Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-652-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1-652-718/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-652-718/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00183-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.5.1.; 2.12.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra:

2017 m. vasario 15 d., apie 23.14 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), mažametės M. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje mušdamas jos motiną S. B., nenumatydamas, kad savo veiksmais gali sukelti mažametei neigiamus padarinius, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, sutrikdė M. B. psichiką, dėl ko jai buvo konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, kilęs sąsajoje su jo veiksmais, sukėlęs mažametei M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu E. N. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai sutrikdė M. B. sveikatą.

Rašytiniai įrodymai

Kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad sutinka su kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis, tik nori pasakyti, kad konflikto 2017-02-15 metu, kurio aplinkybės yra nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-09-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-795/2018, jis nenorėjo sužaloti M. B., nesiekė įtarime nurodytų padarinių, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti (1 t., b. l. 127).

Liudytoja S. B. parodė, kad ji yra M. B., gim. 2006 m., mama. Šiuo metu augina dvi dukras, tai yra M. bei iš kitos santuokos L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Su E. N. įvyko konfliktas 2017-02-15. Dėl smurto artimoje aplinkoje byla buvo perduota į teismą- jis buvo pripažintas kaltu. 2015 metais taip pat buvo konfliktas su E. N., tačiau jie susitaikė. Po pirmojo įvykio ji galvojo, kad M. B. konflikto nematė, tačiau jos akivaizdūs fiziniai sužalojimai galėjo išduoti, kad buvo konfliktas, nors dukra buvo kitame kambaryje. Ji su dukra stengėsi nekalbėti apie įvykį, kadangi bijojo dukrai pakenkti. Antrojo įvykio su E. N. metu, M. buvo namuose, todėl tikrai matė visą įvykį. To konflikto metu dukra stipriai verkė, buvo išsigandusi, bijojo. Iki pat šios dienos prisimena šį įvykį, kad atvykus policijos pareigūnams E. N. rankomis mojavo, tarsi grasindamas, kad dukra nieko nepasakotų kas įvyko. Dukra net parodydavo, kaip E. N. jai mojavo ranka. Dukra jai ne vieną kartą yra pasakiusi, kad nenorėtų nei bendrauti, nei susitikti su juo, nes jaučia jam baimę ir jo susitikimas su ja primintų apie visus buvusius įvykius. Mano, kad visi įvykiai, susiję su E. N., dukrai labai pakenkė, nes mergaitė matė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, kuris pasireikšdavo jos ir M. žeminimu, E. N. dukrą vadindavo „motinos išpera“, sakydavo jai, kad ji yra niekas, vadindavo jas abi „nevalomis“, „perdžiūvusiomis“, bei kitais necenzūriniais žodžiais, jos abi bijodavo jo. Pradėjus gyventi su E. N. psichologinis smurtas jos ir dukros atžvilgiu vyko nuolatos, tik ji iš pradžių to nesuvokė, nemokėjo atpažinti, galvojo kad visas pavydas ir nuolatinis jos ir vaiko žeminimas kažkada baigsis ir viskas bus gerai, kadangi E. N. mokėdavo atsiprašyti. Tik dabar viską apgalvojus ji nesuvokia, kaip galėjo taip gyventi. Ne vieną kartą E. N. dukrai ir jai sakydavo, kad ketina atimti mažąją dukrą L. N., ir M. B. tai suvokdavo kaip sesers atėmimą, M. atrodydavo, jog E. N. taip kalba, lyg ji būtų kažką blogo padariusi. Ji nepageidauja, kad jos dukra M. B. būtų apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ji iki pat šios dienos jaučia baimę, nenori prisiminti šio įvykio, tai galėtų pakenkti dukrai psichologiškai, kadangi dukra ir taip patyrė laikiną psichikos sutrikimą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nori paminėti, kad bendrai gyvenant su E. N. buvo ir daugiau įvykių, susijusių su smurtu, tik nebuvo kviečiama policija, kadangi ji bijojo likti viena, nes tada neturėjo savo pajamų, neseniai buvo pagimdžiusi L. N. (1 t., b.l. 40-41).

Iš nukentėjusiosios M. B. apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-4-07552-17 pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad M. B. parodė, jog buvo namuose, A. su kaimynu gėrė alų, kaimynui išėjus A. pradėjo pyktis su mama, A. pradėjo šaukti ant mamos, paskui kažką darė, sakė ,,galėčiau tave užmušti“, o paskui pradėjo mušti mamą. Mama prašė iškviesti policiją. Policiją iškvietė kaimynė. A. trenkė mamai su kumščiu, paskui su ranka. Ji buvo svetainėje, kur viskas vyko ir viską matė. Ji labai bijojo. Kai kaimynė su mama buvo koridoriuje, A. priėjęs parodė, kad ji nieko nesakytų. Ji bijo sutikti A., bijo, kad sesės neatimtų, jeigu ji kažką ne taip pasakys. A. kažkada buvo sakęs, kad atims sesę. A. jos nėra mušęs, bet yra vadinęs ją „kvaila, mamos išnara“ (1 t., b.l. 24-26).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir nuosprendžio kopijos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-718/2018 E. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. E. N. nuteistas už tai, kad 2017m. vasario 15d., apie 23.14 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu trenkė sugyventinei S. B. į kairį skruostą ir du kartus delnu sudavė į dešinį skruostą, tokiu būdu sukėlė S. B. fizinį skausmą (1 t., b.l. 9-14).

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-19 nutartimi Nr. 1-82-795/2018, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje E. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nuspręsta Klaipėdos apygardos prokuratūrai Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kad kaltinamasis E. N. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnyje arba 163 straipsnyje (1 t., b.l. 7-8).

Iš Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-39/2018 matyti, kad M. B. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas-kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, kilęs sąsajoje su įtariamojo veiksmais ( apimančiais ne tik byloje nagrinėjamus įvykius, bet ir jo elgesį iki to) vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. B., atsižvelgiant į jos psichinės veiklos ypatumus, jos būseną bei situacines aplinkybes byloje nagrinėjamo įvykio metu, galėjo teisingai suvokti bylos aplinkybes bei duoti apie tai parodymus (1 t., b.l. 44-54).

Iš 2019-03-25 rašto dėl ekspertizės akto patikslinimo Nr. 106MS-174 matyti, kad M. B. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas-kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, kilęs su sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo E. N. veiksmais tiriamu laikotarpiu, t.y. 2017-02-15, apie 23.14 val., vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. N. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė mažametės M. B., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą, 2017-02-15, apie 23.14 val., jos akivaizdoje mušdamas jos motiną S. B., dėl ko M. B. buvo konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, kilęs sąsajoje su jo veiksmais. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

E. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, E. N. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis E. N. padarė prieš priimant 2018-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta bausmė 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios 2018-09-19 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (3 mėn.) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, jų ta pati kaltės forma. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal 2018-09-19 nuosprendį atlikta bausmė.

Kaltinamasis E. N. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Įpareigoti 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę E. N. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant vienerius metus dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį atliktą bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, E. N. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė