Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai S. B. ir jos bei nepilnametės nukentėjusiosios M. B. įgaliotam atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravęs gyvenamąją vietą Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario 15 d., apie 23.14 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu trenkė sugyventinei S. B. į kairį skruostą ir du kartus delnu sudavė į dešinį skruostą, tokiu būdu sukėlė S. B. fizinį skausmą.

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2017-09-11 raštu Nr. S31-2385 informavo teismą, kad 2017 m. vasario 17 d. į gerovės centro Pagalbos moterims padalinį kreipėsi S. B. su dukromis M. B. ir L. N. dėl patiriamo psichologinio ir fizinio smurto nuo savo sugyventinio E. N.. S. B. prašymu yra teikiama psichologinė pagalba M. B.. Konsultuojant M. B., buvo stebimas padidėjęs jautrumas, uždarumas, noras atsiriboti ir užsikertanti kalba. Konsultacijų metu pavyko išsiaiškinti mergaitės baimės ir padidėjusio nerimo priežastis: jas lėmė patėvio E. N. smurtinis elgesys šeimoje, psichologinis smurtas ir žodinės patyčios M. B. atžvilgiu. Besiformuojančiai mergaitės savivertei padaryta psichologinė žala („tu esi niekas“- šią frazę ne kartą ji girdėjo iš patėvio, taip pat ir kitų tekstų, kurių tikslas sąmoningai pasityčioti iš M. B., akcentuojant, kad mergaitė nereikšminga šeimoje, nes ji yra S. B. duktė iš pirmos santuokos (1 t., b. l. 51).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte 2018 m. vasario 28 d. – 2018 m. balandžio 25 d. Nr. 103MS-39/2018 konstatuota, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu M. B. patyrė išgąstį. Iš baimės, kad kaltinamasis gali smurtauti ir prieš ją, nesiėmė aktyvių veiksmų, tačiau išgąstis nesutrukdė jai teisingai suvokti aplinką ir įsiminti įvykį. M. B. išlieka potrauminio streso reakcijos, susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu: pagrinde pasireiškia vengimo reakcijos (dažnos pastangos negalvoti apie įvykį, nekalbėti apie jį, pamiršti), o retai – įsiveržimo reakcijos (netikėti įvykio vaizdų prisiminimai, stiprių su įvykiu susijusių jausmų antplūdžiai, nevalingas galvojimas apie įvykį). Dėl iš kaltinamojo E. N. pusės patirto besikartojančio M. B. pravardžiavimo ir žeminimo, išlieka pažemintas M. B. savęs vertinimas, padidintas jautrumas ir nerimastingumas. M. B. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, kilęs dėl kaltinamojo E. N. veiksmų, apimančių ne tik byloje nagrinėjamą įvykį, bet ir kaltinamojo elgesį iki jo. Šis sutrikimas vertinamas nesunkiu M. B. sveikatos sutrikdymu.

M. B., atsižvelgiant į jos psichinės veiklos ypatumus, jos būseną bei situacines aplinkybes byloje nagrinėjamo įvykio metu, galėjo teisingai suvokti bylos aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. M. B. nebūdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie iš esmės galėtų įtakoti jos gebėjimą suprasti bylos aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus (2 t., b. l. 79-84).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. N. 2017 m. vasario 15 d., sudavė savo sugyventinei S. B. smūgius į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis E. N. neprisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją S. B. ir viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusioji jį apkalba siekdama finansinės naudos civilinėje byloje dėl bendro vaiko išlaikymo, o jos duktė M. B. tik patvirtina motinos pasakojimą. Šią kaltinamojo versiją paneigia kiti bylos įrodymai. Nukentėjusioji S. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodama parodymus teisme, nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis, papriekaištavęs jai dėl sugedusių daržovių ir netvarkos, sudavė tris smūgius į veidą, abiejų skruostų srityse. Dėl to jos veidas paraudo, ji patyrė fizinį skausmą. Prieš sugyventinę E. N. smurtavo jos dešimtmetės dukters M. B. akivaizdoje. M. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant teismo psichologei, patvirtino, kad mamos draugas E. N. pagrasinęs mamai žodžiais: „galėčiau užmušti tave“, trenkė jai į veidą kumščiu ir du ar tris kartus ranka. M. B. apklausos metu žmogaus piešinyje pažymėjo vietas, į kurias E. N. sudavė S. B. (1 t., b. l. 55-58). Liudytojos M. B. gebėjimo teisingai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti apie jį parodymus įvertinimui teismas skyrė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę. Ekspertizės išvadoje konstatuota, jog M. B., atsižvelgiant į jos psichinės veiklos ypatumus, jos būseną bei situacines aplinkybes byloje nagrinėjamo įvykio metu, galėjo teisingai suvokti bylos aplinkybes bei duoti apie tai parodymus, jai nebūdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie iš esmės galėtų įtakoti jos gebėjimą suprasti bylos aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus (2 t., b. l. 79-84). Taigi, mažametės liudytojos parodymais abejoti nėra pagrindo.

Liudytoja, kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė I. J. parodė, kad ji dar iki įvykio matė kraujosruvas nukentėjusiosios S. B. veide, kalbėjo su ja apie kaltinamojo smurtavimą ir, įvykio naktį išgirdusi triukšmą bei S. B. pagalbos prašymą, iškvietė policijos pareigūnus ir atėjo į S. B. namus. I. J. matė verkiančią nukentėjusiąją S. B., jos skruostai buvo raudoni. Liudytojai policijos pareigūnai D. K. ir M. K. parodė, kad jiems atvykus įvykio vietą nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad buvo sumušta sugyventinio E. N.. Pareigūnai jos veide matė smurtą liudijantį požymį – paraudimą, kurį aprašė ir pažymėjo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 14-17).

Kaltinamasis E. N. nusikaltimo padarymo metu gyveno su S. B., kartu su ja augino ir auklėjo bendrą vaiką, gimusį 2015 metais, ir padėjo nukentėjusiajai išlaikyti jos dukterį iš pirmos santuokos. Jis uždirbtus pinigus skyrė bendram ūkiui ir šeimos pragyvenimui. Nukentėjusioji S. B. tuo metu nedirbo, augino du mažamečius vaikus. Kaltinamąjį E. N. ir nukentėjusiąją S. B. siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. N. kaltė smurtavus prieš sugyventinę S. B. ir sukėlus jai fizinį skausmą įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte, aprašant E. N. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad jis mušdamas sugyventinę S. B. nežymiai ją sužalojo. Įrodymų tyrimo teisme metu buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė S. B. sveikatos sutrikdymo mastui įvertinti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte konstatuota, kad S. B. kūne jokių objektyvių sužalojimo žymių, kurios galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu, nėra, o 2017 m. vasario 17 d. šeimos gydytojos nustatytas veido sumušimas kaip kūno sužalojimas nėra vertinamas, nes diagnozė paremta tik subjektyviu skausminiu nusiskundimu ir vienu iš uždegimo simptomu- „paraudimu“, kurio nepakanka smūginei bukai traumai pagrįsti (2 tomas, b. l. 72-74).

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neturi įtakos tai, ar nukentėjusiam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, ar jam nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat padarytų sužalojimų lokalizacija ir pan. Atsižvelgdamas į šią eksperto išvadą, kaltinime nurodyta faktinė veikos aplinkybė – kad kaltinamasis mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, keičiama nurodant, kad kaltinamasis šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. B. fizinį skausmą, nekeičiant veikos kvalifikavimo.

Nusikaltimą E. N. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją S. B., jis suvokė, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis.

Nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas advokatas R. Špelveris iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikė prašymą pakeisti E. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimą į sunkesnį ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šį prašymą nukentėjusiosios atstovas grindžia įrodymų tyrimo teisme metu gautos teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės išvada, jog M. B. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, kilęs dėl kaltinamojo E. N. veiksmų, apimančių ne tik byloje nagrinėjamą įvykį, bet ir kaltinamojo elgesį iki jo. Dėl šio sutrikimo buvo nesunkiai sutrikdyta M. B. sveikata.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už fizinio neliečiamumo pažeidimus smurto artimoje aplinkoje atveju, pasireiškiančiu pavojingu neteisėtu tyčiniu fizinio smurto panaudojimu. Įgyvendinant žmogaus fizinio neliečiamumo apsaugą baudžiamosios teisės priemonėmis, baudžiamajame įstatyme, inter alia, BK 135, 138, 140 straipsniuose kriminalizuoti tyčiniai kėsinimaisi į žmogaus sveikatą (kūno neliečiamumą).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė. Psichinis neliečiamumas – kitas asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, minimos konstitucinėje jurisprudencijoje, turinį sudarantis elementas (Konstitucinio teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Prievartinė veika, pasireiškianti psichiniu poveikiu, yra viena iš smurto artimoje aplinkoje formų (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pavojingas psichinis poveikis smurto artimoje aplinkoje atveju, be kita ko, gali pasireikšti įvairaus turinio grasinimais ar sistemingu bauginimu (BK 145 straipsnis), arba piktnaudžiavimu vaiko atstovo teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką (BK 163 straipsnis). Dėl šių nusikalstamų veikų turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme dėl kaltinamojo E. N. nusikalstamos veikos naudojant fizinį smurtą sugyventinės S. B. atžvilgiu (BK 140 straipsnio 2 dalis), gauta duomenų, jog dėl kaltinamojo naudojamo fizinio smurto prieš S. B. ir galimai ilgalaikio ir sistemingo žeminančio ir psichiškai gniuždančio elgesio su mažamete M. B., atsirado sunkių neigiamų padarinių – buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės M. B. psichikos sveikata. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293/2014 pažymėjo, jog psichinės prievartos specifika atskleistina vertinant ne tik atskirus baimės jausmo sukėlimo atvejus (šiuo atveju fizinio smurto mažametei M. B. artimo žmogaus jos mamos atžvilgiu), bet ir su bauginančios (smurtinės) aplinkos sukūrimu, nuolatiniu baimės jausmo palaikymu. Šios nusikalstamos veikos padarymu E. N. nebuvo kaltinamas (ši veika nenurodyta kaltinamajame akte) ir dėl jos byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl šios kaltinamojo E. N. galimai nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, todėl kaltinamasis negali būti nuteistas (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje esančios veikos, pasireiškiančios nevienkartiniais grasinimais bei sistemingu bauginimu naudojant fizinę ir psichinę prievartą, neapima nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto fizinio skausmo sukėlimo, nei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-94/2013, 2K-116/2014, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016).

Nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis E. N. gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką - pavojingą psichinį poveikį mažametei M. B., nesunkiai sutrikdžiusį M. B. sveikatą ir kvalifikuotiną, priklausomai nuo faktinių veikos aplinkybių, pagal BK 145 straipsnį arba 163 straipsnį, apie tai informuojamas prokuroras (BPK 257 straipsnis).

E. N. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2015 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą prieš savo sugyventinę, pagal 140 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja S. B.. Nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu E. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Kartu su nukentėjusiąja S. B. turi mažametį vaiką, gimusį 2015 m., kuriam teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą.

E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis prisipažino, kad prieš įvykį jis gėrė alkoholinius gėrimus (alų). Praėjus 40 min. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gavimo (pranešimas gautas 23.09 val.), alkoholio matuokliu kaltinamojo iškvėptame ore rasta 0,42 promilės etilo alkoholio (b. l. 88). Alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją, jo girtumas turėjo esminės įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. N. paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą įstatyme nustatytam šios bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo laikotarpiu kaltinamajam skiriamas BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas dirbti ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas E. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2017 m. vasario 15 d., 23.30 val., iki 2017 m. vasario 17 d., 13.20 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l06-107, 111).

2017 m. vasario 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (1 t., b. l. 115-116).

Nukentėjusioji S. B. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė kaltinamajam E. N. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti jo nusikalstamais veiksmais jai padarytą 1 500 Eur neturtinę žalą bei nepilnametei nukentėjusiajai M. B. padarytą 1 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 177-179 ). Teismo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį sumažino ir prašė iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur S. B. ir 500 Eur M. B. neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 9).

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo patirtą neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, siekiant suteikti kuo teisingesnę ir moralesnę satisfakciją aukai dėl praradimo, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo, proporcingumo principų, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, kad toje pat byloje dėl to paties įvykio reikalavimai skirtingiems asmenims būtų proporcingi ir atspindėtų jų kaltės laipsnį.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. N. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai S. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jos sveikata sutrikdyta nebuvo. Kaltinamasis E. N. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo, S. B. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus – kaltinamasis smurtavo vėlai vakare, matant mažamečiams vaikams, tokiu būdu sutrikdė jų dienotvarkę, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiosios darbo, ar socialiniais santykiais, gerove. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1000 Eur dydžio žalą ji nustatė vertindama tai, kad kaltinamasis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl to ji turėjo išsiskirti, pakeisti gyvenamąją vietą, vaikas pakeitė mokyklą, prarado draugus. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai S. B. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jos darbingumas, pasikeitė darbo ir bendravimo galimybės, ar kad ji patyrė psichikos sutrikimą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, tačiau jis turi įsipareigojimų, teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą nepilnametei jo ir nukentėjusiosios dukrai.

Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl kaltinamojo E. N. tyčinės kaltės buvo pažeistas nukentėjusiosios S. B. fizinis neliečiamumas, ji patyrė fizinį skausmą , į tai, kad duomenų apie sunkią kaltinamojo materialinę padėti nebuvo pateikta, bei į tai, kad kaltinamasis turi turtinę prievolę teikti išlaikymą savo ir nukentėjusiosios nepilnametei dukrai, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus iš kaltinamojo E. N. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeisti CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 1000 Eur iki 200 Eur (pavyzdžiui: kasacinėje nutartyje Nr. 2018-06-26 dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiam pilnamečiui asmeniui, kurio sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2015-11-24 kasacinėje nutartyje nukentėjusiam pilnamečiui asmeniui, kurio sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, priteista 868 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2015-11-17 kasacinėje nutartyje mažamečiam asmeniui, kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas, priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2015-10-06 kasacinėje nutartyje pilnamečiui asmeniui, kurio sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, priteista 289 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2015-09-29 kasacinėje nutartyje dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiai sutuoktinei, kuriai sukeltas fizinis skausmas, priteista 289 Eur, o mažamečiui vaikui, kuriam sukeltas fizinis skausmas, priteista 434 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2015-02-10 kasacinėje nutartyje nukentėjusiai sutuoktinei, kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, priteista 434 Eur). Taigi šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis ar per mažas.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veikimo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio l dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai nukentėjusioji M. B. patyrė sukrėtimą ir dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl jos mamos sumušimo, tačiau teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. CK 6.284 straipsnio l dalyje numatyta teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą tik dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo. E. N. nebuvo kaltinamas ir šioje byloje nuteistas už mažametės nukentėjusiosios M. B. laikiną nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, todėl S. B. pareikštas civilinis ieškinys M. B. neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas. Nukentėjusiosioms išlieka teisė pareikšti E. N. ieškinį baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje dėl M. B. sveikatos sutrikdymo arba civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji S. B. prašo iš kaltinamojo E. N. priteisti 500 Eur advokato R. Špelverio atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas pateikė teismui dokumentus: 2017 m. gegužės 31 d. atstovavimo sutartį ir 2017 m. birželio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija RŠ, Nr. 2017/081, kuriuose nurodytas sutartas advokato užmokestis už nukentėjusiųjų S. B. ir M. B. atstovavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir konsultavimą ir civilinio ieškinio parengimą (1 t., b. l. 184, 2 t., b. l. 19). Advokatas taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 899563, patvirtinantį, jog S. B. 2017 m. birželio 1 d. sumokėjo 500 Eur (2 t., b. l. 20).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) pakeitimo, nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Kadangi advokatas R. Špelveris teisinių paslaugų sutarties pagrindu baudžiamojoje byloje atstovauja civilinį ieškovą, tai nustatant priteistino užmokesčio dydį už šio advokato suteiktas teisines paslaugas, teismas vadovaujasi ir minėtomis teisingumo ministro Rekomendacijomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašoma priteisti advokato R. Špelverio atstovavimo išlaidų suma – 500 Eur neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir nėra aiškiai per didelė, todėl ši suma priteisiama iš kaltinamojo E. N.

Daiktai , turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– skaitmeninė laikmena (CD) su mažametės liudytojos apklausos vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu kaltinamąjį įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo E. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2017 m. vasario 15 d., 23.30 val., iki 2017 m. vasario 17 d., 13.20 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kaltinamajam E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios S. B. pareikštą civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo 500 Eur S. B. neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei M. B. palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninę laikmeną (CD) su vaiko apklausos vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje;

Priteisti iš kaltinamojo E. N. 500 Eur nukentėjusiajai S. B. proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.