant ties Merdeces Benz galiniu ratu, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes kaip matyti iš nuotraukos (užfiksuota automobiliu padėtis po eismo įvykio) (b.l.159, 182, 203), automobilis VW Passat priekiniu kairiu kampu yra sustojęs ties automobilio Mercedes Benz priekiniu dešinės pusės sparnu ir priekinėmis durelėmis. Be to, jis modeliavo eismo įvykį kompiuterine programa PC-crash 7.1, modeliuojant naudojo MB E500 modelį, kurio charakteristikos ir parametrai skiriasi nuo ieškovo automobilio, neaišku kodėl ekspertas vadovavosi nuostata, kad VW Passat važiavo ne mažesniu nei 50 km/h greičiu. Be to, kaip nurodė teismo ekspertas V. M. teismo posėdžio metu, esamoje situacijoje modeliuoti eismo įvykį minėta programa negalima buvo, nes trūksta pradinių duomenų, būtinų tokiam modeliavimui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo M. S. specialisto išvada ir ją atmetė. VGTU Automobilių transporto katedros prof.hab.dr.O. L. specialisto išvadoje, kaip matyti iš jos turinio, iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio mechanizmo ir ar pagal ieškovo ir kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių galėjo susiformuoti esami užfiksuoti automobilių pažeidimai. Teismo ekspertizę atlikę teismo ekspertai V. M. ir R. Š. padarė išvadą, kad tikėtina, jog automobilio Mercedes Benz išoriniai sugadinimai buvo padaryti slystamo sąlyčio su jau apgadintu automobiliu VW Passat metu, taip pat pripažino, kad automobiliai susidūrė ne jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismo posėdyje, paaiškindamas savo išvadas, ekspertas V. M. pripažino, kad ši išvada nereiškia, jog automobiliai susidūrė ne toje vietoje. Jis pripažino, kad negali paneigti, kad Mercedes Benz buvo apgadintas deklaruoto eismo įvykio metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad automobilio VW Passat sugadinimai iki deklaruoto eismo įvykio neturi teisinės reikšmės ginčui, kadangi ši aplinkybė nepaneigia eismo įvykio buvimo fakto ir automobilio Mercedes Benz padarytų sugadinimų. O eksperto išvadą, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, lėmė aplinkybė, jog VW Passat jau buvo apgadintas prieš eismo įvykį, automobiliai nuotraukoje ir schemoje užfiksuoti didesniu kampu nei turėjo būti esant tokiems automobilių sugadinimams bei tai, kad eismo įvykio schema ir nuotraukos labai neinformatyvūs ir nepakanka duomenų, o pačių automobilių apžiūrėti neturėjo galimybės. Automobilių sugadinimų aukščio neatitikimą ekspertas teismo posėdyje paaiškino ir nurodė, kad toks galėjo būti. Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir kruopščiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino specialistų išvadas ir ekspertizės aktą kiekvieną atskirai ir visumoje, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad atsakovas pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tikėtinumo taisyklę ir pagrįstai padarė išvadą, kad pagal esamus byloje įrodymus labiau tikėtina buvus draudiminį įvykį nei nebuvus. Vairuotojai eismo įvykio schemoje, nebūdami specialistai, galėjo nevisiškai tiksliai atspindėti automobilių padėtį po eismo įvykio, tačiau tai nedaro eismo įvykio kaip tokio nebuvus ar nedraudiminiu ir nepašalina atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl nurodytų motyvų apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas susiaurino pateiktą teismo eksperto tyrimą bei nepasisakė dėl kitų eksperto išvadų. Atsakovas nepateikė teismo padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o jo argumentai nepaneigia minėtų teismo išvadų. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. draudžiamasis eismo įvykis – tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal minėtą įstatymą turi būti išmokama išmoka, o minėto įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal byloje esamus įrodymus automobilio VW Passat valdytojui kilo atsakomybė, t.y. pareiga dėl eismo įvykio padarytą žalą atlyginti ieškovui, todėl šis eismo įvykis yra draudiminis ir atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą pagal minėtas įstatymo nuostatas. Atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės, todėl privalo išmokėti ieškovui draudimo išmoką, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokią atsakovo pareigą.

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priteistos žalos dydžio. LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu NR.122 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. įtvirtina turto sugadinimo atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus ir nustato, kad dėl turto sugadinimo, kai remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos. Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, o CK 6.251 str. 1 d. įtvirtiną visiško nuostolių atlyginimo principą. Mintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad turi būti atlygintos visos būtinos eismo įvykio metu sugadinto automobilio remonto išlaidos, kad atstatyti iki eismo įvykio buvusią rinkos vertę. Ieškovas, pateikdamas žalos dydžio paskaičiavimą – kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą (b.l.47-76), paskaičiuotai keičiamų dalių kainai pagrįsti pateikė UAB „Silberauto“ sąskaitą-faktūrą (b.l.73-74), pagrindžiančią keičiamų dalių kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykis įvyko 2008 m., ieškovo automobilis Mercedes Benz yra 2006 m. gamybos, t.y. eismo įvykio metu buvo tik 2 metų senumo. Atsakovas, pateikdamas keičiamų dalių kainos paskaičiavimą, pagal kurį detalių kainos paskaičiuotos žymiai mažesnės, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, t.y. neįrodė, kad tokiomis kainomis buvo įmanoma nupirkti keičiamas detales ieškovo automobiliui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais apie keistinų detalių kainas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, nors turėjo atsižvelgti į atsakovo automobilio apžiūros-defektacijos akte (b.l.106) pažymėtus automobilio Mercedes Benz sugadinimus. Ieškovo pateiktame paskaičiavimo į remonto darbų ir keičiamų detalių kainą įskaičiuotas stoglangio rėmo keitimo, variklio nuėmimo pastatymo, priekinio dešinio rato guolio ir stebulės keitimo, galinio pakabos rėmo keitimo darbų kaina (280 Lt), taip pat keičiamo dešinės pusės žibinto, slankiojančio stoglangio rėmo ir stoglangio variklio, priekinio dešinės pusės amortizatoriaus, priekinio dešinės pusės guolio, galinio tilto sijos, galinio dešinės pusės amortizatoriaus, galinės dešinės pusės atraminės traukės, galinės dešinės pusės išvirtimo svirties, galinės dešinės pusės atraminės traukės kaina (12754 Lt), tačiau nepateikė įrodymų, kad šių darbų ir minėtų detalių keitimas yra byloje aptariamo eismo įvykio pasekmė, t.y. atsirado būtent dėl eismo įvykio. Minėtame ieškovo pateiktame paskaičiavime nėra pagrindžiamas šių darbų ir detalių keitimo ryšis su eismo įvykiu. Todėl minėtų darbų ir detalių kaina turėjo būti minusuota iš ieškovo prašomos priteisti sumos, o ieškovui priteistina byloje esančiais įrodymais pagrįsta draudimo išmoka sudaro 29559,95 Lt. Nors kai kurių darbų kaina pagal ieškovo paskaičiavimus yra šiek didesnė nei atsakovo paskaičiuota, tačiau daugumos darbų kaina sutampa, atsakovas neįrodė, kad ieškovo paskaičiuota darbų kaina viršija būtinas remonto darbų išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus dėl padarytos žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą draudimo išmoką iki 29559,95 Lt, atitinkamai priteistinus delspinigius skaičiuojant nuo minėtos sumos ir todėl sumažinant iki 2151,96 Lt (29559,95 Lt x0,004/100x182) (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str.1 d. 3 p.). Be to, priteistos procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistos sumos (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 951 Lt, o advokato teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1000 Lt (CPK 93 str. 2, 4 d.).

Atsižvelgiant į patenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį, atsakovui iš ieškovo priteistinas 391 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo papildomai priteisti jo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas - 3400,10 Lt už advokato teisinę pagalbą, 900 Lt išlaidų už specialisto išvadą, surašytą VGTU automobilių transporto katedros prof.hab.dr.O. L., 300 Lt išlaidų už transporto priemonės vertinimo ataskaitą ir 200 Lt išlaidų už eksperto dalyvavimą 2010-10-13 teismo posėdyje. Pagal bylos duomenis ekspertui už atvykimą į teismo posėdį nebuvo sumokėta, todėl ieškovas dėl 200 Lt, įmokėtų į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą, grąžinimo turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą.

Pagal CPK 98 str. 1 d. advokato teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 3 str. 6 d., taikant įstatymo analogiją, taip pat turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl kitų šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminį mokestį. 900 Lt išlaidas už specialisto išvadą ir 300 Lt už automobilio vertinimo ataskaitą ieškovas patyrė 2009-04-15 ir 2009-07-22, šiuos įrodymus galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nepateikė, šių išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisti neprašė. Todėl ieškovo prašymas dėl 1200 Lt išlaidų už vertinimą ir specialisto išvadą priteisimo atmetamas. Dėl 1596 Lt advokato pagalbos išlaidų sumos iš 3400 Lt prašomos priteisti sumos jau pasisakė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl jų priteisimo, ieškovas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl teisėjų kolegija ieškovo prašymą šioje dalyje atmeta. Tačiau kaip matyti iš ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų (b.l.284-287, 288), ieškovas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė 1802,90 Lt dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Advokato sąskaitos buvo pateiktos ieškovui po bylosi išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovas objektyviai jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteistina 1100 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistą ieškovui S. M. iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ draudimo išmoką sumažinti iki 29559,95 Lt (dvidešimt devynių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių litų 95 ct), priteistus delspinigius sumažinti iki 2151,96 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt vieno lito 96 ct), priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1951 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt vieno lito), priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 31711,91 Lt sumos.

Kitoje dalyje Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UADB „Industrijos garantas“ iš ieškovo S. M. 391 (tris šimtus devyniasdešimt vieną) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui S. M. iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski