- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-491-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35583-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- UAB „TeleTower“
- Atsakovas
- UAB „Rackunai Project holdings“, UAB „R49“
- Trečiasis asmuo
- UAB „TELE2“, UAB „Bitė Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) UAB „Rackunai Project holdings“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „TeleTower“ ieškinį dėl nuomos sutarties pakeitimo arba servituto nustatymo atsakovams UAB „Rackunai Project holdings“ ir UAB „R49“, tretieji asmenys UAB „TELE2“ ir UAB „Bitė Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „TeleTower“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti 2012 m. vasario 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties Nr. VL125-02, sudarytos tarp UAB „TeleTower“ ir UAB „R49“, II dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Nuomotojas išnuomoja Nuomininkui 0,1038 ha žemės sklypą, kurio registro Nr. 44/1333392, kad. Nr. 0101/0164:582, unikalus Nr. 4400-1995-8671, (toliau – Žemės sklypas)“; 2) tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas aukščiau nurodytas reikalavimas, nustatyti servitutą 0,1038 ha žemės sklype, kurio registro Nr. 44/1333392, kad. Nr. 0101/0164:582, unikalus Nr. 4400-1995-8671, esančiame Vilniaus m. sav. Užukampio k., suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti inžinerinius tinklus – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai), nustatant kompensaciją ieškovui už servituto nustatymą 926,78 Eur per metus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rackunai Project holdingas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „TeleTower”, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „TELE2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ dėl pažeistos teisės gynimo, kurioje reiškiami reikalavimai įpareigoti UAB „TeleTower“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš UAB „Rackunai Project holdingas“ priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr. 4400-1995-8528 (toliau – Žemės sklypas Nr. 1) ir/ar unikalus Nr. 440-1995-8671 (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), esančių Vilniaus m. sav. Užukampio k., UAB „TeleTower“ priklausančią mobiliojo ryšio bazinę stotį ir kitą priklausantį turtą. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas pateikė priešieškinį, kuris buvo atsisakytas priimti. Ieškovo teigimu, žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1995-8671, stovi UAB „TeleTower“ bokštas ir kita inžinerinė įranga, o toks bokštas buvo pastatytas ir ieškovui UAB „TeleTower“ suteikta teisė juo naudotis tam tikrą terminą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ieškovui UAB „TeleTower“ sudarant žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu UAB „R49“ buvo suklysta dėl nuomojamo sklypo sutarties dalyko, t. y. išnuomotas visiškai kitas sklypas, nors sudarant nuomos sutartį bokštas jau buvo pastatytas ir naudojamas apie 10-11 metų. Ieškovo teigimu, pradinis žemės sklypas, kuriame buvo pastatytas bokštas, buvo padalytas į keliasdešimt sklypų ir sudarant naują 2012-02-15 nuomos sutartį šios sutarties šalių valia buvo ta, kad turinčiam bokštą ieškovui UAB „TeleTower“ išnuomojamas bokštui pagal tiesioginę paskirtį naudoti reikalingas žemės sklypas. Paaiškino, kad greičiausiai klaidingai nuomos sutartyje neteisingai buvo nurodyti žemės sklypą identifikuojantys duomenys (registro, kadastro bei unikalus numeriai), kadangi sutartyje nurodyti gretimo žemės sklypo duomenys, todėl šiuo metu ieškovas UAB „TeleTower“ de jure turi išsinuomojęs sklypą, kuriuo niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, o gretimo sklypo, kuriame stovi bokštas ir kuris de facto yra visą laiką naudojamas, tačiau naudojimosi teisių bendrovė neturi.
Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Rackunai Project holdingas“ ir/ar bankroto administratoriui UAB „Bankrotas“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su mobiliojo ryšio stoties, pastatytos 0,1038 ha žemės sklype, kurio registro Nr. 44/1333392, kad Nr. 0101/0164:582, unikalus Nr. 4400-1995-8671, esančiame Vilniaus m. sav. Užukampio k., iškeldinimu ir/ar žemės sklypo atlaisvinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertino Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo UAB „Rackunai Project holdingas“ ieškinio ir ieškovo UAB „TeleTower“ ieškinio reikalavimus ir konstatavo, jog ieškinių reikalavimai yra susiję, kadangi išsprendus ginčą dėl mobiliojo ryšio įrangos pašalinimo nuo ginčo sklypų UAB „Rackunai Project holdingas“ naudai ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „TeleTower“ prarastų galimybę ginti savo pažeistas teises. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nustatė ieškovo siekį tęsti nuomos santykius, tai, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-1995-8671, esanti ieškovo sumontuota inžinerinė įranga yra sudėtinė telekomunikacijų ryšių infrastruktūros, sudarančios elektroninių ryšių tinklą, ir yra svarbi didžiajai visuomenės daliai dėl galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu, todėl darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir tikėtinai patenkinus ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovo BUAB „Rackunai Project holdingas“ bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškovas neįrodė ir neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas ketina imtis veiksmų, kuriais būtų neteisėtai trukdoma ieškovui naudotis mobiliojo ryšio stotimi. Mano, jog ieškovas neįrodė grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto teigimu, jis netrukdo ieškovui naudotis mobiliojo ryšio stotimi ir neketina to daryti, visus nesutarimus su ieškovu siekia išspręsti įstatymų nustatyta tvarka, o šalims nepavykus susitarti dėl mobiliojo ryšio stoties iškėlimo geruoju, atsakovas kreipėsi į teismą, kurio nagrinėjamoje civilinėje bylos sprendžiama, kiek reikia laiko mobiliojo ryšio stočiai iškelti nepažeidžiant elektroninių ryšių tinklo. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja UAB „Bankrotas“ teises, nors jis nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Apeliantas pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi draudžia atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su mobiliojo ryšio stoties iškeldinimu ir/ar žemės sklypo atlaisvinimu, be to, nepagrįstai riboja atsakovo procesines teises kitoje civilinėje byloje. Apeliantas nurodo, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pasisakyta apie visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas apie minėtas sąlygas nepasisakė, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esme ir pagrindine paskirtimi - galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo užtikrinimu. Mano, jog atsakovas siekia bet kokiomis priemonėmis iškeldinti ieškovui priklausančią mobiliojo ryšio stotį iš jam priklausančio žemės sklypo, kas neabejotinai apsunkintų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo teigimu, jo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka procesiniame įstatyme ieškovui numatytą pareigą įrodyti tas aplinkybes, kurios kelia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui dar ir dėl to, jog atsakovo žemės sklype stovintis UAB „TeleTower“ priklausantis bokštas ir jame sumontuota įranga yra sudėtinė telekomunikacijų ryšių infrastruktūros, kuri sudaro elektroninių ryšių tinklą, dalis, o minėta įranga yra svarbi galimybe naudotis mobiliuoju ryšiu. Mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaryta neproporcingos žalos ne tik ieškovui, bet ir didelei daliai mobiliojo ryšio abonentų. Nesutinka ir su apelianto argumentu, jog skundžiama nutartimi suvaržomos neįtrauktų į bylą asmenų teisės. Nurodo, kad UAB „Bankrotas“ yra vienintelis subjektas, galintis priimti sprendimus dėl bankrutuojančios UAB „Rackunai Project holdingas“ priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo, todėl jo teisės buvo suvaržytos teisėtai ir pagrįstai. Be to, UAB „Bankrotas“ yra subjektas, vykdantis apelianto bankroto procedūrą, jis byloje dalyvauja kaip atsakovo atstovas, todėl turi galimybę naudotis visomis proceso šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Mano, kad nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl šalių interesų pusiausvyros pažeidimo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų ieškovo ar atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Nesutinka, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi joje yra nurodyti esminiai šio procesinio veiksmo motyvai, lėmę būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siejamas su didelės visuomenės dalies galimybe turėti bei naudotis mobiliuoju ryšiu ir ieškovui UAB „TeleTower“ turėti galimybę ginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atsakovui UAB „Rackunai Project holdingas“ ir/ar bankroto administratoriui UAB „Bankrotas“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su mobiliojo ryšio stoties iškeldinimu ir/ar žemės sklypo atlaisvinimu pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas įrodinėja, jog nėra jokios grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir ieškovas neįrodė apelianto nesąžiningumo. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Visų pirma, grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia atsakovo veiksmai, kuriais siekiama pašalinti iš apeliantui priklausančių žemės sklypų ieškovui priklausančią mobiliojo ryšio bazinę stotį ir kitą priklausantį turtą, o minėti atsakovo reikalavimai keliami kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1508-599/2016, kai tuo tarpu ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia atitinkamais teisiniais veiksmais (nuoma ar servitutu) išlaikyti mobilaus ryšio bazinės stoties buvimo vietą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti apelianto veiksmų, susijusių su mobiliojo ryšio bazinės stoties demontavimu ar kitais būdais trukdymu naudotis mobiliojo ryšio bazine stotimi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog išsprendus tarp šalių kilusį ginčą priimant galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas prarastų galimybę apginti savo pažeistas teises. Antra, taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ir viešąjį interesą. Ieškinyje kilęs ginčas dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties, kuri, kaip nurodo ieškovas, užtikrina kokybišką dviejų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių UAB „TELE2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ teikiamą duomenų perdavimą Lentvario, T. V. bei Trakų apylinkių gyventojams, be to, pagal teisinį reglamentavimą ieškovo sumontuota inžinerinė įranga yra sudėtinė telekomunikacijų (elektroninių) ryšių infrastruktūros, kuri sudaro elektroninių ryšių tinklą, dalis (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 12 ir 16 dalys). Taigi taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinama mobilaus ryšio kokybė minėtos teritorijos gyventojams iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų pasaugos priemonių taikymą, pagrįstai atsižvelgė ir į viešąjį interesą bei įvertino mobiliojo ryšio reikšmę aplinkinių teritorijų gyventojams. Kita vertu, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja nedalyvaujančio civilinėje byloje UAB „Bankrotas“ teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantui UAB „Rackunai Project holdingas“ Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi, iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, bankrutuojanti įmonė yra atstovaujama bankroto administratoriaus (11 straipsnis; CPK 42 straipsnis), kuris priima įstatyme numatytus sprendimus bei naudojasi visomis proceso šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl civilinėje byloje įtraukus atsakovu BUAB „Rackunai Project holdingas“, bankrutuojantį juridinį asmenį atstovauja bankroto administratorius. Taigi apelianto argumentai dėl jo, kaip neva neįtraukto į civilinę bylą asmens teisių suvaržymo, nepagrįsti ir, priešingai nei nurodo apeliantas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties.
Apeliantas taip pat įrodinėja, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, tačiau minėtas argumentas taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, taikomos laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia atitinkamus suvaržymus šaliai, kuriai jos taikomos, ir kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jam pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, dėl ko turėtų būti panaikinti visa apimtimi.
Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. nenurodė pavojaus galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų pasaugos priemonių ekonomiškumo ir ieškovo reikalavimų tikėtino pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė motyvų ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimu, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui egzistavimą, t. y. vertino antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, manytina, jog pirmosios instancijos teismas laikė ieškovo reikalavimus preliminariai pagrįstais. Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu. Ar apelianto materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juo kvalifikavus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo išsamiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas įvertino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę ir vertinama, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė ir į apelianto nurodytą ekonomiškumo sąlygą. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad atskirajame skunde apeliantas nepagrindė, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės parinktos pažeidžiant ekonomiškumo ar proporcingumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis; 178 straipsnis). Taigi ir nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą.