- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2-2035-722/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01674-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Pareiškėjas
- V J
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus, Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jūratė Kleinauskienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei,
dalyvaujant pareiškėjai V J. Š., pareiškėjos atstovei advokatei J. K., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atstovei Rasai Bužavienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V J. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į jos tėvo V. Š. turėtą mišką, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. Š., (duomenys neskelbtini). iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 10,51 ha miško.
Pareiškėja pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodo, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. spalio mėnesio 9 d. sprendimu Nr. 46-2322 jiems buvo grąžinta 16 ha žemės, o miškas grąžintas nebuvo, kadangi duomenų apie tėvo turėtą mišką (duomenys neskelbtini) tuometinis Jonavos valsčiaus žemės tvarkymo skyrius archyvams saugoti neperdavė. Pareiškėjos žiniomis, jos tėvas (duomenys neskelbtini). turėjo 10,51 ha miško. Pareiškėja nurodo, kad nuo 1995 metų ieškojo archyvuose duomenų apie tėvo turėtą turtą. 2001 m. jai buvo paskirtas advokatas, tačiau pasiruošimas teismui nutrūko. Ieškojo liudytojų, kurie žinotų apie jai reikalingą faktą, kreipėsi į Registrų centrą, į Krašto apsaugos ministeriją, į privačių miškų skyrių, Kauno apskrities ir Lietuvos centrinį archyvą, gaudavo neigiamus atsakymus. Vėliau, 2008-2010 m. negalėjo kreiptis dėl sveikatos būklės, ilgai gydėsi, sveikatai pagerėjus, 2012-05-10 vėl kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių.
Pareiškėjos atstovė advokatė Jūratė Kleinauskienė paaiškino, kad pareiškėja nesikreipė dėl miško grąžinimo, nes mirė jos artimi giminaičiai, pablogėjo pareiškėjos sveikatos būklė. Prašo pareiškėjos prašymus dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos atstovė Rasa Bužavienė prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad įrodžius pareiškime minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, jo nustatymui neprieštaraus. Byla pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens atstovės R.Bužavienės sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant VMI atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Pareiškėjos paaiškinimu, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad priėmus Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ji ir jos broliai V ir P. Š. kreipėsi į Jonavos žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką, kuriuos nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė jų tėvas, pagal archyvinius dokumentus jiems priklausė 16,0 ha žemės ( b.l. 8). Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. spalio mėnesio 9 d. sprendimu Nr. 46-2322 V.J. Š. buvo grąžinta 5,33 ha žemės (b. l. 9). 1995-03-24 Lietuvos archyvų generalinės direkcijos Kauno apygardos archyvo pažyma Nr. S-36 (b. l. 6) nustatoma, kad dokumentuose jokių žinių apie V. Š. (duomenys neskelbtini). iki 1940 m. ir iki kolektyvizacijos turėtą žemę ir mišką, jų įsigijimą nerasta. 1995-05-29 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-94-Š (b. l. 7) nustatyta, kad Kauno apygardos žemės tvarkytojo archyviniame fonde, Kauno apskrities Jonavos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo viensėdžiais išskirstymo byloje, 1940-01-30 parengiamajame nutarime įrašytas savininkas Š. V., valdomos žemės sklypo plotas 1600, daugiau žinių apie turėtą žemę (duomenys neskelbtini) k. ar turėtą mišką nerasta. 2011-10-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos žemėtvarkos skyriaus informacija (b. l. 8) nustatyta, kad apskaičiuota kompensacija už žemės dalį yra pilnai išmokėta, o daugiau žinių apie V. Š. turėtą žemę ir mišką nerasta. Pareiškėjos teigimu, miškas grąžintas nebuvo, kadangi duomenų apie tėvo turėtą mišką (duomenys neskelbtini) k. tuometinis Jonavos valsčiaus žemės tvarkymo skyrius archyvams saugoti neperdavė. Pareiškėjos žiniomis, tėvas (duomenys neskelbtini) k. turėjo 10,51 ha žemės, tai ji įrodinėja sudaryta rodykle (b. l. 15) ir pateiktais dokumentais iš Centrinio valstybinio archyvo ir matininko H. M. sudarytais planais ir koordinačių žiniaraščiu (b. l. 10-14, 16-33).
Pareiškėjos prašymas Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui atkurti jai nuosavybės teisę į jos tėvo V. Š. iki 1940 m. turėtą mišką paduotas 2012-05-10 (b. l. 34).
Terminus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti bei jų atnaujinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas. Pagal šio įstatymo 10 str. 4 d. piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises į šį turtą patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę juos pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms, t.y. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, iki 2003 m. gruodžio 31 d., nes tik iki šios datos yra galimas kreipimasis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Bet kuris vėlesnis, terminui pasibaigus, kreipimasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo asmeniui norimų teisinių pasekmių dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali sukelti, nebent teismas nuspręstų atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, t.y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.
Remiantis LR CPK 576 str. bylose dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.
Pareiškėja V J. Š. nurodė, kad terminą pateikti dokumentus praleido dėl to, kad nuo 1995 iki 2012 metų ieškojo dokumentų archyvuose. Nurodė, kad 1992 m. pateikė prašymą Jonavos r. Dumsių apylinkės Žemėtvarkos skyriui dėl tėvų turėtos žemės grąžinimo, 1995-10-09 gavo atsakymą, žemę grąžino (b. l. 9); 1995-03-10 pateikė prašymą Kauno apygardos archyvui dėl tėvui priklausiusio miško; 1995-03-24 gavo atsakymą, kad žinių apie V. Š. iki 1940 ir kolektyvizacijos turėtą žemę ir mišką, jų įsigijimą, nerasta, kadangi šio valsčiaus kaimų mokesčių ūkinės knygos neišlikę ir archyvui neperduota, 1947 m Skarulių apylinkėje žemės apskaitos žiniaraštyje V. Š. žemė ir miškas neįrašyti (b. l. 6); 1995-03-13 pateikė prašymą Lietuvos Centriniam Valstybės Archyvui apie tėvų turėtą mišką ir žemę paveldėtą iš mano senelio M. Š.; 1995-05-29 gavo atsakymą, kad archyviniuose dokumentuose žinių nerasta, nes archyvui saugoti dokumentai nebuvo perduoti (b. l. 7), 1998 m. liudytojų pagalba išsiaiškino, jog 0,5 ha miško Š. V. pirko Laukagalių k., tačiau šis miško sklypas jokiame dokumente Š asmens bylose nebuvo paminėtas, tačiau jį atgavo pristatę nuosavybę įrodantį dokumentą; 1998-06-17 Dumsių apylinkės Žemėtvarkos skyriui įteikė prašymą remiantis archyviniais dokumentais patvirtinti, kad jos tėvui Š. V. priklausė miško, kuriame įsikūrė sovietinės armijos daliniai, joks atsakymas negautas; 1999-06-18 kreipėsi į Centrinį Valstybinį Archyvą, gavo 1999-08-27 atsakymą (b. l. 45), 1999-11-17 pateikė prašymą Dumsių apylinkės Žemėtvarkos skyriaus vadovui pagal generalinį vietovės planą remiantis liudytojų parodymais sudaryti jos tėvui V. Š. priklausiusio miško planą; atsiųstas 1927 m. grafinis brėžinys, 2001 m. Jonavos žemėtvarkos tarnyba grąžino jos broliui V. Š. 0,5 ha miško, kuris priklausė jos tėvui V. Š.; 2003 - 2005 m. negalėjo rūpintis dokumentų paieška dėl 4 šeimos narių mirčių, 2006 m. ieškojo naujų liudytojų, nes 3 jos liudytojai mirė, 2006-2009 m. turėjo rimtų sveikatos problemų; 2011-09-06 pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjui informuoti kokioje stadijoje yra jos 1999-11-17 prašymas dėl teisių į tėvų turėtą mišką; 2011-10-19 atsakymas, kad viskas grąžinta (b. l. 8); 2012-05-10 pateikė prašymą Jonavos žemės skyriui atkurti nuosavybės teisę į tėvų turėtą mišką; 2012-06-27 gavo atsakymą; taip pat teigia, kad tėvui priklausiusio miško dokumentų paieškos darbuose nuolat dalyvavo Jonavos rajono Dumsių apylinkės agrarinės tarnybos darbuotojai, tai įrodinėja mokestiniais kvitais už dokumentų paieškas, kurių data yra 1991, 1995 ir 1999 m. Pateiktu 2012-01-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (b. l. 71) nustatoma, kad pakartotinai patikrinus dokumentų apie V. Š. (duomenys neskelbtini) k. turėtą mišką archyvo saugomuose fonduose nerasta. 2012-01-23 Krašto apsaugos archyvo prie Krašto apsaugos ministerijos pranešime (b. l. 72) nurodyta, kad reikiamų dokumentų Krašto apsaugos archyve nėra. Savo sveikatos būklę, dėl kurios pareiškėja negalėjo kreiptis į teismą įrodinėja neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 008776 (b. l. 74), kuris išduotas 2007-11-14, kopija, 2007-10-03 sprendimu Nr. A733-6566-(4.25-SSD-1) dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo. Išrašai iš medicininių dokumentų pateikti už laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. (b.l. 76-77, 79-81) ir tik vienas 1997 m. (b. l. 78).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atsiliepimu į patikslintą pareiškimą (b. l. 53-55) nustatyta, kad pareiškėja 1995 m. kreipėsi į Kauno apygardos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą, dėl jos tėvui priklausiančio turėto miško, pakartotinai pareiškėja kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, dėl jos tėvui priklausiusio turėto miško 1999 m. Nuo 1999 m. liepos iki 2003 metų pareiškėja be jokių objektyvių priežasčių į archyvo institucijas nesikreipė, taip pat nesinaudojo galimybe teismine tvarka įrodinėti juridinius faktus. Pareiškėjos nurodytos priežastys, kad ji 2003 - 2005 metais negalėjo rūpintis dokumentų paieška dėl 4 šeimos narių mirčių, 2006 metais liudytojų paieškos, 2007 - 2009 metais turėtų sveikatos problemų, yra deklaratyvios ir nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, juo labiau, kai šios aplinkybės nesutrukdė asmeniui imtis atitinkamų veiksmų jau pasibaigus prašymų bei dokumentų padavimo terminui, t. y. 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. gegužės 10 d., kai pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui teikė prašymus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Pareiškėja, dėl juridinio fakto nustatymo, turėjo realią galimybę kreiptis į teismą per protingą terminą dar 1999 - 2003 metais, tačiau be svarbių ir objektyvių priežasčių tą padarė tik 2012-07-09.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad „įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009).
Teismai ne kartą yra išaiškinę, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjų valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios prašymą bei dokumentus pateikti per Įstatymo nustatytą terminą.
Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad termino praleidimo priežasčių svarbą nustato teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Taigi teismas įvertina pareiškėjos nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir nustatyta tvarka, t.y. iki 2003-12-31 nepristatė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus neinformavo, ar kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Norėdama įgyvendinti savo teises, pareiškėja privalėjo būti aktyvi (kreiptis į Žemėtvarkos skyrių) ir laiku pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau iki 2012-05-10 į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą mišką nesikreipė (b. l. 34). Terminas pateikti dokumentus Žemėtvarkos skyriui pasibaigė 2003 m. gruodžio 31 d., apie terminus, kurie buvo keliskart pratęsiami, sudarant galimybę visiems pretendentams įgyvendinti įstatymo nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėja turėjo juos žinoti, pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje asmens, prašančio atnaujinti terminą, sunki sveikatos būklė savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, o turi būti įvertinta su visomis bylos aplinkybėmis, pvz., ar šio asmens teisių negalėje įgyvendinti jo pavedimu kiti asmenys, ar šis asmuo tuo pačiu metu nesiekė pasinaudoti panašiomis teisėmis (LAT 2007 m. birželio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-299/2007). Pareiškėja pateikė teismui išrašus iš medicininių dokumentų apie sveikatos būklę už laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m., todėl spręstina, jog pareiškėja neįrodė, kad būtent dėl pašlijusios sveikatos ji iki 2012-07-12 negalėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, be to neįrodė, kad jos pavedimu (dėl blogos pareiškėjos sveikatos) ir jos vardu į teismą negalėjo kreiptis kitas asmuo - atstovas. Asmens amžius ar sveikatos būklė yra teismų praktikos pripažįstamos kaip aplinkybės, dėl kurių termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, bet šios aplinkybės negali būti lemiančios. Jos turi būti nagrinėjamos kitų aplinkybių kontekste, t. y. turi būti įvertinta įrodinėjamų visų bylos aplinkybių visuma (CPK 185 straipsnis) (LAT 2008 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2008).
Pareiškėja, būdama rūpestinga, galėjo įgalioti kitą asmenį tvarkyti reikalus, susijusius su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Įvertinus visus pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos priežastys – dokumentų archyvuose ieškojimas, giminaičių mirtys, liudytojų ieškojimas, pablogėjusi sveikata negali būti laikomos priežastimis, pateisinančiomis termino praleidimą, ir tai negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas. Įvertinus pareiškėjos nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, o šioms aplinkybėms išnykus, kreipimąsi į teismą, nenustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.
Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 578 str.).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Apklausti byloje liudytojai V. A., V. S., P. T., J. S. parodė, kad žino, jog V.J. Š. tėvas Š turėjo miško, leido miške statytis namą S, tačiau miško ploto dydžio, koordinačių, valdymo fakto ( ar valdė nuosavybės teise, ar panaudos ar nuomos pagrindu) pagrindo negalėjo nurodyti. Byloje pareiškėjos pateiktuose archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie V. Š. turėtą mišką, jo dydį, koordinates. Dokumentuose nėra nurodyta, kad KAM miškas ribojasi su 4,79 ha Š mišku, nurodyta, kad Š. V., o kas – ar žemė, ar miškas - nenurodyta, nėra nurodyta, kad V. Š. priklausė : Čiužių kaimo „Eglynas-tiltelis“, „Giltinė prie vieškelio“, „Eglynas“, „Liūnas“, „Giltinė“, kurių plotus apskaičiavo ir nurodė pareiškėja ( b.l. 43). Archyvo dokumente nurodyta, kad ... greta Venecijos vienkiemio Š. V.... vieškelio, einančio iš Žaslių į Jonavą, vienoj pusėj vieškelio yra žemė Š. V. ir antroj pusėj valdiškas miškas... miškeliu nuo valdiško miško pastatyti geležiniai stulpai, linijos.... ( b.l. 16). Todėl ir iš šio dokumento nematyti, kad V. Š. nuosavybės teise valdė mišką. Čiužių, Venecijos I ir II, Ruklos, Kamšalų II kaimų savininkų ir jų turimos žemės, miško, kitų naudmenų plotų apskaičiavimo lentelėje ( b.l. 13) nėra nurodyti dviejų žemės sklypų Venecijoje I ir Čiužiuose savininkų vardai ir pavardės, nurodyta, kad jie turėjo 12,75 ha miško ( vienas 5 ha, kitas – 7,75 ha), iš šių dokumentų negalima spręsti, kad tai miško savininkas V. Š.. Čiužių kaimo sklype „Pieva“ nėra duomenų apie V. Š. turėtą mišką ( b.l. 19-20, 24-25), be to, nėra nurodyta, kad Čiužių kaimo „Giltinė“ ir „Liūnas“ priklausė Š ( b.l. 24, 26). Plane ( b.l. 32) nurodyti keli iškirsti Čiužių kaimo miško plotai „Skynimas“, kairėje pusėje yra užrašas Čiužių kaimo Š, tačiau nėra nurodyta, ar žemė, ar miškas. Matininkas H. M. pareiškėjos prašymu apskaičiavo ( b.l. 28,29) miško koordinates ir sklypo plotą remiantis pareiškėjos pateiktu Čiužių kaimo „Eglyno“ sklypo planu ( b.l. 27). Todėl teismas sprendžia, kad juridinę reikšmę turintis faktas nėra įrodytas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir ištirtas bylos aplinkybes, pareiškėjos prašymas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos V J. Š. tėvas V. Š., Jonavos r.,(duomenys neskelbtini) k. iki nacionalizacijos turėjo 10,51 ha miško, netenkintinas. Kadangi nėra nustatyta svarbių priežasčių terminui pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinti, net ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.
Paduodama pareiškimą, pareiškėja sumokėjo 71 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jai valstybė suteikė 50 procentų garantuojamą teisinę pagalbą ( b.l. 35-36). Už reikalavimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo žyminis mokestis nesumokėtas. Pareiškimo nepatenkinus, iš pareiškėjos valstybei priteistinas trūkstamas 71 Lt žyminis mokestis už prašymą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu –22,04 Lt (LR CPK 88 str. 1d.3p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 442 str. 1p., 13 p., , 448 str., 577-578 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos V J. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus, atmesti.
Pareiškėjos V J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas V. Š., Jonavos r., (duomenys neskelbtini) k. iki nacionalizacijos turėjo 10,51 ha miško, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos V J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 71 Lt ( septyniasdešimt vieną litą ) žyminio mokesčio ir 22,04 Lt (dvidešimt du litus keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.